Vairavimo apsnigtose sankryžose ypatumai
Atnaujinta: 2020-03-09
  • IMGP8897__Large_
  • pirmas
  • antras

Autoreviu.lt, prisidėdamas prie situacijos ne tik Vilniaus, bet ir Lietuvos keliuose gerinimo, kartu su Vilniaus aps. vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba ir 2011 m. tęsia bendrą projektą „Pavojingiausios Vilniaus sankryžos". Projekto tikslas - informuoti tinklalapio skaitytojus apie keliuose pasitaikančias sudėtingiausias problemas ir pateikti rekomendacijas, kaip jų išvengti. Nuolatiniai skaitytojai jau žino, o naujiems priminsime, kad projektas, pradėtas kaip Vilniaus eismo problemų analizė, šiuo metu išsiplėtė iki bendrojo pobūdžio problemų, aktualių visiems Lietuvos regionams, nagrinėjimo. Šį kartą kalbėsime apie apsnigtų sankryžų ypatumus, šią snieguotą žiemą keliuose susidariusią aktualią situaciją - apie lenkimą apsnigtose sankryžose. Situaciją komentuoja Vilniaus aps. VPK Kelių policijos valdybos pareigūnas ir vairavimo mokyklos „Kelio Studija" vairuotojų mokytojas Darius Mitrofanovas

Žiema jau persirito į antrą pusę, bet dar nesibaigė, todėl įvairių staigmenų galima laukti. Deja, bet žiemos staigmenos dažnai būna liūdnos, o kartais net su tragiškomis pasekmėmis. Džiugina nebent tai, kad bendra situacija pastaraisiais metais Lietuvos keliuose gerėja, nukentėjusiųjų ir žuvusiųjų mažėja, bet skaudžių eismo nelaimių mūsų keliuose pakankamai daug. 2010 metais Lietuvoje užregistruoti 3 625 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Žuvo 300 žmonių (47 iš jų dėl sužeidimų mirė ne eismo įvykio vietoje), 4 328 sužeisti. Žuvo 290 vyrų ir 10 moterų. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 243 eismo įvykiai. Tai mažiausias žuvusių žmonių skaičius Lietuvoje nuo 1961 metų (žuvo 353 žmonės).
Dažniausiai eismo įvykiai, ypač tokie, kuriuose nukenčia žmonės, įvyksta dėl Kelių eismo taisyklių nesilaikymo ar net jų nežinojimo. Leistino važiavimo greičio viršijimas arba nepasirinkimas saugaus greičio, automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, saugos diržų ignoravimas ir pan. - tik keletas išvardytų eismo įvykių priežasčių. Yra situacijų, kai eismo įvykis gali įvykti ir laikantis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Viena tokių - lenkimas.
Lenkimas - vienos arba kelių važiuojančių transporto priemonių pralenkimas įvažiuojant į priešpriešinio eismo juostą.

Kelių eismo taisyklėse viskas išdėstyta aiškiai:

„145. Lenkti draudžiama:
145.1. šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu", „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)" arba „Pagrindinis kelias", bei reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose;
145.2. geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų;
145.3. kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias;
145.4. pėsčiųjų perėjose;
145.5. vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta."

Panagrinėjus atidžiau pastebime, kad 145.1 punktas yra problemiškas ir, kai kuriose eismo situacijose laikantis jo, susidariusi situacija gali būti pavojinga.

Jeigu būtų parašyta: „Draudžiama lenkti visose sankryžose", problemos ir nebūtų. Deja, numatyta išimtis - esą lenkti galima sankryžoje, ties kuria stovi tik šalutinį kelią žymintis ženklas, o kelias sužymėtas ne ištisine, o punktyrine linija.

1. pav. Mėlynojo automobilio vairuotojas lenkia pažeisdamas Kelių eismo taisykles

Jeigu brūkšninė linija apsnigta (padengta sniegu ar purvu) žiema tai dažnas variantas, reikia stebėti kelio ženklus ir jais vadovaujantis minėtoje sankryžoje lenkimo manevro nepradėti.

Nesant kelio ženklo „pagrindinis kelias" ir kitų - „šalutinis kelias iš dešinės" ar pan.- susidaro labai pavojinga situacija.

2 pav. Ženklų, draudžiančių lenkti, nėra, kelio žymėjimas - ištisinė linija - užsnigtas, tad mėlynojo automobilio vairuotojas, vadovaudamasis KET, gali bandyti lenkti, nors tai taip pat nerekomenduotina. Raudonojo automobilio vairuotojui tokiu atveju rekomenduotina būti kantriam ir palaukti, kol pravažiuos kitos transporto priemonės

Situacija tampa probleminė, kai ištisinė linija draudžia lenkti, ji apsnigta, o KET ženklų nėra. Tokia sankryža jau kelia pavojų, nes, kaip žinome iš realios eismo situacijos, sunkvežimis ar kitas didesnis automobilis važiuoja lėčiau už lengvuosius automobilius. Dažnas vairuotojas skuba juos aplenkti. Pagal galiojančias Kelių eismo taisykles ties tokia sankryža (apsnigta važiuojamoji dalis ir nėra KET ženklo) jis gali lenkti, tačiau problema ta, kad sunkvežimis ar kitas didesnis automobilis gali užstoti vaizdą - vairuotojas nepastebės iš šalutinio kelio išsukančio kito automobilio. Atitinkamai prieš sunkvežimį nusprendęs iššokti vairuotojas gali nepastebėti pagrindiniu keliu važiuojančio ir didesnę transporto priemonę lenkiančio automobilio. Iš šalutinio kelio važiuojantis vairuotojas turėtų žinoti, kad jis turi didesnę tikimybę išvengti nelaimės, nes puikiai mato situaciją, ir turėtų tikėtis, kad sunkvežimį ar kitą didelę transporto priemonę gali lenkti kitas eismo dalyvis. Žinoma, ir lenkiantysis neturėtų to pamiršti ir, esant galimybei, atsisakyti tokio lenkimo. Realioje situacijoje kaltas liktų iš šalutinio kelio išvažiavęs automobilio vairuotojas. Žinoma, susidūrimas vairuotojams neįvertinus tinkamai aplinkybių - neišvengiamas. Kelininkai teigia, kad tokių sankryžų negali būti, tačiau ši žiema parodė, kad kelio žymėjimas dažnai tampa problema - keliams valyti nėra lėšų, trūksta technikos, o sniegas puikiai uždengia žymėjimą ant asfalto. Tokiu atveju, jei ties galima problemine sankryža ėjo ištisinė linija, dėl nenuvalyto sniego jos gali ir nesimatyti. Šio tipo eismo įvykiai nėra labai dažni, bet pasitaiko. Žinoma, visiems būtų geriau, jeigu jų nebūtų, tad šiuo atveju rekomendacija galėtų būti tik viena: kad ir kaip norėtųsi ir skubėtumėte, bet, jei artėjate prie sankryžos, lenkti nė nebandykite, pamirškite. Net jei žinote, kad KET tai leidžia. Galėsite didesnę transporto priemonę aplenkti ir už sankryžos. Nuvažiuoti kelis šimtus papildomų metrų tikrai ilgai netruks, o lenkti bus gerokai saugiau. Norinčiajam išvažiuoti iš šalutinio kelio prieš atvažiuojančią didesnę transporto priemonę patartina būti kantriam, palaukti, kol pravažiuos pagrindiniu keliu važiuojančios transporto priemonės, ir, kai bus gerai matomas kelias, į jį įvažiuoti. Geriau būtų, jei vairuotojai nuspręstu sankryžoje, nesvarbu koks jos tipas ar žymėjimas yra ar jis apsnigtas, nelenktų ir atsisakytų minties išvažiuoti iš šalutinio kelio prieš lėtai važiuojantį sunkvežimį (didesnę transporto priemonę, kuri riboja matomumą). Teoriškai pavojus sumažėtų kelis kartus, o to neatlikus bent vienam vairuotojui pavojus lieka realus.

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.

 

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

7 patarimai, kaip keliuose jaustis saugiu už motociklo vairo

Lietuvoje už motociklo vairo dažniausiai sėda 40-44 metų didžiųjų miestų gyventojai

Kad važiavimas dviračiu netaptų kančia: dažniausios traumos ir kaip jų išvengti

Dažniausiai pasitaikančios lėtinės dviratininkų traumos

Taisyklės, kurias privalo žinoti kiekvienas dviratininkas

Dviratininkai yra lygiateisiai eismo dalyviai, keliuose turintys teises ir pareigas bei privalantys laikytis kelių eismo taisyklių

Ko nesuprantame vieni apie kitus kelyje?

Saugaus vairavimo tema nuolat linksniuojama ir ...

Nacionalinis kelių eismo taisyklių egzaminas

Prabėgusį penktadienį visoje Lietuvoje vyko ....

Apie pasikeitimus, suteikiant teisę vairuoti motociklus ir triračius

Žiema - laikotarpis, kai Lietuvos moto gyvenimas apmiršta...(papildyta)

„Geriausiojo vairuotojo“ titulo pernykštis nugalėtojas nebegins

Taigi, paskutinį rugsėjo sekmadienį sveikinsime

Geriausi vairuotojai sieks pakartoti pergales

Pernai geriausio Lietuvos vairuotojo titulą...

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: