Nuo kovo mėnesio sugriežtinta dyzelinių automobilių variklių dūmingumo patikra tikėtina, dar ilgai bus galvos skausmu šių automobilių vairuotojams. Oficialiai skelbiama, kad tai padaryta siekiant sumažinti aplinkos teršimą. Taigi nuo šiol dyzelinių automobilių vairuotojai turės daugiau dėmesio skirti išmetamosioms dujoms.

Nauja procedūra

Nuo 2012 m. kovo 1 d. dyzelinių variklių dūmingumas per techninę apžiūrą (TA) bus tikrinamas taikant naują procedūrą, suderintą su Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimais.

Lietuvoje registruoti dyzeliniai automobiliai sudaro 48 proc. viso šalies transporto priemonių parko. Mažiausi reikalavimai nustatyti transporto priemonėms, pirmą kartą įregistruotoms nuo 1980 m. sausio 1-osios iki 2008 m. birželio 30-osios. Priklausomai nuo to, ar variklis be turboįpūtimo ar su turboįpūtimu, jų maksimalios (ribinės) absorbcijos koeficiento reikšmės atitinkamai neturės viršyti 2,5 ir 3,0 m-1.

Beveik pusantro karto griežtesnės maksimalios (ribinės) absorbcijos koeficiento reikšmės, siekiančios 1,5 m-1, reikalavimai nustatyti transporto priemonėms, įregistruotoms nuo 2008 m. liepos 1-osios iki 2011 m. gruodžio 31-osios.

Automobiliams, įregistruotiems nuo 2012 m. sausio 1 d., taikomi griežčiausi reikalavimai. Jais nustatoma, kad maksimali (ribinė) išmatuota absorbcijos koeficiento reikšmė neturi būti didesnė už nustatytą transporto priemonės tipo patvirtinimo metu. Kitaip sakant, neturi viršyti gamintojo deklaruotos maksimalios (ribinės) absorbcijos koeficiento reikšmės.

Atsižvelgiant į TA išlaidų padidėjimą atliekant dyzelinių automobilių dūmingumo patikrą, maksimalių kainų su PVM už techninės apžiūros atlikimą sąrašas buvo papildytas nauju punktu.

Nustatyta  iki 12 Lt kaina už papildomą procedūrą atliekant transporto priemonių dyzeliu varomų variklių išmetamųjų dujų dūmingumo patikrą.

Sumažina kenksmingumą

Vienas iš pagrindinių elementų automobiliuose mažinančių išmetamųjų dujų kenksmingumą yra katalizatorius. Jis yra išmetamosios sistemos dalis, jos paskirtis - sumažinti kenksmingų dalelių kiekį išmetamosiose dujose.

Dar 1965 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose išleistas įstatymas, reglamentuojantis sustiprinti kontrolę mažinant automobilinių išmetamųjų dujų į aplinką taršą. Katalizatorių įmontavimas į  automobilius kaip tik ir buvo sprendimas, sumažinantis didėjančią taršą.

1974 m. masinėje automobilių gamyboje buvo pradėti naudoti automobiliniai katalizatoriai, jų sudėtis ir konstrukcija buvo ir tebėra nuolat tobulinama.

Automobilinis katalizatorius mažina tokių kenksmingų cheminių medžiagų kaip anglies monoksido (CO), angliavandenilio (HC), azoto oksido (NOx) kiekį, išmetamą į aplinką.

Katalizatorius suaktyvina oksidaciją ir (ar) deoksidaciją, dėl kurių šios kenksmingos medžiagos virsta anglies dvideginiu (CO2), vandeniu (H2O), azotu (N2), tad kenksmingų išmetamųjų dujų kiekis sumažėja iki minimumo.

Katalizatoriai skiriasi pagal pagrindo, kuris dengiamas katalitiniu sluoksniu, tipus. Tai gali būti keraminis korėtas blokas arba metalo lakštai, kurių paviršius padengtas platina, paladžiu ir rodžiu. Šie taurieji metalai suaktyvina minėtus cheminius procesus. Katalizatoriaus keraminiai blokeliai arba metalo lakštai būna sudėti į nerūdijančio plieno korpusą - metalinį bakelį, o šis įtaisytas automobilio dujų išmetimo sistemoje.

Daugelis vairuotojų tiesiog išpjauna katalizatorių ir jį parduoda. Šių gudrybių imasi ir nenaujų mašinų pardavėjai - parduoda automobilius prieš tai pašalinę katalizatorių. Tokie žmonės nepagalvoja apie pasekmes.

Pašalinus katalizatoriaus elementą padidėja automobilio triukšmingumas. Automobiliuose, kuriuose sumontuotas „Lambda" zondas prieš pat katalizatorių, jis nespėja įkaisti ir siunčia į valdymo bloką klaidinamą informaciją. Automobiliuose, kurių išmetimo sistemoje sumontuoti keli „Lambda" zondai, jei nėra katalizatoriaus, blogai dirba variklis.

Be to, išpjovus katalizatorių, pažeidžiamas išmetamosios sistemos temperatūros režimas - nepakankamai atvėsinamos dujos (tai atlieka katalizatorius) greičiau degina kitas išmetamosios sistemos dalis. Jei jūsų dyzelinis automobilis neturi katalizatoriaus, per techninę apžiūrą dabar tikrai neišvengsite problemų.

Ką pasako dūmai

Jei jūsų automobilio išmetamoji sistema jums kelia dvejonių, būtinai atkreipkite dėmesį į dūmų spalvą.
Išmetamųjų dujų juodos spalvos priežastis yra didelis kiekis suodžių - tai ne visai sudegę, o tik apanglėję dėl oro trūkumo degalai.

Visų pirma patikrinkite oro filtrą. Jei jis labai užsiteršęs, būtinai pakeiskite. Išbandykite variklio dūmingumą. Jei ir pakeitus oro filtrus teigiamų rezultatų nėra, reikia patikrinti purkštukus.

Jeigu jūsų automobilis turi turboįpūtimą, juodų dūmo priežastis galbūt yra sugedęs turbokompresorius, o galbūt netinkamai nustatytas degalų įpurškimo kampas.

Jeigu juodi dūmai atsiranda pakeitus paskirstymo diržą, tada veikiausiai reikėtų patikrinti ir sureguliuoti degalų įpurškimo kampą. Juodi dūmai gali atsirasti dėl per didelio kuro siurblio padavimo.

Mėlyni dūmai dažniausiai perspėja, kad dega tepalai. Dėl to kalti gali būti seni žiedai, senos vožtuvų gumelės, sugedusios turbinos.

Pilki dūmai - tai arba nepavojingi garai, susidarantys dėl įšilusio vandens kondensato duslintuve, arba blogos variklio galvutės tarpinės požymis.

Donatas BRAZDEIKIS