Jeigu domina prabangus miesto visureigis, galime pasakyti, kad jų rinka kol kas yra labai jauna ir tokių automobilių pasirinkimas nėra didelis. Vienas variantų būtų „Lexus RX 300“, pasirodęs 1999 metais.

Paprastai iš pirmo žvilgsnio „RX 300“ patinka nedaugeliui. Skirtas Amerikos pirkėjams, europiečiams jis neatrodo prestižinis. Jeigu norite susidraugauti su „RX 300“, turėtumėte sėsti prie jo vairo ir tik tuomet suprasite, kad šis „Lexus“ pagamintas specialiai vairuotojui: į jį labai patogu ir atsisėsti, ir įsitaisyti prie vairo. Atrodo, kad tarsi kažkas ilgai jus stebėjo, filmavo ir išanalizavęs medžiagą sukūrė mašiną specialiai jums. Beje, kad „RX 300“ patogus, pastebi įvairaus kūno sudėjimo žmonės. Tik labai aukšti vairuotojai skundžiasi per mažu išilginio reguliavimo diapazonu. Tai būdinga beveik visiems japoniškiems automobiliams.

Keleiviams taip pat nėra kuo skųstis. Priekinė dešinė sėdynė tokia pat patogi kaip ir vairuotojo, o galinė sėdynė su reguliuojama ištisine padėtimi ir nugarėlių atlėkimo kampu suteikia daug erdvės.

Salono apdailos medžiagos ir įrengimas visiškai atitinka brangiam japoniškam automobiliui keliamus reikalavimus, optinis prietaisų apšvietimas nepalieka abejonių, kad esate būtent „Lexuse“. Beje, po 2001 m. pertvarkymų interjeras tapo prašmatnesnis.

Be to, „RX 300“ turi dar du stiprius kozirius – tolygų ir minkštą važiavimą ir puikią garso izoliaciją. Jei lyginsime jį su lengvaisiais automobiliais, jis išsiskiria važiavimo patogumu, o iš miesto visureigių jis bene geriausias. Tad į šią mašiną vertėtų atkreipti dėmesį.

Beje, visi „Lexus“ modeliai gaminami tik Japonijoje, ne Amerikoje, tačiau daugiausia šių mašinų parduodama būtent JAV ir Kanadoje. Taigi ir jūs matyt pirksite iš ten atgabentą automobilį. Įvertinus europines kainas antrinėje rinkoje, „RX 300“ iš Vokietijos ar Šveicarijos tampa nekonkurentabilūs.

Atrodytų, ar labai svarbu, iš kur automobilis? Jei kalbėsime apie variklį, skirtumų yra. Daugelis gerų „RX 300“ savininkų atsiliepimų paprastai yra susiję su visuotinai žinomu „Toyota“ variklių patikimumu. Jei automobilis pagamintas remiantis europine specifikacija ir iš pat pradžių buvo aptarnaujamas pagal europinius standartus (atvežtas iš Europos antrinės rinkos ar pirktas vietoje iš oficialaus platintojo), net ir mūsų sąlygomis su varikliu problemų neturėtų būti. Kitas reikalas, jei mašina iš Amerikos.

„RX 300“ turi 3 l V6 „Toyota Cemri“ variklį. Pagal europinį ECE standartą jo galia – 201 AG, o pagal amerikietišką SAE – 223 AG, tačiau abiem atvejais galia vienoda. Pats variklis labai patikimas ir nereiklus. Gali nebent sugesti oro sąnaudų matuoklis ir, jei bus vartojamas nekokybiškas benzinas, A/F sensoriai. Jei pilsite kokybiškus tepalus ir laiku juos keisite, didesnių nemalonumų europinė mašina kelti neturėtų.

Amerikietiškos specifikacijos automobilyje naudojama kitokia kuro sistema, pritaikyta labai griežtoms Amerikoje galiojančioms normoms ir vietos benzinui, kuris pagal sudėtį skiriasi nuo europietiško. Todėl nenustebkite, kad amerikietiškos mašinos panelyje dėl mažiausios smulkmenos užsidegs lemputė „check engine“ (patikrinkite variklį). Užtenka mažiausių problemų dėl degimo (dėl prasto benzino žvakės gretai pradeda „ožiuotis“), nesandariai uždaryto kuro bako ar bandymo pilti kuro neišjungus variklio. Šiaip tai nėra problema. Jei nėra gedimo, firminiame servise lemputę užgesins per minutę, bet reiks atlikti diagnostiką, be to, važinėti su degančiu signalu nėra malonu.

Daug blogiau tai, kad daugumas amerikiečių nesirūpina savo automobiliais. Net į šiuolaikiškus, aukštų technologijų variklius jie pila pigiausius mineralinius tepalus ir nesirūpina laiku juos pakeisti. Taip per 3–4 metus variklyje susidaro tikras solidolis.

Atrodytų, kokios problemos? Supylei „valiklio“, po to gero tepalo ir važinėk. Jokiu būdu. Net labai kokybiškas gerų plaunamųjų savybių tepalas gali pakelti senas nuosėdas ir jos užkimš tepalo kanalus. Dėl agresyvus ploviklio labai daug nuosėdų turintis variklis gali imti kalti. Tokių atvejų jau yra buvę.

Kaip elgtis? Būtina pakeisti tepalus – amerikiečių tepalai nesuderinami su mūsų benzinu. Firminių servisų mechanikai siūlo tausojamąją terapiją – įpilti į variklį specialaus „Castrol Perfomans“ tepalo, po 2 000 km pakeisti tepalo filtrą, o po 5 000 km – tepalą ir filtrą (antrą kartą reiktų pilti pusiau sintetinio arba sintetinio „Castrol“, skirto Europos rinkai). Išlieka pavojus sugadinti užterštą variklį, todėl prieš perkant mašiną iš Amerikos reiktų bent atsukti tepalo įpylimo dangtelį ir patikrinti tepalo būklę. Dar geriau būtų nepatingėti ir nuimti vožtuvų gaubtą. Jei po juo juoda smala, atsisveikinkite su pardavėjais ir žinokite, kad sutaupėte daugiau, negu išleidote. Tokia jau amerikietiška specifika.

„Lexus RX 300“ turi automatinę pavarų dėžę su papildomu žieminiu režimu (mygtukas ECT SNOW) ir visus keturis varančiuosius ratus su momento paskirstymų tarp priekinių ir galinių ratų santykiu 50:50. Tarpašinį diferencialą blokuoja frikcinė sankaba. Tokia schema užtikrina maksimalų stabilumą ir prognozuojamą mašinos elgesį važiuojant slidžiu keliu.

Be to, nuo 2001 m. kai kuriuose pertvarkytose automobiliuose atsirado dinaminės stabilizacijos sistema VSC. Ji labai padeda bekelėje, imituodama dalinį tarpratinių diferencialų blokavimą.

Normaliai eksploatuojant mašiną „RX 300“ transmisija problemų nekelia. Savininkui reiktų tik reguliariai kas 40 000 km laikantis tepalų naudojimo instrukcijos visuose agregatuose pakeisti tepalus. Tarkim, į APD pilamas ne paprastas, o specialus „Toyota“ tepalas su indeksu T–4.

Nepataisomai sugadinti transmisiją galima tik važiuojant visiška bekele, kuriai šis „Lexus“ visiškai nėra pritaikytas. Juk „RX 300“ ne visureigis, o miesto džipas, sukurtas naudojant „Camry“ platformą. Su prabangia „Toyota“ niekam nekiltų noras išmėginti bekelę. „RX 300“ už lengvąjį automobilį pranašesnis, mat turi visus keturis varančiuosius ratus ir ilgesnę kelio prošvaisą. Jokios specialios visureigio įrangos neturi.

Ankstesnės kartos „Camry“ turėjo itin atsparią važiuoklę. Kadangi „RX 300“ pakabos konstrukciją, stabdžius ir nedaug pakeistą vairo mechanizmą paveldėjo iš tojotos, rezultatai buvo tokie, kaip ir buvo tikėtasi. Netgi nepaisant to, kad „RX 300“ yra beveik 400 kg sunkesnis, jo pakaba pasižymi ilgaamžiškumu. Pakabos detalės paprastai tarnauja daugiau kaip 150 000 km.

Vienintelė silpna vieta pakaboje, kurią „RX 300“ paveldėjo iš ankstesnių „Camry“ – kalančios priekinių amortizatorių viršutinės atramos. Jei beldimas prasidėjo (tai pasitaiko ne visose mašinose), tereikia kartą sumontuoti naujo tipo atramas ir jis išnyks. Jei nenuvažiavus 150 000 km pradės gausti priekinis stebulės guolis, tai tikriausiai mašina buvo daužta.

Vairo mechanizmas patikimas. Hidraulinio stiprintuvo siurblys ir vairo krumpliastiebinė pavara neteka. Jei pavaroje pasigirsta beldimas (tai nustato ne savininkas, o mechanikas), pakanka 15 min reguliavimo ir jis pašalinamas.

Stabdžių diskai paprastai atlaiko tris trinkelių komplektus, o jei pradeda strikti, paprastai užtenka išvalyti ir sutepti kreipiamuosius pirštus. Kartais dėl druskos nustoja veikti ABS ratų davikliai. Jei prietaisų skydelyje užsidega lemputė apie ABS gedimą, greičiausiai teks keisti vieną iš daviklių.

Taigi „RX 300“ yra ne tik patogus, bet ir pavydėtinai patikimas ir ištvermingas. Jei pamirštume specifines amerikietiškų automobilių problemas, ši mašina beveik be priekaištų. Beje, mašina iš Amerikos neturėtų kelti didelių problemų, jei jos variklis nebuvo užterštas tepalų smalomis. Šie automobiliai genda labai retai, o pagrindinių elementų tarnavimo laikas toks, kad net nusipirkus ne naują mašiną iš Amerikos, dar galima drąsiai su ja važinėti 2–3 metus nė neprisimenant apie pakabą.

Techninės „Lexus RX 300“ charakteristikos

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama