Nors už lango oras dar primena vasara, bet jau rugsėjis - laikas, kai į miestus grįžta atostogas kaimuose leidę vaikai, o gatves užplūsta automobiliai. Tiek vaikaims tiek ir vairuotojams vėl tenka pratintis prie sudėtingesnių eismo sąlygų ir intensyvaus eismo.  Deja, kaip rodo statistika, kol vyksta ši savotiška adaptacija, eismo įvykių pagausėja. Autoreviu.lt, siekdamdas, kad mažėtų eismo įvykiuose nukenčiančių vaikų, vėl pristato savo skaitytojams maždaug prieš metus parengtą, bet dabar vėl aktualiu tapusį straipsnį. Ir dar kartą visiems primena - būkime dėmesingi keliuose ir gerbkime vieni kitus.

Pastarųjų poros metų statistinė informacija iš Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos.

2006 metai

2007 metai

Kaip matome, nepaisant visų gražių kalbų, kad vaikai - mūsų ateitis, jais reikia rūpintis ir stabdyti karą keliuose, vaikai ir toliau patenka į eismo įvykius. Savo mintimis apie vaikų traumatizmą, jo pasekmes ir prevenciją su www.autoreviu.lt sutiko pasidalyti Vilniaus universiteto vaikų ligoninės gydytojai: Traumatologijos skyriaus vedėjas gyd. Jonas Vencius, vaikų chirurgas gyd. Vidas Misevičius ir gyd. Mindaugas Jasiukevičius.

Vaikų traumos - sezoniškos

Pirmas dalykas, kurį pabrėžė gydytojai - vaikų traumoms būdingas sezoniškumas. Šaltuoju metų laiku po ratais patenka daugiau keliu ar šalikele ėjusių vaikų, šiltuoju - dviratininkų, motorolerių vairuotojų ir pan.

Lietuvos automobilių parkas jaunėja, mūsų keliuose daugėja automobilių su oro pagalvėmis, naujos konstrukcijos saugos diržais ir pan. Ši įranga saugo automobilių keleivius. Naujų, greitų automobilių savininkai nori pasipuikuoti nauju pirkiniu, todėl, pasak J. Venciaus, eismo įvykiuose sužalotų, sunkias traumas patyrusių, žuvusių vaikų nemažėja. Gydytojo duomenimis, vien į Santariškėse esančią Vilniaus universiteto vaikų ligoninę kasmet patenka apie 400 vaikų, nukentėjusių eismo įvykiuose. Maždaug 10 vaikų kasmet atvežami komos būsenos. Tie, kurie po komos atsigauna, vėliau dažnai lieka neįgalūs. Be to, pasak gyd. J. Venciaus, daugiausia vaikų neįgalūs tampa būtent po avarijų. Tai reikia įvertinti ir daugiau dėmesio skirti ne vėlesniam gydymui, o vaikų apsaugos prevencijai.

Taip pat reiktų žinoti, kad policijai pranešama tokiais atvejais: atvykus pacientui-vaikui iš autoįvykio, nukentėjus kaip pėsčiajam, dviratininkui, keleiviui, vairuotojui (mašinos ar kitos transporto priemonės). Pranešama apie visas traumas, susijusias su teisėsaugos pažeidimais, kriminalais, pacientui nukentėjus neaiškiomis aplinkybėmis, buvus ar akivaizdžiai įtariant smurtą prieš vaiką. Šiuo metu pacientas-vaikas - tai žmogus iki 18 metų amžiaus.

Ramina tik tai, kad bent jau į VUVL ligoninę priimami visi nukentėję vaikai. Gali tekti palaukti, jei tuo metu gydytojai teikia pagalbą kitiems pacientams. Tėvai už vaiko gydymą nemoka nieko. Gydymo išlaidas apmoka ligonių kasos pagal nustatytus įkainius. Vaikui esant ligoninėje pradedama pirminė reabilitacija. Kai leidžia ligonio būklė, jis iš ligoninės siunčiamas į reabilitacijos įstaigas. Vaikams šiuo metu jų pakanka.

Vaikai gyja lengviau

Pasak M. Jasiukevičiaus, vaikai, lyginant su suaugusiaisiais, po traumų greičiau atsigauna ir gyja, jiems rečiau pasitaiko skeveldrinių (atvirų) lūžių, nes jų kūno svoris mažesnis, kaulai elastingesni, dažniausiai neturi kitų sveikatos problemų. Kita vertus, kaip pabrėžė gyd. V. Misevičius, avarijoje gautos traumos (vienos kūno dalies ar daugybinės), palyginus su buitinėmis, gyja gerokai lėčiau, jų gijimas sunkiau nuspėjamas, dažiau pasitaiko komplikacijų. Be to, pėstieji patiria sunkesnių traumų negu važiavę transporto priemone.

Ar į avariją pakliuvęs vaikas visiškai išgis, priklauso nuo laiko. Pacientas gali visiškai pasveiksti po stacionarinio ir ambulatorinio gydymo. Tokių VUVL - dauguma. Dalies vaikų sveikata sutrinka ilgesniam laikui, jiems taikomas reabilitacinis gydymas, pakartotinis gydymas stacionare. Galiausiai jie visiškai pasveiksta. Dalis lieka neįgalūs. Yra keli neįgalumo laipsniai. Taip pat yra visiška negalia: vegetacinė būklė po traumų, kai kurių ligų. Gyd. V. Misevičius sakę, kad vegetacinės būklės vaikai nekalba, su jais nėra sąmoningo kontakto, jie negali vykdyti komandų, negali apsitarnauti, valgyti. Deja, šiuo metu Lietuvoje nėra slaugos ligoninių vaikams. Slaugytojais tampa tėvai, kuriam nors iš šeimos narių net gali tekti atsisakyti darbo (tai dažnai pigiau ir paprasčiau negu samdyti auklę), kad vaikas visą laiką būtų prižiūrimas.

Daugiausia įtakos turi ne vaistai ar priežiūra, o pirminė medicininė pagalba, tuomet ir rezultatai geresni. Ypač - po sunkios traumos. Medikai vartoja „auksinės valandos" terminą: pacientui bus geriau, jei per pirmąją valandą bus spėta padaryti kuo daugiau.

Tvarka turėtų keistis

Visiems gydytojams nerimą kelią pastarųjų kelerių metų paauglių ir jaunuolių mėgstami motoroleriai. Pasak jų, vasarą šių transporto priemonių vairuotojų atvežama beveik kasdien. Gydytojų nuomone, motorolerių įsigijimo ir važinėjimo jais tvarka turi būti griežtinama: priklausomai nuo įsigytos transporto priemonės galingumo galima būtų didinti amžiaus cenzą, įvesti privalomas teises, transporto priemonių registraciją ir t. t.

Asmeninė pastaba - tvarkos pakeitimas tikrai būtų į naudą. Labai aiškiai tai suvokiau, kai palyginus sudėtingoje sankryžoje mane posūkyje aplenkė motoroleris su dviem be šalmų važiavusiais paaugliais.

Taip pat gydytojai pritarė idėjai griežtinti reikalavimus dviratininkams, kurie privaloma tvarka turėtų dėvėti bent šalmus, apsaugas ir kt. Visos priemonės avarijos atveju nuo sužalojimų gal ir neapsaugos, bet dviratininkas turės daugiau galimybių išgyventi.

Gydytojai rekomendavo laikytis kelių eismo taisyklių: mažus vaikus mašinomis vežti tik tam skirtose kėdutėse, didesnius prisegti saugos diržais, nes dažnai keleiviai vaikai žūna iškritę iš mašinos.

Kelių eismo taisyklėse rašoma, kad: „Jaunesnius kaip 12 metų ir žemesnius kaip 150 cm vaikus leidžiama vežti ant priekinės lengvojo automobilio, autobuso sėdynės ar sunkvežimio kabinoje tik specialiose jų ūgiui ir svoriui pritaikytose atitinkamos grupės sėdynėse", tačiau gydytojai, jei automobilis senesnis ir jame oro pagalvė yra, bet jos negalima išjungti, rekomendavo vežti vaikus tik ant užpakalinės sėdynės. Jei automobilis naujesnis ir saugos pagalvę galima išjungti, kėdutėje vaiką galima vežti ir priekinėje sėdynėje. Mamoms smagiau matyti vaiko veidą kelionės metu, jai nereikia gręžiotis atgal, tai mažina avarijos tikimybę.

Į avariją patekęs vaikas (ir suaugęs) turėtų daugiau galimybių išgyventi, jei kiekvienas vairuotojas mokėtų teikti pirmąją pagalbą. Teoriškai moka kiekvienas, turintis vairuotojo pažymėjimą. Praktika rodo, kad dažnas į avariją patekęs asmuo nukenčia dėl aplinkinių neišmanymo, kaip tiekti pirmąją pagalbą. Ypač svarbu, kad ją mokėtų teikti dažnai pirmieji į įvykio vietą atvykstantys policininkai ir gaisrininkai.

Dar kartą apie žinomus dalykus

Kalbėdami apie galimą vaikų traumų mažinimą, medikai akcentavo prevencijos būtinumą. Saugaus eismo klasės, pamokos mokyklos ir darželiuose - gerai, tačiau būtina pratinti vaikus segėti atšvaitus, o socialines reklamas apie saugų eismą rodyti tuo metu, kai rodomos vaikų laidos, mokyti juos pavyzdžiu. Taisykles galima griežtinti, grasinti didelėmis baudomis... Kovo 8-10 dienomis policija sulaikė 250 neblaivių vairuotojų, į ligoninę vos ne kasdien patenka pėsčiųjų perėjose partrenkti vaikai. Taigi aiškiai matyti, kad taisyklių griežtinimas nėra veiksminga priemonė. Reikia įvertinti tai, kad vaikas - judrus, dinamiškas, imlus žmogeliukas, kuriam sunku nusėdėti vietoje. Jei vaikas mato, kaip ne vietoj per kelią eina tėtis ar mama, jis darys taip pat. Nepadės jokios mokykloje ar darželyje įgytos saugaus eismo žinios.

Kalbant apie problemos mažinimo būdus, J. Vencius pateikė Anglijos pavyzdį. Ten iki 12 metų vaikas nėra savarankiškas. Einant ar grįžtant iš mokyklos, tiesiog einant gatve vaikus būtinai turi lydėti suaugęs žmogus. Jei vaikas gatvėje pastebimas vienas, tėvai sulaukia socialinių darbuotojų. Tikėtis, kad tokia tvarka greitai įsigalės pas mus - naivoka, nes pas mus visi, o ypač vaikai, žino savo teises. Deja, dažnai pamiršta pareigas, todėl dėmesingesni ir supratingesni turėtų būti vairuotojai.

Vilniaus gatvėse rengiamos praplatintos pėsčiųjų salelės, kabinama socialinių plakatų ir įspėjamųjų ženklų... Labai svarbu, kad prieš sėsdamas prie vairo žmogus prisimintų, kad vaikai nenuspėjami. Jie gali netikėtai išdygti bet kurioje gatvės vietoje. Jei važiuojate pro mokyklą, darželį ar kitą ugdymo įstaigą, pagalvokite, kad čia šiuo metu gali būti jūsų vaikas ar anūkas, kuriam tikrai nenorėtumėt pakenkti. Verčiau jau kelis šimtus metrų įveikti lėčiau, negu prisidėti prie niūros statistikos apie avarijose žuvusius ar sužeistus vaikus.

V. Misevičius

Lentelės iš „Pediatrija" 2006 m. (lentelėse pateikiami 2002-2004 m. duomenys)

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.