Daugumas žmonių įsitikinę, kad stresą ir jaudulį prieš varžybas ar jų metu patiria tik sportininkai. Deja, realybė yra kitokia. Rečiau vairuojantiems arba tik gavusiems teisias asmenims tokį pat stresą sukelia būtinybė važiuoti. Ypač tai juntama, kai reikia važiuoti į pilną automobilių miestą. Autoreviu.lt mano, kad šiuo atveju tokiems vairuotojams galėtų padėti sportininkams skirti patarimai ir pratimai kaip įveikti priešstartinį jaudulį ir nusiteikti važiavimui. Beje, sportininkams žemiau pateikti patarimai taip pat tūrėtų būti įdomūs.

 

Priešstartinė situacija – fizinių ir psichinių resursų mobilizacija.

Visų pirma kiekvienam starui/važiavimui reikia pasiruošti psichologiškai. Šiuo atveju galima išskirti:

• bendrą (nespecifinį) pasiruošimą varžyboms/važiavimui, t.y. tam tikrų psichologinių savybių, požiūrio, motyvacijos, savireguliacijos ir kitų įgūdžių ugdymas kasdienėse asmeninėse treniruotėse (kol tai bus reikalinga);

• specifinį pasiruošimą konkrečioms varžyboms/ konkrečiam važiavimui – tarkim, laukia pirma sunki kelionė per visą šalį.

Sportininkas/vairuotojas prieš varžybas/važiavimą turėtų atlikti nedidelę savianalizę ir atsakyti į keletą klausimų:

• Kaip aš nusiteikęs varžyboms/važiavimui?

• Kokie jausmai, pojūčiai vyrauja?

• Kaip elgiuosi, artėjant varžyboms/važiavimui?

• Ką galvoju, artėjant varžyboms/važiavimui?

• Kaip reaguoju, kai kažkas vyksta ne pagal planą?

Reiktų išmokti nusiteikti teigiamai, nustumti į antrą planą nemalonius pojūčius, galvoti apie malonius, teigiamus dalykus ir išmokti atsiriboti nuo išorės dirgiklių, kurių, kaip dažnas žino, visada atsiranda pačiu netinkamiausiu metu.

Optimalios priešstartinės būsenos (dar kitaip vadinamos kovine parengtimi) požymiai yra šie:

• optimalus emocinis jaudinimasis,

• noras varžytis/važiuoti, varžybų/važiavimo laukimas;

• pasitikėjimas savimi (sportininkams būtinas realus savo ir varžovų jėgų vertinimas; vairuotojams – savo jėgų paskaičiavimas),

• sąmoninga savo minčių, jausmų, elgesio reguliacija;

• gera dėmesio koncentracija (tai būtina visiems);

• aiškus ir tikslus situacijos suvokimas, gebėjimas greitai priimti teisingus, reikiamus sprendimus.

 

Kaip pasiekti optimalią būseną?

Niekas negimė mokėdamas – frazė, kurią dažnai tenka girdėti. Tai tiesa, bet daug ko galima išmokti. Jei jau nusprendėte imti vaiką į rankas, būtina išmokti nusiteikti starui/važiavimui. Tai padaryti galima naudojant tam tikras technikas:

Tikslų išsikėlimas (aiškus formulavimas ko mes norime);

Rutina (startą/važiavimą paversti kasdienybę, įprasta sudėtine gyvenimo dalimi);

Vidinė kalba/ reinterpretacija (vidinė savitaiga);

Vaizdiniai (malonių, teigiamų vaizdinių formavimas);

Relaksacija/mobilizacija (sugebėjimas reikiamu laiku atsipalaiduoti ir susikaupti);

Dėmesio kontrolė (svarbus faktorius ir varžybose, ir vairuojant).

Taip pat tikslinga išsikelti konkrečius, vienu ar kitu atveju aktualius tikslus. Sportininkų ir eilinių vairuotojų tikslai nebūtinai visada turi sutapti, bet kartais taip atsitinka:

• Pasirodymo pasekmės, tikslas (saugi kelionė).

• Rezultato tikslas (Iš taško A pasiekti tašką B).

• Proceso tikslas (saugiai, be eismo įvykių ir incidentų pasiekti norimą tikslą).

 

Kognityvinis situacijos įvertinimas

Kiekvieną kartą tiek prieš startą, tiek prieš paprastą važiavimą reiktų įvertinti esamą situaciją. Pirminis įvertinimas

Situacijos reikalavimai: situacija neutrali/ maloni/ stresinė (optimalu, kai situacija yra maloni arba neutrali, jei situacija kelia stresą, su tuo reikia išmokti kovoti).

Antrinis įvertinimas

Turimi resursai – objektyvus savęs įvertinimas.

Stresas

Aiškių ir norimų tikslų išsikėlimas yra vienas iš kovos su stresu ir jauduliu būdu. Tikslai gali būti:

• Pasekmės ir rezultato tikslai. Jie didina jaudulį, įtampą. Tinka tada, kai yra tvirtas pasitikėjimas savimi, užtikrintumas arba apatija, mobilizacijos stoka.

• Proceso tikslai. Jie emociškai neutralūs, tinka tuomet, kai jaučiama įtampa, patiriamas spaudimas.

Būsenos „programavimas:

• Rutina - pasiruošimo varžyboms/važiavimui stereotipas, elgesio programa. Ji veikia sąlyginių refleksų principu – tam tikri veiksmai skatina tam tikrą būseną; kitaip sakant, rutina chaotišką visų organizmo sistemų funkcionavimą kreipia tam tikra linkme.

Taip pat reiktų pagalvoti, kaip jaučiamasi artėjant startui/važiavimui. Sąlyginai galima savo būseną analizuoti keliais etapais:

Paskutinė minutė (Kas daroma? Kaip elgiamasi? Kaip nusiteikiama važiavimui?)

5 min. iki starto

15 min. iki starto

20 min. iki starto

45 min. iki starto

1 val. 15 min. iki starto

Šios analizės tikslas – išsiaiškinti vidines streso ir jaudulio priežastis ir išmokti jas neutralizuoti.

Ką reikia padaryti, kad sportininkas būtų fiziškai pasiruošęs varžyboms/vairuotojas važiavimui?

Ką reikia padaryti, kad sportininkas būtų psichologiškai pasiruošęs varžyboms/vairuotojas važiavimui?

• Reinterpretacija: naujos prasmės tai pačiai situacijai suteikimas;

• Savitaiga/ teigiama vidinė kalba:

Savitaigos formuluotės: „aš ramus“, „aš drąsus“, „aš galiu“, aš laimėsiu“. „aš pasieksiu tikslą saugiai“ ir pan.

Deja, ši sistema neveikia, jei viduje yra bent mažiausia abejonė šiais teiginiais.

Vidinė sportininko/vairuotojo kalba

Ką paprastai sakote sau prieš varžybas/važiavimą? Kodėl?

Neigiamos mintys. Teigiamos mintys. Savaime suprantama, kad neigiamų minčių atsikratyti nėra paprasta, tačiau jei kartą taip pavysk, kitą kartą viskas bus daug paprasčiau.

Kaip pakeisti šias mintis, nes neigiamas mintis pakeisti būtina? Ar padeda pasirinktas būdas/metodas? Jei ne, reikia pagalvoti apie jo keitimą arba papildomas savęs treniruotes.

Kaip dar vienas galimas kovos su stresu būdu yra vaizdiniai:

• Taktika, veiksmų planas, kelionės maršruto pergalvojimas;

• Būsena prieš varžybas/važiavimą;

• Probleminių scenarijų/probleminių situacijų „peržaidimas“ mintyse ir savo veiksmų „paruošimas“;

• Technika.

Prieš varžybas/važiavimą „peržiūrėjus“ ir viską „sudėliojus į vietas“ mintyse, kelyje turėtų būti ramiau.

Taip pat tiek sportininkams, tiek ir vairuotojams būtina lavinti savireguliacijos įgūdžius, kurie padeda nusiraminti ir atsipalaiduoti. Tai gali būti:

• Kvėpavimas

• Raumenų relaksacija

Atsipalaidavimas prieš startą/prieš kelionę – tai budrumo būsena, kuomet palaikomas raumenų tonusas, o mintys nukreipiamos į kažką emociškai neutralaus:

• Dėmesio koncentracija: sugebėjimas atsiriboti nuo pašalinių minčių ar poveikių; susitelkimas į veiklą. Iš pirmo karto tai gali nepasisekti, bet nuolat treniruojantis rezultatas tikrai bus.

• Psichologinis rengimasis varžyboms/važiavimui – tai treniruotės, kurios turi būti nuolatinės, kasdienės, lygiai kaip ir įprastinės treniruotės/vairavimo įgūdžių tobulinimas.

Tikimės, kad šie patarimai padės mūsų skaitytojams įveikti stresą ir jaudulį, o vairavimas ar varžybos taps ne varginančia rutina, o malonia kasdienybe.

Straipsnis paruoštas naudojant Linos Vaisetaitės (Lietuvos Olimpinis Sporto Centras) suteiktą medžiagą.

 

 

V. Misevičius

 

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.<-->