Šios žvakės maždaug tokios pat, kokios buvo naudojimo pradžioje, prasidedat XX amžiui. Šis benzininio variklio elementas vystosi tobulinant jo konstrukciją, naudojamas medžiagas ir gamybos technologiją.

Degimo kameroje esančių žvakių detalės patiria didžiules termines, mechanines, elektrines ir chemines apkrovas. Temperatūra degimo kameroje svyruoja nuo 70 iki 2 500 °С, dujų slėgis pasiekia 50–60 bar., o įtampa elektroduose – 20 kW ir didesnė. Tokios atšiaurios žvakių naudojimo sąlygos lemia konstrukcijos ypatybes, nes nuo to, ar žvakė duos kibirkštį, priklauso variklio galia, kuro sąnaudos, užsivedimas ir išmetamųjų dujų toksiškumas.

Pagrindinis bet kokios uždegimo žvakės elementas – metalinis korpusas, keraminis izoliatorius, elektrodai ir kontaktinė šerdis. Korpusas turi sriegį, įsukamą į cilindro bloko galvutę, šešiasienį ir specialią nuo korozijos saugančią dangą. Atraminis paviršius, kuriuo žvakė remiasi į galvutę, gali būti plokščias ar kūginis. Pirmu atveju, siekiant užsandarinti žvakės angą, naudojamas sandarinimo žiedas. Kūginis paviršius pats gerai hermetizuoja jungtį. Izoliacinė medžiaga gaminama iš patvarios techninės keramikos. Siekiant apsisaugoti nuo elektros nutekėjimo, jos viršuje padaroma žiedinių griovelių (įtampos barjerų), ji dengiama specialia glazūra, o izoliatoriaus dalis, įeinanti į degimo kamerą, gaminama kūgio formos. Keraminėje žvakės dalyje yra centrinis elektrodas ir kontaktinė šerdis, tarp kurių gali būti radijo trukdžius slopinantis rezistorius. Šios detalės hermetizuojamos elektrai laidžia stiklo mase. Šoninis elektrodas privirintas prie korpuso. Elektrodai gaminami iš karščiui atsparaus metalo ar lydinio. Siekiant geresnio šilumos pašalinimo iš šilumos kūgio, centrinis elektrodas gali būti iš dviejų metalų – centrinė varinė dalis „paslepiama“ karščiui atspariame apvalkale. Bimetalinis šoninis elektrodas tarnauja ilgiau, nes geras vario pralaidumas karščiui neleidžia jam labai įkaisti.

Piešinys: uždegimo žvakė su plokščiu atraminiu paviršiumi: 1. kontaktinė poveržlė, 2. izoliatorius, 3. įtampos barjerai, 4. kontaktinė šerdis, 5. žvakės korpusas, 6. elektrai pralaidus stiklo hermetikas, 7. sandarinimo žiedas, 8. centrinis bimetalinis elektrodas, 9. šilumai laidi poveržlė, 10. šiluminis izoliatoriaus kūgis, 11. šoninis elektrodas, h – kibirkštinis tarpelis.

Siekiant patenkinti skirtingų variklių gamintojų poreikius, gaminamos skirtingų tipų ir dydžių žvakės.

Gabaritiniai (jungiamieji) dydžiai – tai sriegio skersmuo ir žingsnis, srieginės dalies ilgis ir šešiasienio dydis. Kiekvienam varikliui šie dydžiai griežtai apibrėžti.

Kaitimo skaičius rodo žvakės šilumines savybes. Jis proporcingas vidutiniam spaudimui, kuriam esant, bandant žvakę varikliniame stende, cilindre prasideda kaitinamasis degimas (nevaldomas darbinio mišinio užsidegimas nuo įkaitusių žvakės elementų). Žvakės su mažu kaitimo skaičiumi vadinamos karštomis. Jų šilumos kūgis įkaista iki 900°С, esant palyginti nedidelei šiluminei apkrovai. Tokios žvakės naudojamos varikliuose su nedideliu suspaudimo laipsniu. Šaltų žvakių kaitinamasis degimas prasideda esant didelėms šiluminėms apkrovoms.

Kol šilumos kūgis neįkaista iki 400°С, ant jo kaupiasi nuodegos, keliančios įtampos nutekėjimą ir trukdančios atsirasti kibirkščiai. Pasiekus minėtą temperatūrą, nuodegos pradeda degti, žvakė valosi.

Ilgesnio šilumos kūgio plotas didesnis, todėl savaiminio apsivalymo temperatūrą jis pasiekia esant mažesnėms šiluminėms apkrovoms. Be to, šios dalies izoliatoriaus išsikišimas iš korpuso sustiprina jo apipūtimą dujomis, tai pagreitina kaitimą ir papildomai valo nuo nuodegų. Šilumos kūgio ilgio didinimas leidžia sumažinti kaitimo skaičių. Kad jis liktų nekintamas, konstrukcijose naudojami bimetaliniai centriniai elektrodai, geriau išspinduliuojantys šilumą. Tokios žvakės (termoelastinės) greičiau įkaista iki savaiminio apsivalymo temperatūros, bet kaitinamąjį degimą sukelia esant didelėms šilumos apkrovoms.

Rusijoje gaminamos šių kaitimo skaičių žvakės: 8, 11, 14, 17, 20, 23 ir 26. Vakaruose nėra vienos kaitimo skaičių skalės.

Kibirkštinio tarpelio dydis nurodomas automobilio eksploatacijos instrukcijoje, bet gali būti ir ant žvakės pakuotės. Paprastai jis būna 0,5–2 mm.

Priklausomai nuo elektrodų konstrukcijos, tarpelis būna reguliuojamas ir nereguliuojamas.

Ant Rusijoje gamintų uždegimo žvakių turi būti nurodyta:

– pagaminimo data,

– prekių ženklas ar gamintojo pavadinimas,

– žvakės tipas,

– užrašas „Pagaminta Rusijoje“.

Kadangi Vakaruose vienos žymėjimo sistemos nėra, skirtingų gamintojų žvakių suderinamumą galima nustatyti tik pagal katalogus ar lenteles.

Kibirkštinės uždegimo žvakės automobilyje su klasikine degimo sistema turi tarnauti apie 30 000 km, su elektronine – apie 20 000 km. Kai kurie gamintojai teigia, kad jų žvakės gali tarnauti iki 50 000 km. Variklių specialistai teigia, kad geros techninės būklės varikliuose ir pilant kokybiško kuro, žvakės tarnauja ganėtinai ilgai.

Jei nuspręsite patys išsukti žvakes, tai turėtumėte daryti taip:

– nuimti aukštos įtampos laido antgalį;

– specialiu raktu pasukti žvakę vieną apsukimą, plotą aplink ją išvalyti suspaustu oru ar šepetėliu, kad ant sriegio ar į degimo kamerą nepatektų purvo;

– atsargiai, kad nebūtų pažeistas sriegis, išsukti žvakę;

– patikrinti, ar yra sandarinimo žiedas;

– patikrinti, ar mechaniškai nepažeistas žvakės izoliatorius, korpusas ir elektrodai.

Atgal žvakė įsukama taip:

– naujas žvakes, padengtas konservuojamuoju tepalu, reikia nuvalyti ir nuplauti tirpikliu. Galima net pakaitinti ir išdžiovinti;

– apžiūrėti, ar žvakė neturi mechaninių pažeidimų;

– patikrinti ir prireikus sureguliuoti kibirkštinį tarpelį iki automobilio instrukcijoje nurodyto dydžio;

– žvakę įsukti ir užveržti.

Žvakių tinkamumas naudoti ir jų hermetiškumas tikrinamas specialia įranga. Ar žvakė duoda tinkamą kibirkštį, nustatoma palikus ją barokameroje, kuri užtikrina dujų spaudimą iki 10 kg/cm², ir stebint, kaip tarp elektrodų pasirodo kibirkštis. Prijungus prie žvakės 22 kW įtampą, kibirkštis turi būti nuolatinė.

Žvakė laikoma netinkama, jei kibirkštys pasirodo su pertraukomis ar savaime nenusivalo nuodegos.

Tikrinamos žvakės dėl detalių hermetiškumo paliekamos barokameroje, kur sukuriamas 20 kg/cm² slėgis, 30 sekundžių tikrinamas dujų nuotėkis. Jis neturi viršyti 5 cm³/min. Priešingu atveju žvakė taip pat laikoma netinkama.

Uždegimo žvakes reikia tikrinti, kai kibirkštinis tarpelis toks, kaip nurodyta automobilio eksploatacijos instrukcijoje.

Jei nuvalyta žvakė neduoda nenutrūkstamos kibirkšties esant ir didesniam spaudimui, ji laikoma netinkama.

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.