Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, per keturis šių metų mėnesius Lietuvoje įvyko dešimt incidentų, kurie kilo dėl netvarkingos automobilių dujinės įrangos. Dviejuose iš jų apdegė žmonės. 2007 m. dėl netvarkingos dujų įrangos iš viso kilo 28 automobilių gaisrai.

LR Valstybinės darbo inspekcijos Technikos ir normatyvų skyriaus vedėjas Petras Jakutis atkreipia dėmesį, kad dalis Lietuvos vairuotojų savo automobiliuose eksploatuoja nesertifikuotą dujinę įrangą, kai kuriose degalinėse pilant dujas ne visada laikomasi saugos reikalavimų.

„Visose Lietuvos degalinėse įsigydami automobilinių dujų vairuotojai turi laikytis keleto pagrindinių saugos reikalavimų. Prieš operatoriui pradedant pilti dujas į automobilį, vairuotojai turi išlaipinti automobilio keleivius, užgesinti variklį, atidaryti transporto priemonės bagažinės ir variklio gaubtus ir išlipti patys. Šių reikalavimų privaloma laikytis dėl pačių vairuotojų, degalinės klientų ir darbuotojų saugumo“, – teigia P. Jakutis.

Tokie reikalavimai yra taikomi todėl, kad dar ne visi šalyje naudojami automobiliai turi saugią dujinę įrangą. „Anksčiau buvo ypač populiaru automobiliuose montuoti nesertifikuotą baltarusišką arba iš Vakarų Europos transporto laužynų atgabentą padėvėtą dujinę įrangą, kuri buvo parduodama pigiai, montuojama garažuose ir kurios kokybės niekas negarantavo. Dalis automobilių iki šiol tebenaudoja tokią įrangą. Dėl joje esančių defektų ar detalių susidėvėjimo, pilant dujas gali įvykti incidentų“, – teigia P. Jakutis.

Pasak jo, į automobilį pilamos dujos gali nutekėti ir sukelti gaisrą arba sprogimą. Dujų nutekėjimas gali įvykti automobilio bagažinėje, iš ten jos gali patekti ir į automobilio saloną. Jei dujų sistema yra nesandari, dujos į automobilio vidų gali patekti ir iš po variklio dangčio. Jei tuo metu automobilio salone būtų žmonės, jie gali nukentėti. Didžiausias pavojus nutekėjus dujoms kyla užvedant automobilio variklį arba tuomet, kai keleiviai jungia elektrinius prietaisus: radiją, ventiliatorių, kondicionierių ir kt. Jų jungimo ar išjungimo metu atsiradusi kibirkštis gali uždegti susikaupusį naftos dujų ir oro mišinį ir sukelti gaisrą arba sprogimą. „Kai vairuotojai atidaro bagažinės ir variklio gaubtus, degalinės darbuotojas gali pamatyti, kad iš automobilio dujų įrangos nuteka dujos ir laiku užkirsti kelią incidentams. Be to atidarius bagažinės ir variklio gaubtus, nutekėjusios dujos lengviau išsisklaido ir todėl nelaimių tikimybė sumažėja“, – teigia P. Jakutis.

Bendrovės „Lietuva Statoil“ saugumo vadovo Rimanto Gineičio teigimu, visos „Statoil“ degalinės griežtai laikosi saugaus dujų pylimo reikalavimų. „Esame susidūrę su atvejais, kuomet klientai atsisako atidaryti automobilio bagažinės ir variklio dangčius, arba išlaipinti keleivius. Mūsų darbuotojai visuomet paaiškina saugumo taisykles ir jei vairuotojai nesutinka jų laikytis, siekdami juos apsaugoti, mes nepilame dujų“, – teigia „Lietuva Statoil“ saugumo vadovas Rimantas Gineitis. Pasak jo, vairuotojai turėtų suprasti, kad dujų pylimo reikalavimai yra keliami dėl jų pačių saugumo ir turėtų jų laikytis visada.

Kontaktinis (-iai) asmuo (-enys):

Paulė Pupinytė

Projektų vadovė

Integrity PR

Tel.: 268 5135

paule@integrity.lt