Dažnas tautietis yra buvęs Ispanijoje ar Tailande, kai kurie Turkijos ir Egipto kurortus pažįsta kaip savo kiemą, o kada paskutinį kartą teko ilsėtis... Birštone?

Birštonas - dar vienas kurortinis miestelis pietinėje Lietuvos dalyje, Kauno apskrityje. Iš Vilniaus žemėlapis siūlo į jį važiuoti dviem keliais - arba pro Trakus ir Aukštadvarį, arba greitkeliu iki posūkio į Antakalnį, o tada - žemyn. Mes šį kartą pasirinkome kelią per Trakus ir Aukštadvarį. Ne dėl to, kad jis beveik 20 km trumpesnis, bet todėl, kad vingiuoja per kelis parkus, pro gražius ežerus ir dėmesio vertus objektus.

Greitkeliu būtume važiavę greičiau ir ne taip įdomiai.

Kelias iki Birštono geros būklės, pakeliui yra pora degalinių ir kelios kavinės, bet vertėtų pasiimti grynųjų pinigų, nes korteles priima ne visur. Beje, lakstyti šiuo keliu nepatartina - nuo Vilniaus iki Birštono yra 5 stacionarūs greitį matuojantys radarai, o per dvi savaitgalio dienas pakeliui sutikome 6 policijos ekipažus. Be to, greitai važiuojant galima nepastebėti šalia kelio esančių nuorodų į aplankyti vertus objektus, o jų pakeliui tikrai nemažai. Tiesa, šiuo atveju reiktų apskaičiuoti, kiek laiko galite skirti „į šalį". Kadangi šį kartą į Birštoną skubėjome, aplankėme tik kelias iš įdomesnių vietų.

Pirma tai - Trakai. Pilis, ežerai, karaimai, kibinai ir kitos šio mažo miestelio įdomybės. Norint viską apžiūrėti dienos tikrai prireiks, tad šį kartą Trakus paliekame ir keliaujame toliau. Artėjant prie Aukštadvario galima stabtelti ir, palikus automobilį prie gražaus ežero, pasivaikščioti iki Strėvos įgriuvos. Šios termokarstinės kilmės įgriovos šlaitų aukštis apie 20 m. Vietiniai ją vadina „Zapadla jama".

Legendos pasakoja dvi duobės atsiradimo versijas, bet jos abi panašios: kadaise toje vietoje ant kalno stovėjusi karčiama, kurioje linksminęsi velniai arba velniai ir žmonės. Vieną dieną karčiama buvo prakeikta ir prasmego po žemėmis. Šiandien kyšo tik karčiamos stogas. Aplink įgriuva eina pažintinis takas.

Važiuojant toliau yra nuoroda į Drabužninkų pilkapius. Tai VI-XII a. Donosų pilkapiai. Yra nustatyta, kad čia trijose grupėse išsidėstę 50 pilkapių.

Keliukui smagiai vingiuojant tarp miškų (dalis jų dar pamena praėjusių metų audrų padarinius) stovi ženklas - Nikronių akmuo. Tai gamtos paminklas. Gerokai anksčiau šis akmuo žymėjo Vladislavos dvaro žemių ribas. Teigiama, kad senovėje akmuo buvo garbinamas kaip šventas.

Aukštadvario miestelyje pasitinka nelabai linksma nuoroda - Kartuvių kalnas. Informacijoje rašoma, kad baudžiavos laikais ant šio kalno buvo kariami nepaklusnūs baudžiauninkai, po XIX amžiuje vykusių sukilimų - suimti sukilėliai. Į kalną veda laipteliai, tačiau jais užlipus galima nusivilti - kalno viršuje yra tik du suoliukai, tautiečių paliktos šiukšlės ir... viskas. Nei papildomos informacijos, nei normalios apžvalgos aikštelės.

Netoli kalno yra medinė Aukštadvario bažnyčia. Ji statyta 1910-1913 m. ir, sėkmingai atlaikiusi visus karus, iš tolo traukia dėmesį.

Šalia kelio miestelyje stūkso ir Dominikonų vienuolynas. Pirmasis vienuolynas čia buvo pastatytas XVII amžiuje. Iki mūsų dienų vienuolynas ne kartą degė ir buvo perstatomas, bet šiandien jis atrodo labai gražiai.

Tolstant nuo Aukštadvario galima stabtelti prie Lavariškių piliakalnio ir pilkapių - jie išsidėstę vienas šalia kito. Piliakalnis - daubų apjuosta nupjauto kūgio pavidalo kalva.

Kiek daugiau negu per pusę kilometro nuo piliakalnio yra pilkapynas. Šiuo metu išlikę 17 pilkapių.

Palikus šiuos objektus už nugaros, prie pat kelio iš toli matyti Lepelionių piliakalnis. Dėl nupjautos keturkampės piramidės formos dar vadintas Balnakalniu, vėliau imtas vadinti Napoleono kepure.

Jau pasiekus Birštoną, jei laiko yra, galima neskubėti sukti į miestelį, o aplankyti šalia esančią Škėvonių atodangą. Tai gamtos paminklas, įtrauktas net į vertingiausių Šiaurės Vakarų Europos geologinių objektų sąrašą. Deja, šį unikalų gamtos kūrinį pamažu ardo Lietuvos upių tėvas Nemunas. Atodanga palei upę tęsiasi apie pusę kilometro, jos aukštis - 31 m.

Tai paskutinis objektas kelyje Vilnius-Birštonas, tad sukame į kurortą. Yra tekę girdėti pasakymą - nežinau, kur važiuot, į Druskininkus ar į Birštoną? Tikėtina, kad taip kalba tie, kurie šiuose kurortuose nėra buvę. Druskininkai ir Birštonas, nors ir garsėja kaip mineralinių vandenų kurortai, yra labai skirtingi. Pakalbinti birštoniečiai ir miesto svečiai juos palygino su Palanga ir Nida: Druskininkai - veiksmo miestas, Birštonas - ramybės ir atsipalaidavimo oazė.

Druskininkuose yra ir daugiau gydyklų, ir vandens parkas, o Birštone pagrindiniai traukos centrai - „Versmės" ir „Tulpės" sanatorijos. Beje, kainos jose mažesnės negu Druskininkuose (tačiau didesnės viešbučių kainos), tad norinčiųjų čia pailsėti netrūksta. Jei galvojate apie šį kurortą, procedūroms registruokitės iš anksto. Taip pat reiktų žinoti, kad kai kurios jų savaitgaliais nedaromos. Tad, jeigu viską susiplanuosite iš anksto, pertrauką tarp procedūrų galėsite ramiai leisti „Tulpės" baseine, kuris stovi prie pat Nemuno - upė teka beveik po langais.

Žinoma, jei tą pačią dieną negalvojate grįžti namo, reiktų pasirūpinti nakvyne. Apgyvendinimo paslaugas teikia ir sanatorijos, tačiau čia pirmenybė teikiama tiems, kurie atvyksta su gydytojų siuntimu arba apsigyvena ilgesnį laiką. Jeigu atvykote tik savaitgaliui, labai tikėtina, kad sanatorijoje vietos negausite.

Birštone yra nemažai kaimo turizmo sodybų ar šiaip nakvynes siūlančių vietų. Kainos pakenčiamos, pusryčius (nekalbant apie kitą maitinimą) siūlo ne visi, tačiau yra vienas bet... Kadangi šiuo atveju vietą rezervuotis reiks telefonu, derinant viską su savininku, gali būti, kad net sutarus po kokios dienos sulauksit nelabai malonaus savininko skambučio. Jums bus pranešta, kad jūsų rezervuoto kambario prireikė „svarbesniems svečiams" ir bus pasiūlyta pasiieškoti kitos vietos.

Tokių problemų neturėtų kilti rezervuojantis viešbutį internetu. Tarkim booking.com nurodo galimas 5 vietas. Reiktų įdėmiai pasiskaityti sąlygas ir išstudijuoti žemėlapį. Reikalas tas, kad tik 3 iš 5 viešbučių įsikūrę pačiame mieste. Vienas nutolęs nuo miesto per kelis kilometrus, o į kitą tenka važiuoti net 20 km, pakeliui užsukant į Prienus, nors tai - tas pats Birštonas. Šiltuoju metu laiku tarp skirtingų Birštono krantų kursuoja keltas, tačiau, pasak kalbintų vietos gyventojų, be gegužės jo laukti nevertėtų.

Galvojant apie ramų poilsį galėtų džiuginti tai, kad toliau nuo miesto esantys viešbučiai turi savo restoranus, SPA kompleksus ir laisvalaikio zonas, tačiau yra pora niuansų.

Mes šį kartą apsistojome keturių žvaigždučių viešbutyje, esančiame toliau nuo miesto. Nustebino tai, kad viešbučio restorano meniu nebuvo vaikiškų patiekalų, o iš esančiųjų vaikui tiko tik du trys.

Taigi, važiuojant į tokią vietą su vaikais, reiktų pasiimti jiems maistelio. Nepradžiugino ir viešbučio pasiūlyti pusryčiai. Prieš savaitę trijų žvaigždučių viešbučio Druskininkuose pusryčių stalas buvo gerokai įvairesnis.

Dar vienas dalykas - SPA kompleksas. Net jei laiką buvote sutarę iš anksto, ne faktas, kad taip ir bus. Grįžus iš miesto mums buvo pranešta, kad svarbesni svečiai nusprendė pasikeisti savo laiką, tad mes, be jokio derinimo ar perspėjimo, tiesiog buvome nustumti į šalį.

Pats Birštono miestas ir jo gydyklos paliko teigiamą įspūdį. Pasak vienos „Tulpės" gydyklų darbuotojos, pas juos labai gražu rudenį, kai lapai pagelsta. Jau mąstome, kad reiktų tai pamatyti, tik viešbutį rinksimės gerokai atidžiau.

Baigiant norisi pasidžiaugti, kad mūsų raginimai buvo išgirsti - sulaukėme pirmųjų skaitytojų reportažų. Šiandien pristatome klaipėdietės Violetos foto pasakojimą apie Kašučių ežerą.

V. Misevičius

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse beiinterneto tinklalapiuose be raštiško UAB „IKS" sutikimo draudžiama.

Taip pat skaitykite:

Projektas „Gražioji Lietuva": Iš Vilniaus į Druskininkus

Iš Vilniaus kitu keliu...