Daugumai iš mūsų nauji automobiliai dar yra per didelė prabanga, todėl dažniau gręžiojamės į dėvėtų mašinyčių pusę. Apie dėvėtų automobilių pirkimą jau esame rašę, tačiau, manytume, kad tokia informacija yra nuolat aktuali, todėl kai kuriuos dalykus pakartosime. Taigi, nusprendėte, kad pinigų labai ilgai nekaupsite, į banką kredito neisite, o pirksite automobilį „iš rankų“.

Prieš važiuodami į turgų apsispręskite – kokio automobilio būtent jums reikia. Prekių ženklas, modelis, sąranga, spalva. Jei kokių nors žinių trūksta, visada galima jų bagažą pasipildyti vartant knygas ar katalogus, ar tiesiog pasėdėjus dieną kitą kiaurą parą veikiančiame internete. Taip pat reiktų pasidomėti būsimo automobilio gamybos vieta. Jis pagamintas Europoje, Anglijoje, JAV ar, tarkim, Kinijoje. Kinų gamybos automobilių bent jau kol kas reiktų atsisakyti, nes kokybe jie nepasižymi. Jei skelbimuose pamatę susižavėsite automobiliu iš Anglijos, atminkite, kad teks keisti vairo padėtį, nes automobiliai su vairais dešinėje pusėje pas mus nelabai beregistruojami (išimtis daroma nebent antikvariniams modeliams). Automobiliai iš JAV gali būti gerokai „patrinti“, nes tipiškas amerikietis į automobilį žiūri kaip į metalo gabalą ir mėgina išspausti iš jo viską, kas įmanoma. Į variklį, dažnai, pilama mineralinė alyva, PD būna automatinė, o patys automobiliai – dideli ir ėdrūs. Ar jums šiandien reikia automobilio, kuris 100 km kelio sunaudos kokius 20 l kuro?

Dar viena svarbi detalė į kurią reikia atkreipti dėmesį – kuro, kurį reikia pilti į automobilį, markė. Beveik visiems, po 2003–2004 m. pagamintiems automobiliams jau reikia mažiausiai A-95, o kai kuriems net brangiausio A-98 markės benzino. Be to, reikia iš anksto sugalvoti, kam bus reikalingas automobilis – darbui ar asmeniniams pasivažinėjimas. Antru atveju verčiau rinktis benzininį variklį, kadangi jis ne toks kaprizingas ir lengviau prižiūrimas už dyzelinį. Darbui, anksčiau, daugelis rinkdavosi dyzelinius automobilius, tačiau taip brangstant kurui ir dyzelinių populiarimas sumažėjo. Dar labai sveikintina susimąstyti apie tai, kur reiks važinėti – mieste ar užmiestyje. Jei daugiausia važiavimų bus mieste, reikia pagalvoti apie automatinę pavarų dėžę. Ką žmonės bekalbėtų, bet spūstyje ji žymiai praktiškiau už MPD.

Jei automobilis atvarytas iš užsienio ir yra metų senumo ar dar jaunesnis, vertėtų pasitikrinti ar jis nėra vogtas. Ir, žinoma, būtinai užsukti į artimiausią servisą pilnam patikrinimui.

Taigi, pagaliau radome mums tinkamą automobilį, tenkinantį visas, ką tik minėtas, sąlygas. Iš pradžių įvertinkime automobilio išvaizdą. Atidžiai apžiūrėkite kėbulą ieškodami korozijos žymių. Vertėtų žvilgtelti ir į automobilio dugną. Taip pat vertėtų įsitikinti ar automobilis nebuvo daužtas. Paprastai tokias vietas galima atskirti pagal spalvą, nes smūgio vietoje ji atrodo kiek kitaip negu visame automobilyje. Jei išvaizdos apžiūra aiškių problemų neatskleidė, prašome pardavėjo atverti variklio dangtį. Juk reikia patikrinti ar neteka skysčiai ir ar tvarkinga elektros instaliacija. Tada reiktų užvesti variklį. Jei jis veikia tyliai, be pašalinių triukšmų ar permušimų, tai labai tikėtina, kad viskas yra gerai. Jei visgi nuspręsite pirkti automobilį su dyzeliniu varikliu, tai atkreipkite į išmetamuosius dūmus, pasirodančius po akseleratoriaus paspaudimo. Jei dūmai labai juodi, nuo pirkinio reiktų atsisakyti. Panašu, kad variklis gyvena paskutines dienas ir matyt, būtent todėl automobilis parduodamas.

Apžiūrėjus variklį reikia išmėginti kaip automobilis rieda. Beje, būtina pasivažinėti ne tik asfaltuotu keliu, bet ir žvyrkeliu, kadangi būtent tokiame kelyje paaiškės, ko dar verta automobilio pakaba. Jei žvyrkelyje išgirsite pašalinius triukšmus ar kalimą, tai turite dvi galimybes: arba pasiieškoti kito automobilio, arba gerokai numušti kainą, kadangi automobilį teks remontuoti. Jei automobilyje yra privalumai – kondicionierius, sėdynių šildymas ir pan. – būtina įsitikinti ar jie veikia.

Artėja džiaugsminga automobilio pirkimo pabaiga. Tarkim, automobilis viskuo patiko, aiškių defektų neturi ir dėl kainos susitarta. Dabar būtina paskutinį kartą apsidrausti – išgirsti apie automobilį profesionalo nuomonę. Sėdat į automobilį ir važiuojate į techninės patikros stotį. Beje, stotį išsirenkate jūs, kadangi, ypač mažesniuose miesteliuose, artimiausioje stotyje gali dirbti pardavėjo bičiuliai, kurie apie automobilį gali visko ir nepasakyti. Atvykus į stotį reiktų atlikti viso automobilio patikrą arba tiesiog praeiti techninę apžiūra. Jei automobilis ją praeis, važiuojate į „Registrą“ ir tampate patikusio automobilio pilnateisiu savininku.

Tikimės, kad šie paprasti patarimai padės jums neapsigauti renkantis ir perkant automobilį. Gero kelio.

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

<-->