Važinėjimo vandeniu pavojus prasideda jau tada, kai vandens sluoksnis kelyje siekia 5-8 mm. Ir už ką kai kas mėgsta audrą gegužės pradžioje? Važiavimo vandeniu esmė yra vandens pleišto tarp ratų ir kelio paviršiaus susidarymas - vanduo nespėja tekėti iš po protektoriaus, po juo susidaro plėvelė, kuria automobilis ir pradeda slysti, kaip per ledą.

Kadaise Porsche inžinieriai sukūrė elektroninę sistemą, kuri nustato vandens sluoksnio storį ir perspėja vairuotoją apie slydimo pavojų garso signalu arba stuktelėjimais į greičio pedalą, tačiau, deja, tai nebuvo pradėta naudoti masiškai. Tiesiog viršutinė kritinė riba, kurią galėjo numatyti elektronika, buvo tik 1 mm. Važiavimo vandeniu pasekmės -  nuo mašinos nestabilumo iki apsivertimų - priklauso ir nuo kitų faktorių. Pavyzdžiui, nuo automobilio greičio - kuo jis didesnis, tuo, žinoma, važiavimas pavojingesnis (nors slydimas vandeniu įmanomas ir esant 40 km/h greičiui), kelio dangos kokybės, amortizatorių būklės... Žinoma, turi įtakos ir jūsų automobilio „avalynės" kokybė: padangų tipas (kuo guma platesnė, tuo labiau slidinėja), jų kietumas (kietesnės padangos geriau laiko kelią), susidėvėjimo laipsnis ir protektoriaus piešinys (kritinis protektoriaus susidėvėjimo gylis yra 4 mm)...

Dažnai slydimo vandeniu profilaktika - tai gerų padangų, tinkamų važinėti per lietų, įsigijimas. Esančių ant jų evakuacinių kanalų dėka vanduo i6stumiamas iš kontakto vietos, ir mašina geriau laikosi ant kelio dangos. Patarimas: laikykitės greičio režimo. Prieš forsuojant vandens kliūtis gerai būtų įjungti stiklų valytuvus. Be to, būtina paleisti greičio pedalą ir stabilizuoti automobilio padėtį, kiek įmanoma išlyginus ratus ir nedarant jokių manevrų, vairo pasukimų. Slydimo vandeniu pagrindinis pavojus yra tas, kad, pradėjęs slysti baloje, vairuotojas dažnai bando, sukdamas vairą į slydimo pusę, būtinai išlyginti mašiną. Profesionalai rekomenduoja tokiais atvejais neskubėti, juo labiau, kad kol mašina vandeny, visos pastangos bus bergždžios. O vos tik priekiniai ratai sukibs su kietu paviršiumi, mašina ims slysti į priešingą pusę. Ir jeigu vairuotojas laiku ir teisingai nesureaguos į pakartotinį slydimą - mašina gali apsiversti. Važiuojant per balas, laisvas vairo judesys dažniausiai būna visiškai netikėtas ir labai stiprus. Sulaikyti vairo pirštų galiukais nepavyks. Todėl rankos visada turi būti vairo rato viršutiniame sektoriuje. Reakcijos į bet kokius vairo judesius turi būti impulsyvios. Arba, kaip sako ekstremalaus vairavimo instruktoriai, „menkos". Tokiais pat impulsais reikia ir stabdyti, jei nėra ABS. Dar geriau stabdyti varikliu. O po to, kai pravažiavome vandenį, reikia būtinai išdžiovinti stabdžius, kelis kartus paspaudžiant pedalą.

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.