Nuo ko viskas prasidėjo?
„Volvo S40/V40" pirmtaku buvo „400" serijos, pasirodžiusios 1985 m., atstovas. Pradžioje švedai gamino tik sportinius tridurius universalus „480". 1988 m. rinkai buvo pasiūlytas penkiaduris chečbekas „440". Dar po metų pasirodė ir universalas „Volvo 460".
1995 m. buvo pristatytas visiškai naujas modelis „Volvo S40", atspindintis naują automobilių gamybos stilių. „Volvo S40/V40" buvo gaminamas Nyderlanduose esančioje gamykloje, kuri priklausė ne tik „Volvo", bet ir „Mitsubishi", ir Olandijos vyriausybei.
„Volvo S40/V40" - mažiausi švedų gamintojo modeliai. Tik jiems pasirodžius, gamintojas buvo ramus, nes turėjo garantuotą pirkėjų, perkančių tik „Volvo" automobilius, ratą. Vėliau situacija pradėjo keistis - jaunimas vis rečiau rinkdavo „Volvo". Visuomenė susidarė nuomonę, kad „Volvo" automobiliai skirti pensininkams, norintiems ramiai iš namų nuvažiuoti į daržą. Apmaudžiausia buvo tai, kad kurį laiką lėti, trukdantys eismą vairuotojai buvo vadinami „volvo driver". Tapo aišku, kad reikia kažką skubiai daryt ir netrukus rinkoje pasirodė visiškai nauji „Volvo" keturiasdešimtukai.
2000 m. modelis buvo modernizuotas, o tų pačių metų rugsėjį Frankfurto automobilių parodoje „Volvo" pristatė naujos kartos „S40". Praėjusiais metais rinkoje pasirodė ir naujas „Volvo V40".
Po 2000 m. pagamintuose „Volvo S40/V40" ištaisytos kelios mažos, ankstesniuose modeliuose buvusios klaidelės.
„40"- tukai tapo ir naujo automobilių žymėjimo pradžia. Pradedant jais, visi vėlesni „Volvo" modeliai jau žymimi ne trimis skaičiais, o viena raide ir dviem skaičiais. Raidė nusako modelio kėbulą - „S" reiškią sedaną, „V" - universalą.
Bendri projektai
Įdomu tai, kad „Volvo" senokai kuria automobilius bendrai su kitais gamintojais. Buvo laikas, kai „Volvo" bendradarbiavo su „Renault". Vėliau švedų partneriais tapo japonai iš „Mitsubishi". Šiuo atveju išlošė abi pusės, nes japonai seniai planavo statyti Europoje nuosavą gamyklą.
Bendradarbiuajnt švedams ir japonams rinkoje pasirodė du visiškai skirtingi, nors ir tą pačią platformą turintys, modeliai. Tai „Volvo S40/V40" ir „Mitsubishi Carisma". Modeliai gavo ne tik skirtintus kėbulus, bet ir buvo orientuoti į skirtingus pirkėjus. „Carisma" buvo pristatomas kaip C segmento modelis, „Volvo S40/V40" - kaip D segmento astovas.
„Volvo S40/V40" gali didžiuotis savo ilgaamžiškumu. Ne visoms serijoms pavyksta tiek išgyvenyti. Be to, net pirmųjų metų modeliai gali drąsiai konkuruoti su kai kuriais naujesniais automobiliais vairuotojo ir keleivių apsaugos lygiu. Stebėtis nėra kuo. „Volvo" visada garsėjo savo saugumu ir, panašu, po pertraukos vėl susigrąžino „Saugiausių automobilių" titulą.
Problemų būti neturėtų
„Volvo S40/V40" salone trūkumų beveik nėra, bet perkant naudotą automobilį reikia patikrinti ar tinkamai veikia apie saugos pagalvių veikimą informuojanti lemputė. Jeigu kažkas ne taip, kyla pavojus, jog saugos pagalvės automobilyje buvo suveikusios, o naujų nuspręsta nemontuoti. Tokio automobilio pirkit nereiktų. Jeigu jis buvo remontuojamas nesilaikant taisyklių, tikėtina, kad gali būti pažeista ir kėbulo geometrija.
Bandydami automobilį pabandykite rasti kelio atkarpą, kurioje daug duobučių arba paberta skaldos. Važiuojant tokiu keliu greitai išlenda visi salono krebždesiai ir cypimai. Nors automobilio salonai pagaminti kokybiškai, kai kurie savininkai skundžiasi pašaliniais garsais, kylančiais iš šoninio statramsčio, prie kurio tvirtinamas saugos diržas.
Kiek daugiau rūpesčių gali kelti „Vovo S40/V40" kėbulas ir dažai. Rimtų korozijos problemų būti neturėtų, tačiau net apynaujų automobilių dažai gali pradėti luptis. Jeigu dažų trūksta aplink radiatorius groteles ar arkų srityje, tai visai normalu ir tikėtina. Aišku, kuo automobilis senesnis, tuo didesnė korozijos tikimybė, bet šį klausimą galima nesukiai išspręsti iš naujo padengus dugną antikorozine danga.
Jeigu automobilis pagamintas po 2000 m,, šių problemų būti neturėtų. Bent jau „Volvo" atstovai teigė, kad visas, su dažai kilusias problemas, jie išsprendė.
Taip pat prieš perkant automobilį būtina įsitkinti, kad gerai veikia valytuvai. Tiek stiklo, tiek ir žibintų. Reikalas tas, kad jei automobilis buvo eksploatuojamas žiemą ne iš atvirukų pažįstančiose šalyse, per keletą metų galėjo sugesti valytuvų varikliukai. Kainuoja jie nepigiai.
Jeigu neveikia užpakalinių durelių stiklo valytuvas, jo keitimas gali kainuoti ne vieną šimtą. Kainuos ir paties stiklo keitimas. Laimei, priekiniai stiklai, kurie dažniausiai ir kenčia, kainuoja gerokai pigiau. Bet keičiant stiklus taip pat reikia būti atidiems.
Kokį variklį rinktis?
1995 - 2000 m. gaminti „Volvo S40/V40" turėjo šešis skirtingus variklius - penkis benzininius, nuo 1,6 l 105 AG iki 1,9 l turbininio 200 AG ir vieną dyzelinį - 1,9 l 90/92 AG.
Po 2000 m. variklių gama kiek pasikeitė. Didžiausia naujovė - dyzelinis 1,9 l 115 AG variklis su „Common Rail" įpurškimo sistema.
Renkantis modelį su dyzeliniu varikliu reiktų nepamiršti prieš tai jį kruopščiai patikrinti, o vėliau negailėti pinigų ir pilti tik kokybišką kurą. Bandymai taupyti ir pirkti neaiškios kilmės dyzeliną paprastai baigiasi daug kainuojančiu remontu.
Galingiausia „Volvo" versija su benzininiu varikliu vadinasi „Volvo T4" ir turi 2,0 l 200 AG agregatą. Aišku, kad tokie automobiliai perkami lakstymui. Juolab, kad maksimalus šio modelio greitis - 235 km/val.
Atminti reiktų tai, kad 200 AG išspaudžia 1,9 l variklis, tad tik jo, tiek ir transmisijos (kitokios, negu standartiniuose moeliuose) tarnavimo laikas nėra ilgas. Po 150 000 km ridos dėmesio gali pareikalauti ir turbina. Variklio remontas, jei iki to bus prieita, bus toks brangus, kad savininkas gali pradėti galvoti apie naują automobilį. Šią problemą žino ir gamintojai, kurie, siekiant kiek pailginti variklio tarnavimo laiką, tepalus rekomenduoja keisti jau kas 7 500 km.
„Volvo T4" turi kietą sportinę pakabą. Lygiems, geriems keliams tai - pats tas. Automobilis kelyje stovi tvirtai, tvarkingai įveikia posūkius. Situacija pasikeičia leidžiantis į mūsų regiono kaimo keliukus. Čia pakabos kietumas daugelį gali pradėti erzinti. Taip pat nereiktų pamiršti, kad galingiausio modelio detalės kainuoja gerokai brangiau negu standartinių. Būtent todėl optimaliausias pasirinkimas - „keturesdiašimtukas" su silpnesniu varikliu. Tarkim 1,6 l 105 AG agregatas patikimas ir ganėtinai ekonomiškas. Aišku, dinaminių stebuklų tikėtis nereiktų, tačiau automobilis su tokiu varikliu pasiekia beveik 190 km/val. greitį. Daugeliui vairuotojų to turėtų užtekti.
Perkant 100 000 - 150 000 km nuriedėjusį automobilį reiktų patikrinti ar buvo keistas užpakalinis alkūninio veleno riebokšlis. Jeigu jis nekeistas, ruoškitės nepigiam keitimo procesui.
Jeigu pajudant jaučiami smūgiai arba varikliui dirbant persiduoda vibracija, gali tekti keisti variklio pagalves. Laimei, jos palyginti pigios ir tai nėra chroniška problema.
Kartais „Volvo S40/V40" vairuotojai pastebi, kad prasčiau dirba varikliai. Paprastai problema sprendžiama uždegimo žvakių pakeitimu ir purkštukų valymu.
Mirtinų ligų nepastebėta
Mechaninei pavarų dėžei meistrai kartais turi pretenzijų. Dažniausia problema - varvantis dėžės riebokšlis. Firminiame servise problemą turėtų žinoti ir net pasiūlyti pakeisti nebrangiai kainuojantį riebokšlį, kukliai nutylėję, kad keitimas kainuos keliolika kartų brangiau. Be to, po 150 000 km dažnai tenka keisti pavarų perjungimo mechanizmo įvores. Šią problemą išduoda netiksliai įsijungiančios pavaros. Prieš perkant naudotą „Volvo S40/V40", pirma pasėdėkite tikrai gerame modelyje ir pasiaiškinkite, kaip viskas turi veikti.
Sankaba turėtų laikyti 150 000 - 180 000 km. Vėliau ją teks keisti.
Automatinės pavarų dėžės „Volvo S40/V40" būna dviejų tipų. Iš pradžių modeliai gavo 4 pavarų APD, po 2000 m. - 5 pavarų. Jeigu kasdien netampysite sunkių priekabų, PD tarnaus ilgai ir ištikimai. Netgi tepalo nereikia keisti. Gamintojo teigimu, tas, kuris supiltas, turi tarnauti visą automobilio eksploatacijos laiką. Tik nepamirškite tikrinti jo lygio.
Standartinių modelių pakaba palieka teigiamą įspūdį. Automobilis puikiai įveikia nedidelius nelygumus, tvirtai stovi kelyje. Visgi prieš perkant, pakabą reiktų patikrinti servise. Reikalas tas, kad galvos skausmu gali tapti ne tik priekinė, bet ir nepriklausoma galinė pakaba. Ji užtikrina, kad automobilis važiuos patogiai ir bus lengvai valdomas, tačiau, tikėtina, kad dalis reiks keisti dažniau.
Gaila, kad „Volvo", vaikydamasis mados, nusprendė daugumą detalių gaminti komplektais. Dėl to rutulines atramas reikia keisti kartu su svirtimi. Priekinės pakabos svirčių turėtų užtekt 70 000 km. Jas keičiant reiktų pakeisti ir stabilizatorių įvores. Retai jos tarnauja ilgiau už svirtis.
Pirmųjų metų „Volvo S40/V40" negalėjo pasigirti užpakalinio tilto tvirtinimo prie kėbulo vietų įvorių patvarumu. Jas tekdavo keisti vos ne kasmet. Laimei, daugumoje naujesnių modelių sumontuotos gerokai patikimesnės ir ilgiau tarnaujančios įvorės.
Likusios pakabos detalės - amortizatoriai, vairo traukės, stabilizatorių įvorės ir t.t., elgiantis su jais atsargiau, tarnauja ne vienus metus.
Stabdžių trinkelių turėtų užtekti 50 000 - 60 000 km. Kartais pasitaiko, kad užpakalinės laiko trumpiau už priekines. Reikalas tas, kad gamintojas Techninę apžiūrą rekomenduoja atlikti kas 15 000 km. Po 45 000 km trinkelės gali būti dar palyginti geros, o nusidėvėti po 55 000 km. Taigi, iki 60 000 km jos spės gerokai aptrinti ir stabdžių diskus. Tokiu atveju teks keisti ir trinkeles, ir diskus.
Oficialių servisų meistrai rekomenduos naudoti tik originalias „Volvo S40/V40" detales. Jei turite atliekamų pinigų, toks pasiūlymas gal ir nieko, tačiau naudotam automobiliui puikiai tiks ir neoriginalios detalės, kurių, laimei, mūsų rinkoje netrūksta.
Galutinis verdiktas
„Volvo S40/V40" užsirekomendavo kaip geras automobilis. Automobilio patikimumui rimtų pretenzijų nėra, o sąrangos lygiu jis gali konkuruoti su daugeliu naujesnių modelių. Brangiau gali kainuoti tik jo aptarnavimas, bet tie, kas renkasi „Volvo", žino, kam ryžtasi.
Optimaliausiu variantu laikomi po 2000 m. rinkoję pasirodę modernizuoti modeliai. Antrinėje rinkoje jų yra, kainos taip pat prieinamos.
Volvo V40 Kombi (VW) 2.0 T techninės charakteristikos
KĖBULAS |
|
Kėbulo tipas |
Universalas |
Durų skaičius |
5 |
Vietų skaičius |
5 |
Ilgis |
4516 mm |
Plotis |
1716 mm |
Aukštis |
1425 mm |
Ratų bazė |
2562 |
Priekinis tarpašis |
1472 |
Užpakalinis tarpašis |
1474 |
Maksimalus bagažinės tūris |
1420 l |
Minimalus bagažinės tūris |
470 l |
VARIKLIS |
|
Padėtis |
Priekyje, skersai |
Variklio tūris |
1948 cm3 |
Cilindrų išdėstymas |
Eile |
Cilindrų skaičius |
4 |
Stūmoklio eiga |
90 mm |
Cilindro skersmuo |
83 |
Suspaudimo lygis |
9 |
Vožtuvų skaičius cilindrui |
4 |
Maitinimo sistema |
Išskirstytas įpurškimas |
Turbina |
Turbininis įpūtimas |
Galia |
160/5100 AG |
Sukimo momentas |
230/1800 Nm |
Kuras |
А-95 |
TRANSMISIJA |
|
Varantys ratai |
Priekiniai |
Pavarų skaičius, MPD |
5 |
PAKABA |
|
Užpakalinės pakabos tipas |
Sraigtinė spyruoklė |
Priekinės pakabos tipas |
Skersinė sija |
VAIRAS |
|
Vairo stiprintuvas |
Hidraulinis |
Vairo sistemos tipas |
Krumpliastiebinė pavara |
Apsisukimo spindulys |
9,9 m |
STABDŽIAI |
|
Priekiniai stabdžiai |
Diskiniai aušinami |
Užpakaliniai stabdžiai |
Diskiniai |
ABS |
Yra |
EKSPLOATACINIAI RODIKLIAI |
|
Kuro bako talpa |
60 l |
100 km/val. pasiekia per |
8,5 s. |
Maksimalus greitis |
220 km/val. |
Kuro sąnaudos užmiestyje |
6,2 l/100 km |
Kuro sąnaudos mieste |
12 l/100 km |
Prošvaisa |
150 mm |
Automobilio masė |
1335 kg |
Leidžiama automobilio masė |
1810 kg |
Padangos |
205/55R15 |
Nuottrauka http://en.wikipedia.org/
Parengta pagal užsienio spaudą
Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.
Šeimos elektromobilis: pasirinkimas nedidelis, tačiau kokybiškas
Naujų elektromobilių pasiūla sparčiai plečiasi, tačiau elektra varomos transporto priemonės besidairantiems žmonėms neretai tenka ieškoti kompromisų.
Nauji „Audi S3 Sportback“ ir „S3 Limousine“
Daugiau greičio, daugiau galios, daugiau važiavimo malonumo
Kokį automobilį rinktis: benzininį, dyzelinį ar hibridinį?
Kokio tipo varikliu varomo automobilio įsigijimas šiuo metu būtų ekonomiškai patraukliausias variantas.
Automobilių ekonomiškumas auga ne tik techninių duomenų lentelėse
Akivaizdu ir tai, jog nebeliko automobilių, neva turinčių neįtikėtinas 3 l / 100 km siekiančias sąnaudas.
Geriausi 2013 m. projektiniai modeliai
2013 m. baigėsi. Bet nelabai seniai, tad galima prisiminti
„Škoda Octavia“ - naujasis "Metų automobilis"
Pirmadienio vakarą sostinės „Litexpo" rūmuose ...
„Euro NCAP“ išbandė 11 naujų modelių saugumą
Europos organizacija „Euro NCAP" nelabai seniai
Automobiliui „Renault 6“ – 45 metai
2013 m. spalio mėn. sukako 45 metai nuo tos dienos, kai...
Trivietis elektromobilis „Nissan BladeGlider“
Išskirtinis pastarųjų metų automobilių parodų bruožas
Net patyrusiems patirties niekad nebūna per daug
Jau dvi savaitės kai vyksta Lietuvos „Metų automobilio 2014"