Pirmosios „Mazda 626 GC“ rinkoje pasirodė 1983 m. Jos turėjo hečbeko, sedano ir kupė kėbulus, buvo su skirtingais varikliais. Beje, ne visose rinkose automobilis turėjo „Mazda 626“ pavadinimą. Kai kuriose šalyse automobilis buvo žinomas kaip „Mazda Cosmo“, „Capella“, MS-6, MS-8, „Anfini“ ir „Ford Telstar“!

1987 m. pasirodė „Mazda 626 GD“. Turėjo sedano, hečbeko, kupė ir universalo kėbulus. Juose montuojami karbiuratoriniai varikliai ir varikliai su įpurškimu, nuo 1,6 iki 2,2 l. Galingiausias buvo 2 l 148 AG variklis. Šios serijos mašinos dar ir dabar dažnai sutinkamos, yra patikimos ir nesunkiai prižiūrimos.

Dar viena „Mazda 626“ karta, GE, pasirodė 1992 m. Modelis turėjo tik sedano ir hečbeko kėbulą. Benzininiai varikliai buvo ir 4, ir 6 cilindrų. Dyzelinis variklis buvo tik vienas – 2 l 75 AG (1993 metai).

1997 m. pasirodė dar viena „Mazda 626“ karta – GF. Buvo gaminami sedanai, hečbekai ir universalūs modeliai. Varikliai buvo benzininiai 1,8 l 90 arba 101 AG, 2 l 116 arba 136 AG ir 2,5 l V6 200 AG; ir vienas dyzelinis – 2 l 101 AG. Tai buvo paskutinis „Mazda 626“ serijos automobilis.

2002 m. jį pakeitė „Mazda6“ arba „Atenza“, gaminama iki šiol.

Dažniausiai „Mazda GE“ turi hečbeko kėbulą, bet „Mazda 626“ bazė buvo panaudota dar dviem mašinoms: dviejų durų kupė MX-6 ir modeliui „Xedos 6“. Pastarasis yra liukso modelis su originaliu kėbulu ir prabangia salono apdaila. Norintys prabangios mašinos su privalumais turėtų pasiieškoti būtent „Xedos 6“. Tiesa, reiktų žinoti, kad po avarijos bus sunku rasti jai dėvėtų detalių, o naujos detalės nėra pigios.

Mūsų kelių druska ir gamtinės sąlygos nesugeba priversti „Mazda 626“ rūdyti ir net pirmųjų gamybos metų mašinos atrodo neblogai. Problemų priežastimi gali tapti nebent nekokybiškas remontas. Deja, to negalima pasakyti apie dujų išmetimo sistemą. Mūsų sąlygomis duslintuvai paprastai tveria apie trejetą metų. Pirkti naują originalų duslintuvą – brangoka, todėl daugelis savininkų montuoja neoriginalius arba bando pritaikyti kitų mašinų. Reiktų žinoti, kad „Mazda 626 GE“ variklį ir važiuoklę bendrovė „Kia“ panaudojo kurdama savo modelį „Clarus“. Tuo dažnai naudojasi „Mazda“ savininkai ir vietoj brangių originalių detalių naudoja pigesnes korėjietiškas.

„Mazda 626“ buvo montuojami ir 4, ir 6 cilindrų benzininiai varikliai. Silpniausi šioje serijoje buvo benzininiai 1,8 l varikliai – vienas turėjo 90 AG, kitas – 105 AG. Toliau eina 2 l 115 AG variklis. Pirkdami mašiną su pastaruoju nesitikėkite didelės dinamikos. Variklis yra skirtas ramiam važinėjimui, modeliai kainuoja pigiau ir naudoja mažiau degalų. Be to, variklio galingumo visiškai užtenka važinėjantis mieste. Buvo gaminamos ir „Mazda 626“ su V6 varikliais: 1,8 l, 2 l ir 2,5 l. Pirmieji du buvo montuojami Japonijoje parduodamose mašinose, o 2,5 l 163 AG galima išvysti ir po mūsų keliais važinėjančių „Mazda 626“ variklių dangčiais. Mašina ne tik geros galios, bet turi ir nemažą sukimo momentą. Problemų toks variklis taip pat nekelia. Tinkamai eksploatuojant tarnaus 300 000–400 000 km. Problema ta, kad „Mazda“ varikliai labai jautrūs tepalų kokybei. Tepalai turi būti patys brangiausi ir nereiktų rizikuoti bandant sutaupyti. Tepalus reiktų keisti ne kas 10 000 km, o anksčiau. Ir jokių priedų! Kitaip palyginus greitai pradės „kalti“ hidrokompensatoriai. Prireikus juos pakeisti reiktų žinoti, kad teks keisti visą komplektą (4 cilindrų variklyje hidrokompensantorių yra 16). Prieš pirkdami paklausykite, kaip dirba nesušilęs variklis: susidėvėjusių kompensatorių kalimas girdimas iš karto.

Kitų problemų su „Mazda 626“ varikliu kilti netūrėtų. Aišku, kas 60 000–100 000 km reiktų pakeisti variklio diržą. Atliekant šią operaciją vertėtų pakeisti ir paskirstymo veleno riebokšlį. Taip pat reiktų žinoti, kad mašinose su V6 varikliu, dėl didelės pastarojo masės, greičiau susidėvi variklio pagalvė. Pakeisti tiks ir neorginali. Be to, kai dažnai sugenda kurių automobilių tepalo slėgio daviklis.

Eksploatuojant „Mazda 626“ reikia stebėti aušinimo skysčio temperatūrą. Kalbama, kad užtenka vieną kartą gerai perkaitinti variklį ir teks jį remontuoti. Naujų detalių pirkimas nebus pigus malonumas, o ir dėvėtos nepradžiugins. Taigi reikia kruopščiai stebėti vamzdelius ir kas porą metų keisti aušinimo skystį. Pasirūpinkite varikliu, jis tikrai ištikimai tarnaus.

Automobiliai su 4 ir 6 cilindrų varikliais – neblogas pirkinys. Šito negalima pasakyti apie „Mazda 626“ su dyzeliniu varikliu. Toks tėra vienas – 2 l, 75 AG. Specialistai siūlo jo nepirkti ne dėl mažos galios, o dėl sudėtingos konstrukcijos, kaprizingumo ir labai brangaus remonto. Variklis turi ne tradicinę turbiną su įpūtimu, o banginį slėgio keitiklį „Comprex“. Orą į variklį pumpuoja ne turbina, o išmetamosios dujos. Variantas įdomus, bet nuvažiavus 150 000–200 000 km keitiklis gali sugesti, užsiteršti ir pan. Jį remontuoti apsiima tik firminiai „Mazda“ centrai, o restauruoti agregatai ilgai netarnauja. Naujas keitiklis kainuoja kaip nauja mašina, todėl nenuostabu, kad dešimtojo dešimtmečio pabaigoje „Mazda“ atsisakė „Comprex“ sistemos.

Paprastai „Mazda 626“ turi mechaninę 5 pavarų dėžę. Ji labai patikima ir užtenka kas 60 000–70 000 km pakeisti tepalus. Sunkiau nuspėti, kiek tarnaus sankaba. Jei nuolat tenka sukiotis mieste, o variklis – V6, sankaba gali atlaikyti tik 50 000–70 000 km, o elgiantis taupiau gali laikyti ir 80 000–100 000 km.

Kartais pasitaiko mašinų su automatinėmis pavarų dėžėmis. Tokia transmisija nėra šiuolaikiška – perjungiant jaučiamas trūkčiojimas, tačiau tarnauja patikimai. Nebent didelės ridos mašinose teks pakeisti trinties movas. Be to, eksploatuojant mašiną su APD būtina stebėti, kad variklio atramos veiktų kaip priklauso. Jei pastarosios nestabilios, tai pradeda judėti ne tik variklis, bet ir APD, susidėvi pusašių riebokšliai. Iš transmisijos ima sunktis tepalas (retokai).

„Mazda 626“ pakaba visiškai nepriklausoma, bet bijoti nereikia. Nepaisant sudėtingos konstrukcijos, važiuoklė genda labai retai, o remontas nėra brangus. Tarkim, jei susidėvėjo priekinė rutulinė atrama, teks pirkti visą svirtį. Galima pirkti originalią, galima paieškoti neoriginalios, reiktų nepamiršti, kad mašinoms su 2 l varikliais puikiai tinka „Kia Clarus“ svirtis. Reiktų atsiminti, kad mašinų su V6 varikliais pakaba skiriasi nuo ramesnių modelių su 4 cilindrų varikliais. Daugelis atsarginių dalių galingoms mašinoms kainuoja brangiau, o neoriginalių detalių nėra daug.

„Mazda 626“ guminės priekinės pakabos atramos keičiamos atskirai nuo svirties. Tai reiktų daryti maždaug kas porą metų. Galinės atramos teks keisti kartu su svirtimis. Yra trys svirtys, kurių kiekviena turi po dvi gumines atramas, paprastai visų iškart keisti nereikia. Be to, kainuoja jos nebrangiai ir tveria iki 100 000–150 000 km. Dažniausiai važiuoklėje teks keisti stabilizatoriaus stovus – kas 30 000–40 000 km. Kai kurie meistrai siūlo remontuojant „Mazda 626 GE“ montuoti ankstesnės (GD) kartos stovus, kurie ir pigesni, ir tarnauja ilgiau.

Šiandien „Mazda 626 GE“ pasitaiko ganėtinai dažnai. Automobilis pasižymi patikimumu, tačiau remontas nebus pigus. Daugelis meistrų rekomenduoja pirkti 2 l 4 cilindrų variklius turinčias mašinas, kurių aptarnavimas pigesnis negu modelių su galingesniais V6 varikliais. Jų rinkoje daugiau, be to, joms tinka daugelis „Kia Clarus“ detalių.

Techninės „Mazda 626 1.8.“ charakteristikos

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.