„Outlander“ modelio istorija nėra turtinga. 2000 m. Detroite „Mitsubishi“ pristatė projektinį modelį ASX. Jis tapo nuo 2001 m. Japonijoje pradėto pardavinėti krosroverio „Airtrek“ pagrindu.

Į Europą ir JAV modelis pateko tik 2003 m. Automobilis gavo naują išvaizdą su priekiniu „snapu“ ir naują vardą „Outlander“. Varikliai buvo 2 ir 2,4 l, 136 ir 160 AG.

2005 m. pradėti tiekti automobiliai su 2 l turbininiais varikliais. Europinė „Outlander Turbo“ versija turėjo 202 AG variklį.

2005 m. spalį Japonijoje pradėtas pardavinėti naujas modelis, pas mus žinomas kaip „Outlander XL“. Įdomu tai, kad pasirodžius naujai kartai, senoji buvo gaminama ir toliau. Naujasis modelis buvo didesnis už pirmtaką. Europai buvo tiekiama tik 5 vietų versija, tačiau JAV galima rasti ir 7 vietų XL.

Pirmosios kartos „Mitsubishi Outlander“ žinomas kaip ganėtinai patikimas ir tvirtas automobilis. Jis paprastas, todėl įperkamas. Visgi, reiktų žinoti, kad naudotą „Outlander“ reiktų pirkti tik prižiūrėta arba su nedidele rida.

Antrinėje rinkoje galima sutikti du minėtus skirtingus modelius: ne taip senai pasirodžiusį „Outlander XL“ ir keletą metų pažįstamą tiesiog „Outlander“. Panagrinėsime pastarąjį modelį. Užbėgant įvykiams už akių galima pasakyti, kad „Outlander“ – patikimas automobilis, pritaikytas važiuoti ne tik lygiu asfaltu.

Automobilio išvaizda patenkinama, bet „Outlander“ originalus „snapas“ patinka ne visiems. Bene pagrindinis kėbulo trūkumas – detalių brangumas. Jei į avariją patekusį automobilį remontuosite firminiame servise, pamačius kainą, gali prireikti validolio. Būtent todėl, jei jau pirksite tokią mašiną, apdrauskite ją KASKO draudimu. Bus ramiau.

Rinkoje galima sutikti ir iš Europos, ir iš JAV atgabentų automobilių. Pasak meistrų, europinės mašinos kainuoja brangiau. Galima kalbėti apie tai, kad automobiliai iš JAV būna blogesnės techninės būklės, tačiau toks požiūris negali būti taikomas visiems be išimties. Patirtis rodo, kad iš Naujojo Pasaulio atgabenti 3–4 metų amžiaus automobiliai yra puikios būklės, tad juos drąsiai galima pirkti. Tiesa, perkant amerikietišką, teks keisti žibintus ir magnetolą.

Daugelis antrinėje rinkoje siūlomų automobilių turi benzininius 4 cilindrų 2,4 l 160 AG variklius. Galima sutikti ir „Outlander“ su 2 l 136 AG varikliu, tačiau gali pasitaikyti ir 2 l 202 AG variklis su turbininiu įpūtimu.

Kurį variklį pasirinkti? Mechanikai teigia, kad patikimiausias – 2 litrų variklis. Šį variklį iš „4g63“ serijos praėjusiame amžiuje gamyklos montavo į įvairius modelius. Šiandien meistrams jis puikiai pažįstamas, o atsarginės dalys nėra brangios. Variklis turi nemažą atsargą ir paprastai nekelia savininkui jokių problemų. Svarbiausia – laiku ir kokybiškai jį aptarnauti. Japoniški automobiliai nepripažįsta taupymo tepalų ir filtrų sąskaitą. Be to, pirkdami daugiau kaip 100 000 km nuvažiavusią mašiną būtinai patikrinkite, ar po 90 000 km buvo pakeistas KPM diržas ir balansavimo velenų diržai. Šis malonumas nėra pigus, tad yra savininkų, kurie žinodami, kad su automobiliu tuoj skirsis, apsiriboja tepalų pakeitimu.

2,4 l varikliai taip pat patikimi, tačiau „Outlander“ su tokiu varikliu mieste 100 km sudegins iki 18 l A95 benzino. Būdingų 2,4 MIVEC problemų iki šiol nepastebėta. Nebent, norint, kad variklis ilgiau dirbtų, kas 20 000–30 000 km reiktų valyti purkštukus ir pakeisti žvakes.

Dėvėtų „Outlander“ su turbina nevertėtų pirkti. Tai vienas greičiausių krosroverių pasaulyje, tačiau atminkite, kad pirmasis savininkas jį tam ir pirko. Labai tikėtina, kad  po 100 000–120 000 km varikliui prireiks kapitalinio remonto. Šis malonumas nebus pigus.

Viena silpniausių „Outlander“ vietų – radiatorius. Dažniausiai jais skundėsi pirmųjų metų mašinų savininkai. Vėliau ši detalė tapo patikimesnė, bet, kad būtų ramiau, jį reiktų padengti specialiu hermetiku, gerokai pailginančiu šios nepigios detalės tarnavimo laiką. Kartais gali tekti keisti generatorių. Jo vertėtų paieškoti automobilių laužynuose. Bus gerokai pigiau.

Visgi, „Outlander“ nėra tikras visureigis ir neturi pažemintos pavaros. Tai jau ne lengvoji mašina, bet tipiškas krosroveris. Jis turi visus keturis varančiuosius ratus, kur sukimo momentas pasiskirsto tarp dviejų ašių, ir, jei nemėginsite nuolat įveikti bekelių, ši konstrukcija jums problemų nekels.

Pavarų dėžė gali būti mechaninė arba automatinė (pastaroji galima tik mašinose su 2,4 l varikliais). Pasakoti apie PD nėra ko. Jos patikimos ir nekaprizingos, jei bus tausojamos ir prižiūrimos laikantis instrukcijų. Visgi, pirkdami 120 000 km nuvažiavusią mašiną, būkite nusiteikę, kad teks keisti sankabą. Tai nėra labai brangu.

„Mitsubishi Outlander“ pakaba ir vairo sistema patikimos, bet problemų gali pasitaikyti. Vairo mechanizmas dirba gerai, nebent, nuvažiavus nemažai, gali atsirasti nemalonus, bet nepavojingas stuksenimas. Vairo traukės ir antgaliai turėtų tarnauti iki 100 000 km. Problemų kelia užpakalinė pakaba. Ypač ja nepatenkinti pirmųjų laidų automobilių savininkai. Apatinės svirtys buvo keičiamos ne dėl susidėvėjimo, o dėl to, kad pradėdavo bjauriai girgždėti. Vėliau, „Mitsubishi“ pradėjus tiekti naujas detales, šios problemos liovėsi.

Kiti važiuoklės elementai turėtų tarnauti nuo 130 000 iki 180 000 km.

Jei perkate 3–4 metų mašiną, nuvažiavusią iki 100 000 km, dėl pakabos nesijaudinkite. Vertėtų nebent atminti, kad originalios svirtys ir amortizatoriai kainuoja brangiai, tad pirkti „Outlander“ su didele rida tikrai nėra pats geriausias sprendimas.

„Mitsubishi Outlander 2.0 i 16V 4WD“ techninės charakteristikos

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.