„Accord“ vakar ir šiandien

Ankstesnės kartos „Accord“ važinėjo neblogai, tačiau išvaizda nekėlė pasitikėjimo, o kaina vertė ieškoti kito varianto. Pirkėjų akyse modelis reabilitavosi 2003 m., kai pasirodė dabartinė „Honda Accord“: agresyvi išvaizda, sportiškas interjeras, puikios važiavimo savybės, brangaus, respektabilaus automobilio pojūtis.

Nepaisant to, kad kainos liko didelės, šį modelį pirkėjai pamėgo. Modelis dabar ne toks populiarus, automobilių vagys irgi mažiau domisi, tad, jei jums patinka, galite pasiieškoti 2003 ar 2004 m. modelio.

Antrinėje rinkoje galima rasti tiek Europoje eksploatuotų „Accord“, tiek atgabentų iš už vandenyno. Dėl statistinės informacijos trūkumo apžvelgsime tik „europinius“ modelius.

Anksčiau Europai skirti „Accord“ buvo gaminami Anglijoje. Dabartiniai gaminami išimtinai Japonijoje, o tai gera žinia potencialiems pirkėjams. Japoniški automobiliai pasižymi patikimumu.

Iki 2005 m. modernizacijos dažniausiai buvo galima sutikti sedano arba universalo kėbulo modelius su 2 arba 2,4 l benzininiais varikliais. Šiek tiek išsiskiria „Tip-S-2,4“ versija, tačiau tai nėra sportinė modifikacija, kaip galima pamanyti. Tai tik standartinis modelis su papildomais dekoratyviniais elementais.

Jei tinka sedanas, žinant kainą ir įvertinus techninę būklę, galima pasiieškoti norimo variklio, transmisijos ir sąrangos. Talpūs ir gražūs universalai retesni, reti ir brangūs automobiliai su dyzeliniais varikliais.

Eksploataciniai rodikliai

Eksploatuojant kėbului ir salonui pretenzijų nekyla. Standartinių problemų pasitaikė visiškai nedaug. Iki modernizacijos skeldėdavo rūko žibintai, priekyje galėjo parūdyti variklio dangtis, rūku apsitraukti žibintai ar užstrigti magnetola.

Deja, problemos su rūko žibintais liko neišspręstos. Keisti jų nepasimoka. Verčiau nenaudokite be rimtos būtinybės. Variklio dangtis, jei buvo problemų, greičiausiai bus sutvarkytas pagal garantiją. Garantinis remontas buvo taikomas magnetolai ir žibintams, bet tai ne visada padėdavo. Jei žibintai ksenoniniai, o viduje drėgmė kaupiasi kaip garinėje pirtyje, gali sugesti brangus ksenono valdymo blokas, tad pirties žibintuose nedarykite.

Abu benzininiai varikliai turi nepertraukiamą kuro paskirstymo fazių keitimo sistemą I-VTEC. Tai – „Hondos“ pasididžiavimas, dėl to jos varikliai elastingi ir galingi.

Vidutinės klasės sedanui užtenka 2 l 155 AG variklio. 2,4 l 190 AG malonesnis, tačiau jam kuro reikia daugiau. Net teoriškai kuro sąnaudos skiriasi iki dviejų litrų, o iš tikrųjų 2,4 l variklis ir automatinė pavarų dėžė 100 km reikalaus iki 19 l benzino.

Abu varikliai patikimi ir nekaprizingi. Grandininis KPM prievadas beveik amžinas. Vožtuvai reguliuojami sraigtu ir veržle. Jei nebus pilama abejotinos kokybės benzino, galinčio „pribaigti“ zondą ir katalizatorių, galima tikėtis nebent priekinio alkūninio veleno riebokšlio pratekėjimo. Kitų statistinių problemų variklis neturi.

Jei riebokšlis pradėjo leisti tepalus, jų pateks ant prievado diržo ir pradės jį ėsti. Pastebėję šią problemą nedelskite ir iškart riebokšlį keiskite. Japoniškų mašinų radiatoriai sunkiai ištveria mūsų keliuose žiemą barstomą chemiją. Prieš pirkdami automobilį, radiatorių taip pat apžiūrėkite, jei jis keičiamas, gal pavyks nusiderėti pakeitimo išlaidas.

Benzininiai 2 ir 2,4 l varikliai yra identiški, todėl ir jų eksploatacija vienoda. Žvakių turėtų užtekti mažiausiai 30 000 km, vožtuvų tarpelius reiktų patikrinti kas 45 000 km. Jei pilsite abejotinos kokybės kuro, tai kas 60 000 km reiktų praplauti purkštukus. Maždaug tuo pat metu tenka keisti pagalbinių agregatų prievado diržą. Retokai, bet pasitaiko, kad tenka keisti ir įtempiklius.

Gerai ir MPD, ir APD

Su abiem varikliais suderintos ir MPD bei APD. APD bus tik 5 pavarų, o MPD gali būti 5, jei variklis 2 l, arba 6, jei variklis 2,4 l.

Mechaninė pavarų dėžė patikima. Tiesa, pirmųjų laidų mašinose galėjo kaprizytis 3 pavaros sinchronizatorius – įsijungiant jausdavosi smūgis. Tokių problemų buvo užfiksuota nedaug. Tepalai pavarų dėžėje keičiami kas 60 000 km, sankaba, tausojant mašiną, tarnauja iki 150 000 km. Nemodernizuotų automobilių su APD savininkai kartais skųsdavosi spragsėjimais PD, kai ilgai stovėjusi mašina pasiekdavo didesnį kaip 20 km/val. greitį. Tai nėra gedimas. Taip veikia ABS ir ESP automatinės diagnostikos sistema. APD taip pat labai patikima ir atlaiko net „lenktynininkų“ pasivažinėjimus. Tepalus reiktų keisti kas 60 000 km, o jei mėgstate palakstyti, reiktų dažniau.

Tokios važiuoklės dar reiktų paieškot

Patogias ir išskirtines važiavimo savybes lemia „Accord“ sudėtingos konstrukcijos pakaba – dviejų svirčių priekyje ir penkių užpakalyje. Analogiškos konstrukcijos vokiškų mašinų savininkams už patogų važiavimą tenka mokėti nuolatiniu važiuoklės remontu. Japonai šioje srityje vokiečius aplenkė ir jų konstrukcija fenomenaliai gyvybinga.

Atmetus pigias stabilizatorių įvores, sedanuose net pačios silpniausios pakabos ir vairo sistemos detalės tarnauja daugiau kaip 100 000 km, o daugelis lengvai perkopia ir 150 000 km ribą. Patikimumu nepasižymi tik skersinės užpakalinės pakabos universalų svirtys. Jas kartais tenka keisti ir po 60 000 km. Matyt, buvo nuspręsta sunkesnei konstrukcijai palikti tas pačias svirtis kaip ir sedano.

Iki 2005 m. pagamintos mašinos turi vieną ypatybę – užpakalinio dešinio rato išvirtimas (net ir naujose mašinose) gali būti ties leistina riba. Važiavimo savybėms ar padangų dėvėjimuisi tai jokios įtakos neturi. Tiesiog dešinysis ratas sumontuotas su tam tikru nuolydžiu ir tai kiek gadina bendrą automobilio vaizdą. Pakabai dėvintis, išvirtimas nesunkiai peržengia ribą. Geometrijos sureguliavimui „Honda“ siūlo dviejų tipų viršutinę skersinę svirtį – standartinę ir pailgintą.

Vienintelė problema – vairas

Vienintelis brangus ir galintis kelti problemų mazgas – vairo krumpliastiebinė pavara. Ji gali pradėti kalti arba leisti skysčius. Tekėjimas prasideda dėl veleno korozijos. Jis tampa grubus ir sudrasko tarpines. Gal kas nors tokį gedimą ir taiso, bet perkant dėvėtą „Accord“ reikia pasiruošti detalės keitimui.

Renkasi pirkėjas

Jei jums patinka tokio tipo mašinos ar net konkrečiai „Honda“ vidutinio dydžio sedanai, „Accord“ reiktų vertinti kaip vieną įdomiausių variantų. Juo labiau, kad automobilio eksploatacija nėra brangi – gali tekti keisti tik krumpliastiebinę vairo pavarą. Įvertinus bendras automobilio eksploatacines išlaidas, net toks darbas, jei bus būtinas, nėra katastrofiškas. Visos kitos automobilio sistemos veikia labai patikimai ir ilgai. Dėvėtai mašinai tai net svarbiau už stilių, patogumą, dinamiką ar kitas charakteristikas.

Deja, nuvilti gali kaina, nes pinga šios mašinos labai lėtai ir už 2003–2004 m. mašiną gali tekti pakloti nuo 30 000 iki 50 000 Lt. Visiškai naujas „Accord“ kainuoja 74 000 Lt. Kita vertus, žemesnės klasės visiškai nauja „Honda Civic“ taip pat kainuoja 50 000 Lt, o už 60 000 Lt galite įsigyti tos pačios klasės „Mazda6“, tad rinktis teks jums.

„Honda Accord 2.0 i-VTEC 16V“ techninės charakteristikos

Nuotraukos iš http://constructeurs.photos.caradisiac.com/

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse ir interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „IKS" sutikimo draudžiama.