Vasara - kelionių ir poilsio metas. Deja, nusikaltėliai tuo metu irgi suaktyvėja. Ir ne tik Lietuvoje. Štai kokį nutikimą papasakojo šiuo metu Prancūzijoje gyvenanti mūsų tautietė ir nuolatinė skaitytoja Lariana:

Išsiruošėme su šeima į Tarifą - piečiausią Europos tašką, tada planuose buvo Gibraltaras, o grįžti namo norėjome Ispanijos pakrante. Iš namų išvažiavome gegužės 7 dieną, apie 18 valandą vakaro. Oras puikus, keliai geri, tad planavome pasikeisdami prie vairo greičiau nulėkti į galutinį kelionės tikslą, o jau tada ramiai mėgautis poilsiu. Atostogos, tad netaupėm - maršrutą susidėliojome taip, kad eitų mokamais keliais. Taip greičiau ir patogiau, nes pakeliui nėra mažų miestelių, nereikia klaidžioti jų gatvelėmis. Tiesi autostrada kaip Vilnius - Klaipėda. Leki ir tiek. Prancūziją pravažiavome greitai, o štai Ispanija „pradžiugino" dideliais mokesčiais. Iki Barselonos dar dar, o štai pasukus link Valencijos už kelis šimtus kilometrų teko sumokėti 35,90 eurų...

Nuo Valencijos iki Alikantės kaina buvo panaši, bet kaip tik šioje mokamo kelio atkarpoje ir atsitiko nelaimė - mus apvogė.

Incidentas įvyko netoli En Calpe miestuko. Vairavome pasikeisdami, tad po vidurnakčio aš supratau, kad laikas pailsėti ir prie vairo mane pakeitė Silvestras. Nepaisant keitimosi, nuovargis vis tiek pasijautė, tad nusprendėme stabtelti šalia kelio esančioje degalinėje ir ramiai nusnausti bent jau iki kokios 4 - 5 val. ryto. Poilsiui sustojome apie 3 ryto. Aš, kad būtų patogiau, įsitaisiau ant užpakalinės sėdynės, Silvestras liko priekyje. Suprasdami, kad toks poilsis gali būti pavojingas, rankines ir rankinukus pakišome po vairuotojo sėdyne, bet ir tai nepadėjo...

Apie 3,20 ryto pabudome nuo dūžtančio lango sukelto triukšmo. Silvestras kažką šaukė, bandė sulaikyti plėšiką, aš badžiau susivokti situacijoje, bet viskas, ką spėjau - pamatyti, kaip kažkieno ranka iš po sėdynės traukia rankinuką ir dingsta išdaužto lango kiaurymėje... Dar spėjome išvysti netoliese stovinčio automobilio „stopus", nusprendėme mėginti jį pasivyti, bet naktis, kalvotas reljefas ir nepažįstam vietovė padarė savo - plėšikai sėkmingai pasislėpė.

Važiuodami toliau pasiekėme mokėjimo punktus ir pastebėjome šalia jų stovintį policijos automobilį. Silvestras nuėjo ir papasakojo pareigūnams, kad matė juodos spalvos automobilį su paslėptais numeriais ir aukštą, tamsaus gymio vyriškį. Tai galėjo būti ispanas, bet labiau tikėtina, kad vietinis čigonas. Pareigūnai viską iškart suprato, praleido pro mokėjimo punktą ir net palydėjo iki artimiausio miestelio nuovados. Nuovadoje su pareigūnais bendravome iki 6 ryto, bet teko ten pasilikti iki 8 val., kol į darbą suėjo kiti policininkai, peržiūrėjo mūsų parodymus, užprotokolavo, bet nieko paguodžiančio pasakyt negalėjo - tokio tipo nusikaltimai Ispanijoje, ypač kelyje 7AP ir žemiau Barselonos, vis dažnesni ir kaltų, paprastai, rasti nepavyksta.

Ši žinia mus pritrenkė, nes pavogtoje rankinėje buvo visas mūsų „gyvenimas": grynieji pinigai, kreditinė kortelė, kurią pavyko užblokuoti tik 10 valandą ryto, mano vairuotojo pažymėjimas, abiejų asmens dokumentai, pasai, gražiausi auskarai, kuriais planavau pasipuošti, reta 2 JAV dolerių kupiūra, raktai ir t.t.

Kurį laiką dar buvo galima prisiskambinti į mano senutę „Nokia". Matyt, vagys pasiėmę pinigus, pačia rankinę išmetė.

Tik prašvitus pastebėjau, kad Silvestro marškinėliai aptaškyti krauju. Spėjom, kad kraujas užpuolikų ir pasakėm tai pareigūnams. Pastarieji iškvietė specialistus, kad paimtų mėginius. Pastarieji nufotografavo automobilį, kraujo rado ir ant kilimėliu, bet šis, tikėtina, buvo Silvestro, nes jis įsipjovė koją. Kad vėliau nekiltų neaiškumų ir bereikalingų įtarimų, kraujo mėginys vis tiek buvo paimtas, taip pat paimti Silvestro pirštų atspaudai. Policija viską apiformino ir pažadėjo susisiekti, jei tik bus kokių naujienų. Kol kas jų nėra...

Taigi, tik prasidėjusios atostogos baigėsi... Likome be daiktų, dokumentų, pinigų. Aš netekau telefono, Silvestro sąskaita irgi baigėsi, prancūziški telefonai Ispanijoje neveikė. Kuro būtų užtekę tik iki Barselonos... Laimei, Alikantėje gyveno Silvestro bendradarbis, kuris tuo metu buvo namie. Užsukome pas jį pailsėti ir pasiskolinti pinigų kelionei namo. Tik ten sužinojome, kad Ispanijoje saugiau ir ramiau važinėti nemokamais keliais. Nors kelionė užtrunka ilgiau, bet plėšikai tų kelių dar vengia.

Kelionė namo buvo ne tokia linksma, bet bent jau saugi. Tiesa, 1 000 km atstumą teko įveikti be lango, tad vėjas ausis išūžė. Grįžę namo, į Montpellier, išgirdome daugiau „linksmų" istorijų... Draugai papasakojo, kaip jų pusbrolį, kuris vyko į Maroką ir vežėsi 18 000 eurų, vijosi net keturi automobiliai. Nemaloniausia tai, kad juos už greičio viršijimą sustabdę pareigūnai pareiškė, jog nieko negali padaryti juos persekiojantiems automobiliams, nes jų keleiviai, bent jau kol kas, nieko nepadarė ir jokių įstatymų nepažeidė... Visgi po ilgesnių įkalbinėjimų policija sutiko juos palydėti iki artimiausio miestelio, tada kelionę pusbrolis baigė saugiai.

Papasakojo ir dar vieną atvejį, kai mergina bandė sulaikyti langą išdaužusius užpuolikus. Bandymas nebuvo sėkmingas - ji ne tik neteko rankinės, bet dar ir buvo sumušta.

O kur dar istorijos apie tai, kaip nuvaromas automobilis su miegančiais žmonėmis arba pro pravirą langą pripurškiama nervų paralyžiuojančių dujų...

Taigi, pietinė Ispanijos dalis paliko pačius slogiausius prisiminimus... Gyvenvietės skurdžios, miesteliai atrodo kaip išmirę, apleisti namai, nebaigtos statybos... Draugas ispanas pasakojo, kad dabar pas juos vagia viską - daiktus, pinigus, maistą, nurenka daržus ir sodus... Panašu, kad Ispanija, bent jau galvojant apie kelionę automobiliu, tampa ne pačia patraukliausia vieta, bet jei visgi nuspręsite leistis į tokią kelionę, rimtai jai pasirenkite.

Vienas iš galimų pasirengimo variantų, apie kurį autoreviu.lt papasakojo UAB „Autokrislas" vadovas Vaidas, yra apsauginė stiklų plėvelė. Unikaliai skaidri, neiškraipanti vaizdo GLASS-GARD plėvelė, užklijuota ant stiklo, padaro jį maždaug 3 kartus atsparesnį smūgiams, o ir vėliau, stiklui skylant (jei jau taip įvyksta), po smūgio neleidžia jam pažirti šukėmis.

Ši plėvelė pagaminta iš šaltinio vandens skaidrumo ypač tampraus poliesterio ir padengta itin stipriais klijais. Ji gaminama nuo 100 iki 350 mikronų storio ir gali būti skaidri arba tonuota. Kokio storio ir skaidrumo plėvelė rinktis, lemia patalpos (plėvelė gali būti naudojama ir pastatų langams) ar automobilio rizikos laipsnis, stiklų storis ir dydis bei apsaugos lygio poreikis. Plėvelės savybės yra patvirtintos JAV ir Lietuvoje atliktų testų rezultatais. Jos atitinka LST EN 12600 reikalavimus. Sakant paprasčiau, plėvelės atitinka automobiliams ir pastatams keliamus saugumo reikalavimus.

Lariana