Apie automobilių apsaugas ir vagystes esame kalbėję, bet norime dar kartą prie šios temos grįžti, nes problema yra nuolatinė.

Beveik kasdien tenka skaityti pranešimus apie nuvarytus automobilius. Tai – statistika, bet visi tie skaičiai susiję su konkrečiais automobiliais ir žmonėmis, išgyvenusiais netektį. Sunku įsivaizduoti, kokį jausmą patiria savininkas priėjęs prie vietos, kurioje neseniai stovėjo jo automobilis. Žmogus būna toks sumišęs, kad sunkiai patiki pačiu faktu. Vėliau iškyla natūralus klausimas – kaip mano mašiną sugebėjo nuvaryti, jei ten tiek visko buvo?

Labai paplitusi situacija yra tokia, kai tiesiog praeivių akyse nuvaromas prie laiptinės ar parduotuvės paliktas automobilis. Dažnai atsiranda liudininkų, kameros užfiksuoja procesą, bet tai nieko nekeičia. Matyti tik, kaip savininkas įjungia signalizaciją ir nueina, o netrukus pasirodo jį stebintis tipelis. Netrukus pasirodo antrasis, automobilis atidaromas, užvedamas, o po minutėlės jo jau nebėra.

Situacija ganėtinai paprasta. Taip nuvaromos mašinos be signalizacijos, nors kartais pasitaiko ir mašinų su paprasta signalizacija arba net turinčių įmontuotą palydovinio sekimo sistemą. Įjungiant automobilio signalizaciją vagims pavyksta perimti pakabuko siunčiamą signalą. Juo pasinaudojant išjungiama signalizacija, patenkama į automobilį ir pasinaudojus pasiruošta įranga išlaužiama užvedimo spynelė. Problema ta, kad vieno modelio ar net markės mašinose montuojami standartiniai fiksatoriai. Vagis, visada nuvarantis tik konkretaus modelio automobilius, yra tam pasiruošęs. Panaudojus kodą signalizacija išjungiama, kartu išjungiamas variklio blokavimas – niekas nebetrukdo nuvaryti mašiną. Palydovinė stebėjimo sistema paprastai slopinama į eterį leidžiant stiprius trikdžius jos darbo dažniu. Jei yra sumontuota ši sistema, sistemos blokas, įsilaužiant susisiekia su bendrosios sistemos pozicionavimo palydovais, gauna visas reikiamas koordinates, bet perduoti jų nebegali, bes GMS ryšio kanalas blokuojamas. Beje, kartais galima nustatyti, kad pakabuko siunčiamas signalas nuskaitomas: mašiną pavyksta užrakinti (atrakinti) tik antru arba trečiu kartu. Dėmesingas savininkas turėtų būti atidesnis.

Kas gali sutrukdyti? Labai naudingi įvairūs slapukai. Vagis tiesiog neturi laiko ardyti salono ir ieškoti mygtuko.

Naktimis

Visiškai kitaip atrodo vagystė naktį. Automobilis stovi prie laiptinės, aplink tuščia, laiko marios. Tiesa, po bandymų nuvaryti paprastai būna graudu žiūrėti į automobilį. Didesnių nuostolių pridaroma, jei sumontuota geresnė apsauga. Pirmiausiai kenčia signalizacija, vėliau prasideda blokų paieškos, automobilio ardymas, mėginimas užvesti variklį. Palydovinė sekimo sistema dažnai būna nuslopinta, bet net jei ir suveikia, iki policijos atvykimo laiko daug, mašiną nesunkiai galima pervaryti į kitą vietą.

Kas gali išgelbėti automobilį? Geras, sumaniai įrengtas fiksatorius. Retas atvejis, kad būtų parinktas jo žymų kodas arba kontaktinis raktas, o paprastai gerai paslėptas blokavimas tampa pagrindine automobilio apsauga, be to, jo paieškos užima nemažai laiko: reikia aplenkti standartinį fiksatorių, prasukti uždegimo spynelę, mėginimas užvesti maitinimą sujungus tiesiogiai. Praktika rodo, kad blokatorių reiktų ne tik paslėpti, bet ir priėjimą prie jo uždengti mechaniniu būdu. Variklio dangčio užraktai šiuo atveju yra tiesiog nepakeičiami. Taisyklingai juos sumontavus, išlaužimas pareikalauja laiko ir specialaus instrumento, kurio nusikaltėlis greičiausiai neturės.

Naktį svarbiausia yra laimėti laiko, todėl kiekvienas naujas geležiukas įsilaužėlio kelyje labai gaišina jo darbą. Padeda vairo ir pavarų dėžės užraktai. Vairo užraktai vėl tampa populiarūs. Juos gali būti nepatogu uždėti kaskart išlipant iš mašinos, tačiau ir nuimti juos nėra paprasta. Toks užraktas kai kuriais atvejais gali būti alternatyva slapukui.

Mašina arba gyvybė

Dar vienas plintantis vagystės būdas – prievartinis, kai vairuotojas jėga išsodinamas iš automobilio arba atimami raktai. Tokią situaciją numatyti sunku, tačiau galima pamėginti apsisaugoti. Tereikia laikytis kelių taisyklių. Jei įsijungė automobilio signalizacija, nereikia skubėti prie jo su raktais rankose. Apsidairykite. Važiuojant galima užsidaryti iš vidaus, bendrauti su pašaliniais reiktų nuleidus stiklą, o ne atidarius dureles ir, žinoma, nepalikti raktelių mašinoje, kai trumpam iš jos išlipate. Dažniausiai patys tampame savo nerūpestingumo aukomis, bet yra techninių apsisaugojimo būdų.

Labai praverčia palydovinės stebėjimo sistemos. Vagystės atveju reikia kuo greičiau paskambinti į pultą arba išlipant iš mašinos įjungti algoritmą nuo nuvarymo ir nereikės skambinti. Taip vagiant slopintuvai nenaudojami. Kaip alternatyva gali būti naudojami panašią funkciją atliekantys fiksatoriai. Kai atsidaro durelės, sistema automatiškai paprašo rakto pakabuko signalo, piršto atspaudo ar pan. Specialistai nesutaria tik dėl to, po kurio laiko turi užgesti variklis, jei savininkas neatpažintas. Manytume, kad geriau, kai tai atsitinka vėliau, nes mašina sustoja vidury gatvės ir nebelieka laiko ieškoti blokatoriaus, o jei yra savininkas, tai patraukia aplinkinių dėmesį.

Jei automobilis apsaugotas gerai arba veikia nemokša vagišius, gali būti pasitelktas sukčiavimas. Yra gausybė būdų priversti savininką palikti mašiną ir raktelius joje. Vienas paprasčiausių būdų – prie galinio buferio pririšta skardinė. Mašina pradeda važiuoti, pasigirsta barškėjimas, savininkas išlipa, eina pasižiūrėti, o raktai tikriausiai paliekami spynelėje. Vagišiui tiek ir tereikia. Taip pat dažnai raktai pavagiami iš rankinukų ar kišenių. Tikimybė, kad mašina bus nuvaryta, labai didelė. Padėtų nebent slapukas arba panaši įranga.

Norint šito išvengti, reikia būti budriems. Jei mašinoje sumontuotas fiksatorius, jo pakabuką reiktų laikyti atskirai nuo užvedimo raktelio.

Vagystė evakuatoriumi

Šis būdas nėra išplitęs Lietuvoje, bet kitose šalyse tokių atvejų pasitaiko. Su šiuo būdu kovoti sunkiausia. Dažniausiai automobilis vagystei paruošiamas techninio aptarnavimo stotyse. Pirmas ir pats svarbiausias dalykas – nepalikti pirmame pasitaikiusiame servise automobilio signalizacijos ir fiksatoriaus pakabukų. Beveik visos šios sistemos turi specialų „Valet“ režimą, leidžiantį palikti meistrams tik užvedimo raktelį.

Dar viena problema ta, kad ant evakuatoriaus keliamoje mašinoje nesuveiks net smūgio daviklis. Apsisaugoti galima tik sumontavus transportavimo daviklį, kuris reaguoja į palinkimo kampo pasikeitimą ir perduoda šią informaciją savininkui. Nuo tokio nuvarymo gali apsaugoti tik saugomas garažas. Aišku, garažo spynos yra neblogai, bet jas įveikęs įsilaužėlis patenka į uždarą patalpą, kurioje drąsiai gali užsiimti automobiliu. Galėtų padėti davikliai, pranešdami apie atidaromus garažo vartus. Ir šiuo atveju tikslinga įrengti ne sireną, o sistemą, kuri tyliai perduotų signalą savininkui arba garažų sargui.

Žinoma, tai nėra visi galimi automobilių nuvarymo būdai, bet iš šios informacijos tampa aišku, kad montuojant mašinoje signalizaciją ir kitas saugos priemones reikia įvertinti visų pirmiau išvardytų būdų tikimybę. Dažniausiai automobilyje sumontuojami keli įrenginiai, atliekantis skirtingas funkcijas. Signalizacija perspėja apie pavojų iš išorės, fiksatorius blokuoja variklį, variklio dangčio užraktai neleidžia tiesiogiai pasiekti variklio ir apsaugo blokuotas grandines, daviklis perduoda informaciją savininkui, pavarų dėžės užraktas ir slapukai leidžia laimėti laiko. Patirtis rodo, kad būtent nevienalytis kompleksas leidžia geriausiai apsaugoti automobilį ir sumažina nuvarymo tikimybę iki minimumo.

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.