Laukėme, laukėme ir pagaliau sulaukėme - už lango žiema... Ir pats laikas dar kartą prisiminti vairavimo žiemą ypatumus. Taigi, kas būtina žiemą leidžiantis į kelią? Pirmiausia - žieminės (ar bent jau demisezoninės) padangos, neužšąlantis langų ploviklis ir veikiantys žibintai.
Jeigu važinėjate su vasarinėmis padangomis, toliau galite neskaityti - naudos iš to nebus. Rinktis dygliuotas padangas ar ne, čia jau kita kalba. Švariame, nuvalytame kelyje tvirčiau laikosi automobilis be dygliuotų padangų, ant leduko mažiau slys „dygliuota" transporto priemonė. Taigi, padangas reikėjo rinktis priklausomai nuo dažniausiai važinėjamų kelių. Kita vertus, žiemines dygliuotas į nedygliuotas ar atvirkščiai visada spėsite pasikeist. Svarbiausia, kad žiemą padangos būtų žieminės.

Kelyje

Važiuojant apsnigtais arba slidžiais keliais reiktų įsivaizduoti save plaukiantį baseine, kur neskubėdami judate pirmyn, o vanduo judesius padaro lėtus ir minkštus. Atitinkamai reiktų elgtis su vairu ir paminomis. Deja, apie tai dažnas, skubėdamas ryte į darbą, pamiršta. Tipinė situacija „gazas dugnas" ir - automobilis, užuot važiavęs ten, kur reikia mums, skrenda ten, kur patinka jam. Norint išvengti tokių tikrai nemalonių situacijų, reiktų atsiminti, kad žiemą akceleratorių reikia spaust palengva ir labai atsargiai.
Traukos atsarga, tokia maloni vasarą, žiemą gali tik pakenkti - ratai smarkiai sukasi vietoje ir tik sudaro slidžią ledo dangą. Norint pajudėti tolygiai, kartais žiemą tenka iškart jungti antrą pavarą. Beje, panašiu principu dirba daugelis „žiemos" režimą turinčių APD.
Taigi, bandykite palengva išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės. Ir jau verčiau porą kartų užgeskite, negu iškaskite tokias provėžas, kuriose vėliau strigsite ir patys, ir kiti. Jeigu išvažiuoti nepavyksta, bandykite išsiūbuoti automobilį. Nuspaudėt akceleratorių, atleidot - nuspaudėt sankabą ir vėl akceleratorių. Tikras asas taip automobilį ištrauks iš bet kokios situacijos, bet ir paprasti vairuotojai šia patirtimi gali pasinaudoti. Svarbiausia: automobilį palikdami nakčiai patikrinkite, kad tarp jo ir kitų transporto priemonių liktų pakankamai erdvės. Jei jūsų geležinis draugas pradės slysti, jį sulaikys (ir bus apgadinti) per daug arti stovintys automobiliai.

Jeigu stabtelti planuojate tik trumpam, nestokite per daug arti šaligatvio. Paprastai ten būna daugiausia sniego. Įsibėgėjus, žinoma, įvažiuoti į pusnį lengva, bet išvažiuoti gali būti sudėtinga. Ypač blogai sustoti ant kalniuko, jei nebus galimybės judėti atbulam. Bandant pajudėti iš vietos, ratai tikrai prasisuks.

Kurie varantys ratai geriau?

Važiuoti žiemą į kalniuką lengviau užpakaliniais ratais varomu automobiliu. Pajudėdamas automobilis prisėda, padidėja užpakalinės ašies apkrova, todėl sumažėja ratų praslydimo tikimybė. Priekiniai ratai važiuojant į kalniuką gauna mažesnę apkrovą, todėl patarimas tokiu atveju - važiuoti į kalniuką atbulomis. Žinoma, viskas priklauso nuo kalno aukščio, tad kartais apsimoka tiesiog nuriedėti žemyn ir, geriau įsibėgėjus, pabandyti dar kartą. Tik apsidairykite, ar aplink nėra kitų transporto priemonių, kurias, slystant į šoną, būtų galima užkabinti.

Nepamirškite stabdyti, geriausia - varikliu. Beje, tai supranta ir modernios APD, tad, jei stabdyti pradėsite laiku ir darysite tai apgalvotai, nemalonių situacijų kelyje turėtumėte išvengti. Atminkite, automobilio stabdymo kelias ir taip ganėtinai ilgas, o žiemą jis dar pailgėja. Jeigu vasarą buvote įpratę stabdyti paskutinę akimirką, žiemą pasistenkite šio įpročio atsisakyti. Tik išvažiavę iš kiemo, nieko nelaukdami, pabandykite kelis kartus stabtelti. Tada iškart paaiškės, kaip automobilis elgiasi kelyje ir ko iš jo galima tikėtis.
Jeigu automobilis turi ABS, sistema apsaugos nuo užsiblokavusių stabdžių, jei jos nėra, galima pabandyti ją imituoti. Tai vadinama stabdymu su pertraukomis. Stabdymo būdų yra ir kitokių, bet pastarasis - paprasčiausias ir tinkamas visokio amžiaus vairuotojams.
Tiesiame kelyje, jeigu jis nuvalytas, net žiemą problemų kilti neturėtų. Nebent automobilių su užpakaliniais varančiais ratais vairuotojai gali pajusti lengvą slydimą į šalis, priekiniais ratais varomų automobilių savininkai nepajus ir to. Visi žiemos „smagumai" pasijaus bandant atlikti kokį nors manevrą arba pasukti.
Jeigu nesate patyręs ralių dalyvis, posūkiuose žiemą reikia būti ypač atsargiam. Sportininkai - atskira tema. Jiems žiema ir slidūs keliai - vienas malonumas, nes vairavimo įgūdžius galima tobulinti ir esant palyginti nedideliam greičiui. Eiliniams vairuotojams - viskas priešingai. Jie kaip tik turi stengtis netapti sportininkais. Tad pratinkitės artėdami prie posūkio pradėti stabdyti iš anksto, o patį posūkį įveikite palengva, judėdami vienodu greičiui, vengdami stabdyti ir spausti akceleratorių.
Jeigu prie posūkio priartėjote per greit, automobilis jūsų tiesiog neklausys. Nesvarbu, kurie ratai varantys, bet koks automobilis skries į išorinę posūkio pusę. Nepatyręs vairuotojas apie problemą paprastai sužino išgirdęs nemalonų padangų cypimą. Pirma reakcija tokiu atveju būna klaidinga - kuo smarkiau susukti vairą. Nedarykite taip, nes priekiniams ratams tik dar sunkiau būna atgauti sukibimą su kelio danga.
Be treniruočių, tikėtina, tai nepavyks, tačiau teisingai reiktų elgtis taip: atleisti akceleratorių ir kiek sumažinti vairo pasukimo kampą. Atleidus akceleratorių daugiau apkraunami priekiniai ratai, automobilis šoktelį į priekį, tačiau, kadangi ratai mažiau pasukti į kelią, tikėtina, jie greičiau jį užkabins ir pradės suktis reikiama kryptimi. Kai taip atsitiks, vėl galima pradėti sukti vairą posūkio kryptimi. Atidirbkite tai ir jums tikrai užteks, o viražus posūkiuose palikite sportininkams, nes jie ne tik sukelia šoninį slydimą, bet ir moka iš jo išeiti, o jūs, jeigu tik sukelsite, bet nesugrąžinsite automobilio į „tiesos kelią", tikėtina, paskui dėl to labai gailėsitės. Tad verčiau be reikalo nerizikuokite.

Bus daugiau.

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse ir interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „IKS" sutikimo draudžiama.