Autoreviu.lt jau rašė apie būtinumą naudoti saugos diržus, tačiau savaitgalių statistikos suvestinės rodo, kad ne visi mūsų piliečiai laikosi taisyklių, reikalaujančių automobilyje prisisegti diržus. Be reikalo. Eismo įvykio metu išsilaikyti įsikabinus į vairą įmanoma, jeigu automobilis juda... 5 km/val. greičiu. Miestuose leistinas greitis nuo 50 iki 80 km. Dažnas vairuotojas žinodamas, kad šalia nėra kelių policijos, mėgsta ir jį viršyti. Važiuojant 60 km/val. greičiu, susidūrimo atveju, 75 kg sveriančiam žmogui tenka 3 t apkrova.

Jei susidurta važiuojant 80 km/val. greičiu, žmogų veikianti inercijos jėga pasiekia 9 t. Taigi mirtis garantuota. Nereikia nė 9 t, nes ir 3 t apkrova žmogui mirtina, tačiau tik tokiu atveju, jeigu vairuotojas ar keleivis nesegi saugos diržų.

Daugelis žino, kad statistika yra tiesiog skaičiai. Sausi, tačiau keliantys įvairių jausmų. Apskaičiuota, kad Švedijoje per metus eismo įvykiuose žūna 620–640 žmonių. Šalies gyventojų – 8,3 mln. Mūsų Lietuvoje tiek pat žmonių žūsta per 9 mėnesius, ne per metus. Gyventojų skaičius – 3,5 mln. Taigi Švedijoje 1 mln. gyventojų tenka 76 žuvusieji eismo įvykiuose, Lietuvoje – 235...

Galima pagalvoti, kad lietuviai prasčiau vairuoja už švedus ar neišmano Kelių eismo taisyklių. Deja, nieko panašaus. Švedijoje saugos diržus prisisega 83 proc. vairuotojų, o Lietuvoje vos 30 proc. nuolat ir tvarkingi segi saugos diržus. 70 proc. įsitikinę, kad diržus reikia prisisegti tik tada, kai artėja policijos patrulis.

Jokiai sąjungai nepriklausančioje Šveicarijoje saugos diržų naudojimą reglamentuojantis įstatymas buvo priimtas 1976 m. po visuotinio referendumo. Jame saugos diržų šalininkai nugalėjo tik 0,8 proc. balsų persvara. Šiandien visi Šveicarijoje pasisakytų už privalomą saugos diržų naudojimą. Eismo įvykiuose patiriamų sunkių traumų skaičius sumažėjo 5 kartus, lengvų – 3, nuo tada, kai jie tapo privalomi.

Japonai apskaičiavo, kad saugos diržai 75 atvejais iš 100 leidžia išvengti mirties. JAV, griežtomis saugumo taisyklėmis garsėjančioje šalyje, paskelbti tokie duomenys: automobiliams susidūrus, saugos diržai padeda išvengti mirties 77 atvejai iš 100, automobiliams apsivertus – 91 iš 100.

Šiandien visose civilizuotose šalyse būtina segėti saugos diržus. Taisyklės nepaisymas gresia didelėmis baudomis. Kai kuriose šalyse eismo įvykio metu saugos diržų neprisisegę vairuotojai negauna draudimo išmokos arba išmokama draudimo suma padidinama 25 proc., jeigu vairuotojas nuolat segi saugos diržus.

Dabar daugelyje automobilių yra specialūs davikliai, primenantys vairuotojui, kad būtina užsisegti saugos diržą. Kai kurių automobilių neįmanoma užvesti, kol neužsegti saugos diržai. Deja, tokie automobiliai retenybė. Dauguma jų gaminama sąmoningiems vairuotojams, kurie savo saugumu turėtų pasirūpinti patys.

Kai kurie vairuotojai teigia, kad prisisegus saugos diržą važiuoti darosi nepatogu. Diržas, esą, varžo judesius, o eismo įvykio atveju galima nespėti išlipti iš automobilio ir sudegti. Teisybės yra, tik nelabai daug. Diržas tikrai varžys judesius, jei mėginsite pasiekti daiktadėžę, jeigu norėsite atidaryti dešines užpakalines dureles. Tokiu atveju galima atsisegti diržą, susitvarkyti ir vėl prisisegti.

Baimė sudegti automobilyje taip pat perdėta. Kada automobilis gali užsidegti? Tik per labai rimtą avariją. Diržo neprisisegęs vairuotojas dažniausia žūva iškart. Jis gali išlėkti per stiklą, jį galį užspausti saugos pagalvė, skirta diržą seginčiam žmogui. Per avariją prisisegęs vairuotojas lieka gyvas ir turi kelias sekundes, kad atsisegtų ir iššoktų iš automobilio.

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.