Kvalifikuotas šiuolaikinių automobilių aptarnavimas ir remontas neįmanomas be diagnostikos įrangos, kuri leidžia išaiškinti ir pašalinti įvairiausius gedimus degalų įpurškimo ir uždegimo sistemose. Žinoma, techninio aptarnavimo stočių aprūpinimo tokia įranga ir diagnostikos ploto organizavimo problemos yra svarbiausios. Galima įsivaizduoti skirtingus įrangos komplektavimo plote variantus ir įrangos eksploatavimo pradžios planus, tačiau bet kokiu atveju tai bus nelengvas darbas, kuris pareikalaus nemažų lėšų ir laiko. Bet vis tiek teks pradėti.

Praktika rodo, kad kai kuriais atvejais geriau pradėti net ne nuo pačios diagnostikos, o nuo degalų sistemos valymo - investavus minimalias lėšas, tai padeda pašalinti visą eilę gedimų, susijusių su degalų padavimo pažeidimais. Apie tai, kam reikalingi, kaip sukonstruoti ir ko leidžia pasiekti šiuolaikiniai degalų valymo įrenginiai, šiandien ir pasikalbėsime. Jau niekam nereikia įrodinėti, jog automobiliai, kuriuose įrengta degalų įpurškimo sistema, turi daugiau pranašumų, negu jų karbiuratoriniai broliai.

Kalbant apie eksploatavimą ir aptarnavimą, įpurškimo sistemų pranašumai pasireiškia, visų pirma, užduotų charakteristikų stabilume esant dideliai ridai (70 - 100 tūkst. km) ir minimaliame reguliavimo poveikių sistemai (procedūrų) kiekyje, kurių šiuolaikinėse sistemose iš viso nėra. Tačiau pirminės įpurškimo sistemų komponentų charakteristikos eksploatavimo metu žymiai keičiasi, ir tai galų gale gali įtakoti visos sistemos darbą.

Neliesdami problemos, susijusios su visos valdymo sistemos darbu, pakalbėkime šiandien tik apie jos hidraulinę dalį, t.y. tą, kuri aprūpina degalų padavimą iš pradžių iš bako į degalų kolektorių (arba droselinių užtvarų), o paskui į cilindrus. Nemaža patirtis, kurią sukaupė įmonės, profesionaliai užsiimančios variklių diagnostika ir remontu, leidžia teigti, jog pagrindinė dalis gedimų įpurškimo sistemoje - būtent defektai hidraulinėje dalyje. Be to, daugumoje komponentų nėra gedimų tikrąja to žodžio prasme - visi variklio darbo pažeidimai susiję su įprastu kokių nors parametrų arba charakteristikų  pablogėjimu eksploatacijos metu.

Ryškiausias pavyzdys - degalų purkštuvų užsiteršimas. Ši problema yra ne nauja. Nuo tada, kai atsirado pirmos elektroninės įpurškimo sistemos septintojo dešimtmečio viduryje, ir iki šiol ši problema sukelia daugybę rūpesčių automobilių savininkams, konstruktoriams, ekologams ir serviso stočių darbuotojams. Pabandykime išsiaiškinti šio proceso fiziką (o tiksliau, chemiją). Kaip parodė tyrimai, pagrindinę įtaką degalų purkštuvų charakteristikoms daro tai, kad palaipsniui ant uždaromojo elemento galo ir jo lizdo zonoje susidaro netirpūs benzine junginiai. Šis procesas intensyviausiai vyksta pirmomis 10-20 minučių po karšto variklio sustojimo, kai purkštuvus veikia liktinis degalų slėgis. Liekanti lizdo zonoje degalų plėvelė pradeda garuoti veikiama aukštos temperatūros, kuri susidaro erdvės po kapotu viršutinėje dalyje. Garuojant lengvoms benzino frakcijoms uždarymo elemento zonoje, susidaro kietų nuosėdų sluoksnis. Pagrindinis jų komponentas - anglis, kuri, kaip žinoma, yra degalų molekulių sudedamoji dalis. O jeigu degalų purkštuvas ne hermetiškas, šis procesas vyksta dar intensyviau. Diskretinio dozavimo sistemose purkštuvo tūtos praeinantysis pjūvis apsprendžia degalų kiekį, paduodamą per valdančio impulso veikimo laiką. Akivaizdu, kad nuosėdų susidarymas praeinančiojo pjūvio zonoje sumažina šį kiekį. Be to, pažeidžiama pulverizavimo fakelo forma, taip pat pablogėja kuro dalelių smulkinimo laipsnis.

Dažnai tenka susidurti ir su kita šio reiškinio puse - vožtuvo uždarymo hermetizacijos pablogėjimu, dėl to per purkštuvą gali patekti papildomas (neįskaitytas) degalų kiekis. Tokiu būdu, anglies plėvelės susidarymas (arba karbonizacija) kartais gana sudėtingai veikia variklio darbą.To pasėkoje atsiranda pažįstami užsienio gamybos automobilių savininkams simptomai: nestabili tuščioji eiga, nepatenkinamos paleidimo charakteristikos, padidėjęs degalų sunaudojimas, galingumo praradimas ir t.t. Nuosėdų susidarymo procesas daug intensyviau vyksta eksploatuojant automobilį miesto sąlygomis su dažnais sustojimais, taip pat naudojant žemos kokybės benziną. Automobilių konstruktoriai bando kovoti su nuosėdų efektu, tobulindami purkštuvų konstrukciją; naftos kompanijos - gamindamos aukštos kokybės benziną, kurio sudėtyje yra specialūs valantys priedai. Problema lieka, ypač jeigu automobilio rida viršija 75 - 100 tūkst. km, taip pat įtakos turi blogi keliai. Daug rečiau, bet būna ir kita nepatenkinamo purkštuvų darbo priežastis - įleidimo filtro užterštumas. Ypač greitai šis procesas vyksta labiausiai paplitusiuose purkštuvuose, kur degalai paduodami iš viršaus, nes jų filtras yra gana nedidelis. Čia pagrindinė priežastis yra degalų filtro būklė ir purvo bei priemaišų kiekis bake.

Daug automobilių savininkų sėkmingai naudoja specialius degalų priedus, tokius kaip Fuel Injector Cleaner. Tokių priedų veiksmingumas ne kartą patikrintas ir nesukelia abejonių. Ir vis dėlto toks apdorojimas veikiau yra profilaktinis. Reguliariai naudojant, priedas valiklis gali palaikyti gerą purkštuvų būklę arba šalinti nedidelį kiekį nuosėdų. Vidutinio ar aukšto laipsnio karbonizacijos tokios priemonės negali įveikti. Yra ir dar vienas nemalonus momentas. Įpiltas į baką priedas efektyviai valo talpą ir kuratiekį (jeigu jie užteršti), po to teršalai gali daug laisviau tekėti prie purkštuvų, nusėsdami ant įleidimo filtro ir sukeldami pasekmes, apie kurias rašėme anksčiau. Visame pasaulyje serviso stotyse seniai naudojamos specialios purkštuvų valymo sistemos.

Labiausiai paplitęs valymo būdas automobiliui dirbant. Šiuo atveju naudojamas specialus vienos ar kitos konstrukcijos įrenginys, kuris teikia degalus tiesiai į degalų kolektorių skirstomojo įpurškimo sistemose arba prie droselinių sklendžių korpuso centrinio įpurškimo sistemose (beje, pastarosios dėl savo konstrukcijos ypatumų mažiau veikiamos karbonizacijos). Degalų tiekimo sistema šiuo metu, žinoma, turi būti išjungta. Variklis tada dirba su specialiu solventu-dekarbonaizeriu, kuris yra tuo pat metu ir degioji medžiaga, ir valiklis. Laikas, reikalingas valymui, priklauso nuo variklio cilindrų apimties, ir paprastai sudaro 20 - 30 minučių. Maždaug tiek pat laiko sunaudojama degalų žarnų prijungimui ir atjungimui ir benzino pompos atjungimui - čia jau viskas priklauso nuo įpurškimo sistemos konstrukcijos ir komponavimo. Kadangi valymo procesas vyksta automobiliui nejudant, valančiam solventui netaikomi griežti reikalavimai - užduotos galingumo charakteristikos, detonacinis stabilumas ir t.t.

Tai leidžia sustiprinti būtent valančias solvento savybes ir staigiai pagerinti valymo efektyvumą palyginus su degalų priedais. Rinkoje yra nemažai firmų, siūlančių tiek agregatus valymui, tiek ir cheminius junginius. Jie gana artimi pagal savo efektyvumą, nors, kaip ir visur, čia yra lyderiai. Visiškai akivaizdu, kad valymo kokybė pagal šį metodą visiškai apsprendžiama solvento savybėmis. Todėl prieš pasirenkant pageidautina atlikti bent jau išankstinę įvairių valymo įrenginių ir solventų efektyvumo analizę. Visų įrenginių konstrukcijos yra panašios, jie skiriasi tik kaina, ir tai nereikšmingai. O valančių solventų efektyvumas skirtingas, ir vienas iš lyderių yra Amerikos firmos Carbon Clear solventas koncentratas. Remiantis kompanijos „AmEvro" tyrimais, taip pat kelių firmų iš skirtingų regionų atiliepimais, šis solventas žymiai (vidutiniškai 15 - 20 procentų) efektyvesnis už savo analogus.

Valymo įrenginio pasirinkimas - daug sudėtingesnis, nes variantų gana daug, bet vis dėlto „amerikietiškas" yra geresnis. Proceso paleidimui ir reikalingos patirties įgijimui vienas iš tinkamiausių yra nebrangus ir paprastos konstrukcijos žinomo diagnostikos įrenginių gamintojo - firmos OTC valymo įrenginys. Nuo savo analogų jis skiriasi tuo, kad neturi susidėvinčių dalių, o tai reiškia, kad jo tarnavimo laikas neribotas. Degalai tiekiami suspaudžiant orą, kuris gali būti tiekiamas iš kompresoriaus ar net iš pompos - sunaudojimas minimalus. Įdomu ir tai, kad naudojant firmos OTC valymo įrenginį, nėra būtinybės prijungti specialią grįžtamojo nupylimo žarną - tai sutaupo nemažai laiko. Jeigu darbas techninio aptarnavimo stotyje sekasi gerai ir jau yra tam tikras automobilių kiekis, galima įsigyti ir rimtesnį (bet ir brangesnį) įrenginį System 2 iš firmos Carbon Clean.

Statistika, sukaupta per OTC valymo įrenginio eksploatavimo laikotarpį, rodo, kad šio metodo efektyvumas pakankamai aukštas: 80-90 proc. variklių po valymo veikia žymiai geriau visais režimais, ir tai patvirtina objektyvūs diagnostikos duomenys ir subjektyvūs automobilių savininkų pojūčiai. Pabaigoje reikia pasakyti, kad anksčiau aprašyti nepatenkinamo variklio darbo simptomai nebūtinai susiję su purkštuvų užterštumu ir dažnai taip atsitinka dėl kitų uždegimo ar įpurškimo sistemų gedimų, oro patekimo į įleidimo kolektorių ir t.t. Tokių gedimų tiksli lokalizacija reikalauja viso įrenginių komplekso diagnostikos centre, kurio aprūpinimu įrenginiais reikia užsiimti besivystant techninio aptarnavimo stočiai.

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama