Vos atgavus nepriklausomybę, į Lietuvą plūstelėjo keliolika metų Vakarų Europoje naudoti automobiliai - daugiausia vokiški, vienas kitas japoniškas, prancūziškas ar itališkas. 99,9 proc. rinkos iki tol užėmė Rusijoje gaminti „Lada", „Moskvič" ir kiti modeliai, kurių dėl technologinio atsilikimo ir patikimumo trūkumo sparčiai mažėjo. Šiandien tokių transporto priemonių Lietuvos keliuose - vienetai, o apie naujus rusiškus lengvuosius automobilius daug metų niekas nedrįso net pagalvoti.

Ši situacija keičiasi. 2014-ųjų viduryje vienas didžiausių automobilių gamintojų aljansų pasaulyje „Renault-Nissan" įsigijo kontrolinį didžiausio Rusijos automobilių gamintojo „AvtoVAZ" akcijų paketą. Tai nereiškia, kad „Lada" tapo „Renault", tačiau panašumų tarp jų atsirado kur kas daugiau. Kitaip sakant, rytuose pastaraisiais metais surinkti automobiliai savo kokybe gerokai lenkia ten pat kurtus prieš dešimtmečius.

Kelių automobilių junginys

Praėjusiais metais pristatytas ir Lietuvoje jau parduodamas „Lada Vesta" modelis yra vienas geriausių naujosios partnerystės įrodymų. Šio modelio platforma ir variklis yra projektuoti bei pagaminti Rusijoje, tačiau daugelis kitų komponentų yra iš kitų automobilių. Pavyzdžiui, visa pakaba bei vairo sistema - iš „Renault Megane", radiatorius, stabdžių ir kitos dalys - iš įvairių „Renault" bei „Nissan" projektų.

„Vesta" taip pat yra sertifikuota bei oficialiai parduodama Europos Sąjungos šalyse - ekologijos ir saugumo reikalavimai atitinka griežtus Senojo žemyno standartus.

Lietuvoje „Lada Vesta" šiuo metu galima įsigyti su vienu varikliu („Euro 6" standartus atitinkančiu 1,6 l benzininiu, pasiekiančiu 78 kW (106 AG) pajėgumą ir 142 Nm sukimo momentą) ir dviem pavarų dėžėmis, 5 laipsnių mechanine ir 5 laipsnių robotizuota automatine. Automobilis su mechanine dėže vidutiniškai vartoja 6,1 l degalų šimtui kilometrų (mieste - 8 l, užmiestyje - 5 l). Jo anglies dvideginio (CO₂) emisija - 138 g/km. Skaičiai su robotizuota automatine kiek didesni - mieste jis vartoja 8,3 l/100 km, o CO₂ emisija siekia 141 g/km.

Kompaktinės klasės sedano ilgis yra 4,41, plotis - 1,764, o aukštis - 1,497 m. 2,635 m ilgio ratų bazė užtikrina komfortą bei manevringumą, o aukšta 178 mm prošvaisa - galimybę įveikti prastus kelius.

Konkuruoja kaina

„Lada Vesta" neišsiskiria variklių gausa, galia ar dydžiu, tačiau pirkėjus tikimasi suvilioti patrauklia kainodara. Vertinant kainoraščiuose pateikiamą informaciją, ji Lietuvoje turi nedaug konkurentų - artimiausią „Dacia Logan" lenkia tiek dydžiu, tiek standartinės įrangos gausa.

Pats pigiausias Lietuvoje parduodamas „Lada Vesta" kainuoja 10 600 Eur su standartinėje įrangoje komplektuojamomis 4 saugos oro pagalvėmis bei gana gausia funkcine bei komforto įranga: elektra valdomais langais bei šildomais veidrodėliais, oro kondicionieriumi, lietaus jutikliu, šildomomis priekinėmis sėdynėmis, pastovaus greičio palaikymo sistema, lengvojo lydinio ratlankiais, parkavimo jutikliais.

Už 11 200 Eur „Vesta" jau bus su robotizuota automatine pavarų dėže, šildomu priekiniu stiklu, galinio vaizdo kamera bei 7 colių įstrižainės lietimui jautriu ekranu.

Pagal klientų užsakymus „Lada" atstovai Lietuvoje „Autoverslo automobiliai" galėtų pristatyti universalą „Vesta SW" bei SUV versiją „Vesta SW Cross" - jos prošvaisa 203 mm, tai yra daugiau nei daugelio šiandienių kompaktinės klasės krosoverių. Tačiau šis automobilis jau susidurtų su rimtesne rinkos konkurencija, pvz., sparčiai mūsų šalyje populiarėjančia „Suzuki Vitara".

Palankūs specialistų atsiliepimai

„Lada Vesta" dar tik debiutuoja Lietuvoje, tačiau kitose Europos šalyse jau kurį laiką yra parduodama. Įvairių šalių žurnalistai ją spėjo išbandyti ir daugelis susidarė neblogą nuomonę - tai nebrangus standartinę trejų metų garantiją turintis automobilis, galintis patenkinti daugelio šeimynų poreikius.

Lietuvoje automobilis palankiai buvo įvertintas televizijos laidoje „Ne vienas kelyje". Daugelį dėl anksčiau susidarytos neigiamos nuomonės apie nekokybiškus rusiškus automobilius nustebino naujojo modelio savybės - kokybė, patogumas, gausi komplektacija.

Modelio dizainą kūrė britas Steve'as Mattinas, anksčiau nubrėžęs ne vieno „Mercedes-Benz" bei „Volvo" modelio linijas.

„Lada" prekės ženklas priklauso „AvtoVAZ" koncernui, 2017-aisiais pagaminusiam per 400 tūkst. automobilių. Kontrolinė gamintojo akcijų paketo dalis priklauso „Renault-Nissan" aljansui ir su juo susijusioms įmonėms.