Pavojingiausios Vilniaus sankryžos (2) - Ukmergės g.–T. Narbuto g.–Geležinio Vilko g.–Konstitucijos pr.

Atnaujinta: 2020-03-09

1
2
3
Lankstukas2
2__Small_
IMG_2514__Small_
IMG_2513__Small_
IMG_2511__Small_

Autoreviu.lt, prisidėdamas prie situacijos Vilniaus gatvėse gerinimo, kartu su Vilniaus m. VPK viešosios policijos Eismo priežiūros tarnyba tęsia bendrą projektą, kurio tikslas – informuoti tinklalapio skaitytojus apie sudėtingiausias (avaringiausias) sostinės gatves, apie ten dažniausiai įvykstančius eismo įvykius, pateikti praktinių patarimų, kaip išvengti eismo įvykių, kaip reiktų elgtis vienoje ar kitoje sankryžoje ir į ką atkreipti dėmesį.

Šį kartą bus apžvelgiama žiedinė Ukmergės g.–T. Narbuto g.–Geležinio Vilko g.–Konstitucijos pr. sankryža. Komentarui pasirinkta ši sankryža, tačiau čia kylančios problemos būdingos visoms žiedinėms sankryžoms.
Situacijas komentuoja Vilniaus m. VPK viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas komisaras Egidijus Tučis.

Eismo įvykių statistikos apžvalga

Vilniaus m. VPK viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos duomenimis per 2007 m. Ukmergės g. - T. Narbuto g. – Geležinio Vilko g. – Konstitucijos pr. sankryžoje įvyko 156 eismo įvykiai, vienas jų – įskaitinis. Tai, kad šioje sankryžoje nukentėjo tik vienas žmogus, džiugina, tačiau įvertinus tai, kad tai yra tik viena iš žiedinių Vilniaus sankryžų, o situacija visose sankryžose yra panaši, skaičiai verčia susimąstyti.
Pasak E. Tučio, daugelis vairuotojų pamirštai ar neįvertina to, kad žiedinė sankryža – tai keturios mažos atskiros sankryžėlės, kurias reikia saugiai įveikti. Beje, visoje Lietuvoje visose žiedinėse sankryžose pagrindinis kelias eina ratu, o kairė sankryžos juosta skirta važiuoti aplink. Vairuotojams reikia atsiminti, kad norint išvažiuoti iš sankryžos, vidurinę juostą reikia užsiimti iš anksto, negalima sukti paskutinę akimirką. Taip pat reikia nepamiršti, kad dešinė kraštinė juosta paprastai skirta įveikti vieną sankryžos atkarpą, negalima važiuoti ratu. Persirikiuoti galimas tol, kol leidžia ženklai ar kelio žymos – linijos ir rodyklės.

Žiedinėse sankryžose galima išskirti tris pagrindines problemas:

1. Pavėluotas vairuotojų persirikiavimas iš kairės kraštinės juostos. Nespėję laiku įvertinti situacijos ar pasitikėdami savo vairavimo sugebėjimais, vairuotojai linkę sukti iš sankryžos tiesiai iš kairės kraštinės juostos. Sudaroma avarinė situacija ir pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės: KET 150 p. nustatyta, kad „Prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) ženklinimo linijos gali šį reikalavimą pakeisti“. Dar kartą primename – išvažiuoti iš sankryžos galima tik iš dešinės arba vidurinės juostos, į kurią reiktų įvažiuoti iš anksto, negalima stengtis pralįsti paskutinę akimirką. Kairė kraštinė juosta skirta važiavimui ratu.

2. Ženklų ir kelio dangos žymėjimų nepaisymas. Ne vienas esame susidūrę su „gudručiais“, kurie, nenorėdami laukti bendroje eilėje, prie sankryžos privažiuoja dešine kraštine eismo juosta ir vėliau, nepaisydami nei ženklų, nei kelio dangos žymų, užuot važiavę jiems leidžiama kryptimi, mėgina pralįsti į gretimą juostą ir sukelia avarinę situaciją. Kita vertus, jei ženklai ir kelio dangos žymos tokį manevrą leidžia, dešinėje juostoje esantis vairuotojas turi atsiminti 199 Kelių eismo taisyklių punktą: „Sukdamas į kairę (apsisukdamas), vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai arba į dešinę, o sankryžoje, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, – ir transporto priemonėms, lenkiančioms pagrindiniame kelyje“.

3. Gal ir nuskambės nelabai maloniai, tačiau šią situaciją galima apibūdinti taip: „Nuo žioplumo vaistų nėra“. Eilėje įvažiuoti į sankryžą laukiantys vairuotojai atidžiai stebi judėjimą iš kairės, tačiau pamiršta stebėti priešais esantį automobilį. Būtina įvertinti tai, kad priešais esančio automobilio vairuotojas gali turėti gerokai mažesnį vairavimo stažą, kitaip vertinti situaciją ar net apsigalvoti. Kelių eismo taisyklės tokią situaciją apibūdina taip: „171. Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus“.

Komisaras Egidijus Tučis pabrėžė, kad visų šių eismo įvykių būtų galima išvengti, jei vairuotojai laikytųsi Kelių eismo taisyklių ir nepamirštų, kad gatvėje jie yra ne vieni.
Gero kelio.

V. Misevičius
Schemos: E. Zablockytės

P.S. Kodėl baudas reikia mokėti laiku?