Jau įpratome, kad autoreviu.lt skaito mūsų tautiečiai Švedijoje, Ispanijoje ar Didžiojoje Britanijoje. Visos šalys yra Europoje, kai kurios kelių eismo ar automobilių rinkos problemos yra bendros. Tačiau, pasirodo, apie autoreviu.lt žino ir mūsų tinklapį skaito net tolimojoje Australijoje įsikūrę tautiečiai. Šiandien skaitytojų dėmesiui pristatome Vakarų Australijoje, Perte gyvenančios Giedrės pastebėjimus.

Kadangi Australija - buvusi Didžiosios Britanijos kolonija, ten kaip ir Ūkanotame Albione eismas vyksta mums ne visiškai įprasta kelio puse, o automobilių vairai - dešinėje pusėje. Skirtumų yra ir daugiau. Beje, įdomu tai, kad yra ir nemažai panašumų.

Pasak Giedrės, vairuotojai vyrai gana paslaugūs ir mandagūs, tačiau moterys vairuoja baisiai ir pavojingai. Kita vertus, kitų eismo dalyvių keliamų problemų galima išvengti palikus automobilį namie ir pasirinkus visuomeninį transportą. Toks pasirinkimas turi daug pliusų. Kadangi Pertas - „rajono" centras (valstijos sostinė), į jį kas 10-15 min. iš mažesnių miestelių kursuoja traukiniai. Tiek traukinių, tiek ir autobusų stotelėse sukabintos švieslentės rodo laiką, likusį iki transporto priemonės atvykimo.

Tiksliai žinai, kada bus autobusas

Jeigu autobusas užstringa spūstyje, informacija švieslentėje iškart pasikeičia. Visi Perto autobusai varomi biokuru. Australai darbais, o ne žodžiais saugo juos supančią gyvąją gamtą. Be to, miesto centre kursuojantis transportas yra nemokamas. Dar vienas viešojo transporto pliusas - nereikia galvoti, kur palikti nuosavą automobilį. Stovėjimo aikštelių mieste yra, bet jos labai brangios. Galima sustoti prekybos centrų stovėjimo aikštelėse, bet reiks nusipirkti bent jau ledų porciją ir čekį parodyti aikštelės darbuotojui. Priešingu atveju už stovėjimą reiks mokėti. Pas mus vairuotojai ieško nemokamų vietų, o australai ieško „kur pigiau", nes mokėti reikia visur.

Tipiškas vaizdelis švariame mieste

Kaip ir mūsų didieji miestai, Pertas kenčia nuo spūsčių. Ypač didelės jos greitkeliuose tarp 16 ir 18 valandos.

Kai eismas sustoja

Tiek pačiame mieste, tiek ir greitkelyje apstu visą parą veikiančių stebėjimo kamerų. Nors vietos gyventojai žino, kad yra stebimi, KET pažeidimų netrūksta. Per metus vien kameros, fiksuojančios važiavimą degant raudonam šviesoforo signalui ar greičio viršijimą, Pertui uždirba apie 7 mln. Australijos dolerių. Giedrės teigimu, kameros dažniausiai statomos ne ten, kur didelis avaringumas, o „pelningiausiuose taškuose", t. y. tokiose vietose, kur vairuotojai mėgsta pažeisti eismo taisykles. Tarkim, yra sankryžų, kur ilgai reikia laukti žalio šviesoforo signalo. Artėdamas prie tokios sankryžos ir pamatęs, kad užsidega geltonas šviesoforo signalas, ne vienas vairuotojas spusteli akseleratoriaus paminą, kad nereiktų stovėti sankryžoje. Žinoma, tokie mėginimai baigiasi baudos kvitais.

Beje, Perto mieste kamerų gausu visur, ne tik sankryžose. Oficialiai jos sumontuotos siekiant padidinti gyventojų ir miesto svečių saugumą, tačiau kartu tai -puikus būdas sekti žmones. Giedrė autoreviu.lt pasakojo, kad televizija rodė, jog stebėjimo kameros gali taip išdidinti vaizdą, kad stebintys pareigūnai laisvai skaito žmonių mobiliuoju telefonu renkamas trumpąsias žinutes.

Autobusai naudoja tik biokurą

Policijos pareigūnai draugiški ir vairuotojų atžvilgiu nusiteikę geranoriškai, tačiau nerekomenduotina bandyti su jais „susitarti", nes tai gali baigtis byla teisme. Tad nusižengus Kelių eismo taisyklėms reikia sukąsti dantis ir pasirengti mokėti baudą. Baudos už KET pažeidimus Australijoje gerokai didesnės negu Lietuvoje. Tarkim, jei vaikas bus vežamas ne specialioje kėdutėje, tai sulaikytas vairuotojas turės sumokėti 500 Australijos dolerių baudą.

Labai daug policijos Perte patruliuoja skiriamaisiais ženklais nepažymėtais automobiliais. Jie patruliuoja tiek mieste, tiek ir greitkelyje. Beje, ten leidžiamas greitis - 100 kilometrų per val. ir nė kilometru daugiau. Džiugina nebent tai, kad, jei prieš greitį fiksuojančią kamerą nebuvo apie ją perspėjančio ženklo, tai gautą baudą galima užginčyti teisme.

Šviesoforai mieste irgi skiriasi nuo lietuviškų. Ten, kur judėjimas nedidelis, jie veikia sensoriniu būdu. Jeigu dega raudonas šviesoforo signalas, tai, privažiavus prie jo ir jei kitose gatvėse nebus transporto priemonių, užsidegs žalias signalas.

Pėstieji taip pat turi žinoti, kad turi patys „įjungti" šviesoforą. Jeigu perėja kontroliuojama šviesoforo, priėjęs žmogus turi paspausti mygtuką ir tik tada automobiliams užsidegs raudona šviesa.

Pradžiai apie Australiją ir jos eismo ypatumus tiek, bet laukite tęsinio.

Tekstas ir nuotraukos Giedrės

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse ir interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „IKS" sutikimo draudžiama.