Senų automobilių patikrų tvarkos pakeitimai - pelnas į kažkieno kišenę?
Atnaujinta: 2020-03-09
  • Avarija

Pradžioje truputis statistikos. Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 3 384 789 gyventojai, VĮ „Regitra“ duomenimis, šalyje buvo 1 595 928 lengvieji automobiliai, o per 2006 m., VRM duomenimis, keliuose įvyko 6 658 įskaitinių įvykių (avarijų), kuriuose žuvo 760 žmonių.

Šią savaitę Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos tinklalapyje pasirodė informacija, kad: „Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius pasirašė Kelių transporto priemonių valstybinės techninės apžiūros atlikimo taisyklių pakeitimus, kurie senesniems nei 13 metų automobiliams jau nuo kitų metų numato kasmetinę techninę apžiūrą“. Ten pat buvo rašoma, kad: „Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Rimvydo Gradausko teigimu, tai bus viena iš priemonių, siekiant stiprinti eismo saugą“.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad pagaliau valdžios vyrai nuo kalbų perėjo prie konkrečių darbų, ir padėtis Lietuvoje pradės keistis. Deja, pažvelgus atidžiau, šios iliuzijos greitai išgaruoja, nes, pagal preliminarius statistinius duomenis (tikslių duomenų nėra, nes įskaitinio įvykio atveju automobilio techninė būklė nežymima), dėl techninių problemų šalyje įvyksta tik 2–5 proc. visų eismo įvykių. Net ir be didelių skaičiavimų aiškiai matyti, kad net visoms mašinoms tapus techniškai tvarkingoms, įskaitinių įvykių sumažėtų tik 5 proc. Palyginant galima pasakyti, kad per 2006 m. dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 761 įskaitinis įvykis. Šis skaičius pateikiamas be tų įvykių, kuriuos padarė asmenys, neturintys teisės vairuoti transporto priemonę. Įvertinus bendrą padėtį, galima spėti, kad įskaitinių įvykių, kuriuos padarė neblaivūs ar neturintys teisės vairuoti transporto priemonę asmenys, būtų apie 1 000, taigi maždaug 15 proc. visų įskaitinių įvykių. Labai abejoju, ar tokie taisyklių nesilaikantys asmenys po naujo valdžios sprendimo ar draudimo skubiai ims jų laikytis, tad tikėtis, kad po šio valdžios sprendimo padėtis keliuose radikaliai pasikeis, manyčiau, naivoka. Dar vienas įdomus faktas: „esant palankioms važiavimo sąlygoms leistiną greitį iki 10 km/val. viršija iki 40 proc. vairuotojų, o daugiau negu 10 km/val. greitį viršija 19 proc. vairuotojų". Leidžiu sau spėti, kad: 1) greitį viršijantys vairuotojai jį viršys ir toliau, 2) greitis viršijamas ne su senais automobiliais. Verčia susimąstyti ir tai, kad daugiausia eismo įvykių padaro jauni ir patirties neturintys vairuotojai. Statistiniais duomenimis daugiausia avarijų padaro 1–2 metus vairavimo patirties turintys asmenys; po 10 metų vairavimo asmenys pradeda važinėti atsargiau. Tokios statistikos nėra, bet labai abejoju, kad naujai iškepti vairuotojai skuba sėsti į senus tėvų ar senelių automobilius. Kyla natūralus klausimas – ko siekė ministerija be jokios aiškios argumentacijos priversdama senesnių negu 13 metų automobilių (beje, tik lengvųjų. Turbūt sunkvežimiai ir autobusai į avarijas Lietuvoje nepakliūna) techninę apžiūrą atlikti kasmet?

Pabandykime į šį reikalą pažvelgti kitaip.

VĮ „Regitros“ duomenimis, nuo „sausio 1 d. iki liepos 1 d. iš viso VĮ „Regitra“ registravo 9,6 tūkst. naujų ir 97 tūkst. naudotų, pirmą kartą Lietuvoje registruojamų lengvųjų keleivinių (M1 klasės) automobilių“. Ir „vidutinis 2007 m. sausio 1 d.–liepos 1 d. Lietuvoje pirmą kartą registruotų naudotų lengvųjų automobilių amžius – 10,7 metų“. Taigi, per pusmetį naujų automobilių buvo įregistruota 10 kartų mažiau negu senų. „Transekstos“ tinklapyje pateikiama informacija apie M1 klasės lengvųjų automobilių, pateiktų techninei apžiūrai per 2006 m., skaičių procentais pagal pagaminimo metus. Vaizdas verčia susimastyti, nes net 84 proc. techninę apžiūra praėjusių mašinų yra 10 metų ir senesnės. Senesnių negu 13 metų yra apie 70 proc. šiandien Lietuvos keliais važinėjančių lengvųjų automobilių. Kitaip sakant, pagal šios dienos statistiką net 70 proc. mūsų tautiečių techninę apžiūrą turės pereiti kasmet, o dar 10 proc. kasmet tai turės pradėti daryti po metų ar dviejų. Techninio automobilio pirmoji apžiūra kainuoja apie 50 Lt. Jei rasta trūkumų ir reikia papildomos apžiūros, už ją, nors ir mažiau, tenka mokėti. Jei automobilyje sumontuota dujinė įranga, už jos patikrinimą papildomai reikia mokėti 30 Lt. Rinktis nelabai yra iš ko, nes tiek automobilio techninę apžiūrą, tiek dujų įrangos patikrą šiandien vykdo tik „Transeksta“. Taigi, jei turite senesnį negu 13 metų automobilį ir norėdami sutaupyti įsirengėte dujinę įrangą, nusiteikite, kad kasmet jums šis mėginimas sutaupyti kainuos papildomus 30 Lt, nekalbant apie apžiūros stotyse sugaištą laiką, nes jos dabar turės priimti beveik dvigubai daugiau vairuotojų negu iki šiol.

Aišku, visada yra galimybė nusipirkti naują arba bent naujesnį, kokių 5 metų automobilį, tačiau kyla natūralus klausimas – kiek mūsų tautiečių (ir kurie) gali? Naujų automobilių kainos šiandieninėje Lietuvoje prasideda maždaug nuo 25 000 Lt, 5–7 metų automobiliai kainuoja apie 10 000–15 000 Lt. Manau, kad tie 70 proc. lietuvių, važinėjančių senesniais negu 13 metų automobiliais, mielai juos iškeistų į naujesnius, jeigu... tik galėtų. Standartiniam statistiniam lietuviui, uždirbančiam 1 200–1 500 Lt, sąžiningai mokančiam mokesčius, išlaikančiam ne tik save, bet ir šeimą, naujas automobilis yra sunkiai pasiekiama svajonė, todėl reikia jau dabar pradėti morališkai ruoštis gaišti laiką eilėse, kurios, kaip nori parodyti valdžia, sukurtos mūsų gerovei ir saugumui. Kita vertus, šiuo metu vis labiau įsigali tendencija, kad naujas automobilis nereiškia geras (techniškai tvarkingas) automobilis. Ministerijų klerkams vertėtų pasidomėti, kiek pasaulio rinkose, dėl didesnių ar mažesnių techninių gedimų, kasmet atšaukiama visiškai naujų ar 2–5 metų amžiaus automobilių. Įdomu, ką mūsų saugumu „besirūpinantys“ valdžios vyrai pasakytų pamatę šiuos skaičius. Pvz.: šiandien tapo žinoma, kad švedų automobilių gamintojas „Volvo“ priverstiniam remontui iš Europos ir JAV rinkų atšaukia apie 56 000 automobilių. Kiek man žinoma, automobilius gamina ne tik švedai. Deja, panašu, kad mūsų valdžios vyrams statistika nelabai rūpi. Telieka tik tikėtis, kad po kokių poros metų, kai visi aiškiai pamatys, kad pastarasis „saliamoniškas“ problemos sprendimas lauktų rezultatų nedavė, valdžios vyrai nenuspręstu visiškai uždrausti eksploatuoti senesnius negu, tarkim, 10 metų automobilius. Kita vertus, pagal šios dienos situaciją, toks sprendimas tikrai sustabdytų karą keliuose, nes tada Lietuvos automobilių parkas sumažėtų daugiau negu 80 proc., kariauti keliuose nelabai liktų kam.

Taigi, iš pirmo žvilgsnio atrodęs toks teisingas sprendimas dėl privalomo senesnių negu 13 metų automobilių techninės būklės tikrinimo kasmet, paanalizavus, pasirodė esąs tik dar vienas įstatymas iš serijos „Persukim laikrodžius ir greičiau įstosim į ES“ arba „Parduokim Mažeikius amerikonams ir greičiau tapsim NATO nariais“. Manau, niekam nekyla abejonių, kad minėti įstatymai kažkam buvo labai naudingi. Naudingas bus ir šis nutarimas, bet tikrai ne statistiniam lietuviui, rūpinimąsi kuriuo mėgina vaidinti mūsų valdžia.

 

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Sutvarkytos mašinos tampa retenybe

Lietuviai važinėja automobiliais, kurių techninė būklė kelia rimtą pavojų eismo saugumui.

Verslo interesai laukia saulėtekio

Saulėtekio komisija užsimojo neberiboti transporto priemonių privalomųjų techninių apžiūrų (TA) vykdytojų skaičiaus ir leisti TA atlikti ne tik specialiems centrams, bet ir automobilių remonto bendrovėms

Remonto dirbtuvėse eilės jau ištirpo

Kai piniginės plonėja, lietuviai nebeišlaidauja ir automobilių remontui. \

Senų automobilių patikrų tvarkos pakeitimai - pelnas į kažkieno kišenę?

Techniškai netvarkingos mašinos sukelia tik 5 procentus avarijų, tačiau veiksmai automobilių parko atnaujinimui vaizduojami kaip panacėja nuo „karo keliuose“.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: