Lietuviai važinėja automobiliais, kurių techninė būklė kelia rimtą pavojų eismo saugumui. Šį faktą dar kartą patvirtino neseniai Lietuvos keliuose surengta netvarkingų mašinų "medžioklė". Jos rezultatai apstulbino - beveik pusės patikrintų transporto priemonių būklė neatitiko techninių reikalavimų.

Žiemos pradžioje Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnai, bendradarbiaudami su policininkais ir valstybinės techninės apžiūros įmonių kontrolieriais, vykdė prevencines priemones - įvairiose krašto vietovėse tikrino kelių transporto priemonių techninę būklę. Naudodamiesi mobilia kontrolės įranga jie atliko 60 kompleksinių transporto priemonių patikrinimų. Į pareigūnų akiratį pateko 457 lengvieji ir 394 komerciniai automobiliai. Atlikus techninės būklės analizę paaiškėjo, kad atitinkamai 237 ir 183 mašinos - techniškai netvarkingos. Nustatyta, jog 187 lengvieji automobiliai, neatitinkantys techninių reikalavimų, - senesni nei 10 metų. Tarp komercinio transporto priemonių tokių buvo 87.

Už aptiktus trūkumus pareigūnai 29 mašinas uždraudė toliau eksploatuoti, o iš vairuotojų laikinai konfiskavo automobilių registravimo liudijimus. Beveik 150 vairuotojų buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai arba čia pat, vietoje, skirtos baudos.

Situacija kartojasi

Techninės apžiūros įmonių asociacijos "Transeksta" direktorius Gintautas Šlėderis LŽ teigė, jog dažniausiai per šį reidą pasitaikęs pažeidimas - nesutvarkytos automobilių šviesų sistemos. Antrojoje vietoje - važinėjimas žiemą su vasarinėmis padangomis. "Specialiai stengėmės daugiau patikrinti ne naujų mašinų, bet senesnių, nes būtent tokios transporto priemonės paprastai yra techniškai netvarkingiausios. Kaip ir tikėjomės, daugiausia pažeidimų aptikome tikrindami žibintus. Per minėtą reidą suskaičiavome bent puspenkto šimto atvejų, kai transporto priemonių šviesų sistemos neatitiko reikalavimų. Taip pat įkliuvo tokių, kurie šaltuoju sezonu važinėjo vasarinėmis padangomis arba jų protektoriaus gylis buvo mažesnis nei leidžiama. Akivaizdu, jog dalis vairuotojų ir toliau spjauna į prievolę eksploatuoti techniškai sutvarkytus automobilius", - kalbėjo G.Šlėderis.

Pasak pašnekovo, ir anksčiau rengtų mašinų tikrinimų rezultatai būdavo panašus. Taigi, anot jo, situacija beveik negerėja. "Tas pats buvo ir pernai, ir užpernai. Lietuvoje yra tikrai nemažai vairuotojų, kurie arba labai taupo, arba piktavališkai numoja ranka ir važinėja kuo papuola", - pridūrė G.Šlėderis.

Dažna "liga"

Prasta Lietuvos keliais zujančių mašinų žibintų būklė - bene dažniausiai pasitaikantis techninis automobilio trūkumas. Techninių apžiūrų asociacijos "Transeksta" duomenimis, šviesų "ligomis" serga 29 proc. transporto priemonių. Tačiau kone trečdalis vairuotojų žibintų defektams teikia mažai reikšmės ir nekreipia dėmesio į jų sureguliavimą, tvirtinimą, švarą, reflektorių bei sklaidytuvų būklę.

G.Šlėderio žodžiais, dėl netinkamų automobilių žibintų neretai būna kalti patys vairuotojai, nes pasitiki kai kurių prekybininkų ar šaltkalvių šarlatanų pažadais ir susigundo "patobulinti" savo mašinų apšvietimo sistemą. Po tokių darbų jos dažnai nebeatitinka techninių reikalavimų.

Jei norime, kad matomumas būtų geras, specialistai primygtinai ragina nerizikuoti ir nemontuoti mašinose neaiškios kilmės artimųjų bei tolimųjų šviesų lempų, dirbtinai nesiaurinti sklaidytuvų, neklijuoti jų spalvine tamsinta plėvele. Tokie "patobulinimai" ir "pagražinimai" dažnai prilygsta laisvanoriškam regėjimo apribojimui.

Kortelė svarbesnė už saugumą

Kitos keliuose zujančių transporto priemonių "ligos" išryškėja ne tik atliekant specialius reidus. Privalomos techninės apžiūros duomenys taip pat ne itin džiugina. Mat iš pirmo karto patikros barjerą įveikia tik šiek tiek daugiau nei 50 proc. visų automobilių. Statistika liudija, kad prasčiausia padėtis yra krašto provincijoje. Mažuose miesteliuose ir kaimuose tikimybė sutikti keliu riedantį netvarkingą automobilį - labai didelė. "Be jau minėtų trūkumų, susijusių su žibintais, lietuvių mašinose dažnokai "sirguliuoja" stabdžiai ir važiuoklė. Blogiausia, kad yra vairuotojų, kurie tai žino, bet iš principo, motyvuodami lėšų stygiumi, nesistengia tų trūkumų pašalinti. Kvailiausia tai, jog jie verčiau ieškos būdų, kaip gauti techninės apžiūros rezultatų kortelę, nei pasirūpins, kad mašina būtų saugi eksploatuoti", - akcentavo G.Šlėderis.

Paulius Ugianskis