Rūkas - rimtas ir pavojingas vairuotojo priešas. Jam pasiduoda netgi tokios transporto priemonės, kaip garlaiviai, traukiniai, lėktuvai, nors jie turi pačius šiuolaikiškiausius specializuotus navigacijos prietaisus.

Jei jūs tikitės, kad aš jums papasakosiu, kaip važinėti rūke saugiai ir greitai, tai klystate. Tokių receptų nėra.

Žinoma, yra vairuotojų, kurie ir rūke važiuoja geriau nei kiti, bet tai nekeičia reikalo esmės - rūkas kartas nuo karto sukelia didžiulį pavojų mums visiems.

Blogiausia tai, kad rūkas paprastai būna naktį, ir kad mes iš esmės prieš jį bejėgiai. Anglijoje, garsėjančioje tirštais rūkais, tokiais atvejais sustoja visas eismas, kartais net kelioms dienoms. Kartais vairuotojas nemato nuosavo automobilio radiatoriaus.

Tokiomis sąlygomis jūs negalite pademonstruoti savo meno: rezultatai visiškai nepriklauso nuo jūsų sugebėjimų, o tik nuo atsitiktinumo.

Tirštame kaip pienas rūke tikimybė laimingai nusigauti iki tikslo tokia pati, kaip rasti adatą šieno kupetoje. Todėl sustokite ir palaukite - net jei teks laukti iki ryto.

Pavojinga judėti rūke, stengiantis sekti paskui kitą automobilį - jūs rizikuojate su juo susidurti, jei jis staigiai stabdys, o tokiomis oro sąlygomis taip nutinka gana dažnai. Bet netgi jei jūs paskui mašiną važiuosite padoriu atstumu, jums naudos nebus: ties pirmu posūkiu pamesite ją iš akių. Be to, niekas negali būti tikras, kad vairuotojas, kuriuo mes pasitikime, važiuoja protingai.

Rūke problema tampa dirbtinis apšvietimas. Jei rūkas tirštas, miesto žibintai, kurių silpna šviesa sudaro nepermatomas baltas dėmes, tik blogina matomumą. Vienintelė teigiama rūko savybė ta, kad jis niekada nepasiekia pačios žemės.

Rūko žibintai automobilyje turi būti įmontuoti taip, kad pasinaudotų šia savybe. Toks apšvietimas suteikia didelį privalumą, tačiau jis, žinoma, negali apšviesti kelio toli prieš automobilį. Svarbiausia rūke - nešviesti į viršų (spinduliai, nukreipti į viršų, išsisklaido ir tik apakina).

Apšviesti, kiek tik tai įmanoma, reikia kelią ir pirmiausia dešinįjį jo kraštą. Judėjimo metu nežiūrėkite tiesiai į priekį: vis tiek daug nepamatysite, o tik nuvarginsite akis. Galų gale, jūs visiškai prarasite orientaciją erdvėje ir nežinosite, į kurią pusę važiuoti.

Geriausia laikytis dešiniojo kelio krašto. Jei nors kažką matote, pro priekinį stiklą stebėkite kelio kraštą (jei ant jo nusėda rūkas, įjunkite valytuvą, - stiklas turi būti nepriekaištingai švarus). Orientuotis labai padeda kelio stulpeliai ar medžiai išilgai kelio.

Esant rūkui, kiekvieną reiškinį analizuokite kruopščiau ir tiksliau, nei paprastai. Jei priekyje pasirodė šviesa, neskubėkite link jos: galbūt ji ne ant kelio.

O raudona šviesa ne visada reiškia, kad priekyje važiuoja kitas automobilis. Jei jūs padidinsite greitį, tikėdamiesi pagal jį susiorientuoti, staiga galite atrasti, kad automobilis ne važiuoja, o stovi.

Raudona šviesa taip pat gali reikšti, kad kelyje vykdomi darbai. Važiuojant pro rūką, vairuotojo regėjimas greitai pavargsta. Nebandykite nugalėti nuovargio, geriau trumpam sustabdykite automobilį ir užsimerkę pailsėkite. Automobilį pastatykite kuo arčiau kelio krašto ir palikite gabaritines šviesas įjungtas.

Niekada nevažiuokite be šviesos. Atsiminkite, kad jei tokiomis sąlygomis šviesa ir nelabai padeda, ji vis tiek yra geras perspėjimas kitiems vairuotojams.

Didžiausias pavojus vairuojant rūke - automobiliai, važiuojantys be šviesų, dviratininkai ir pėstieji, kuriuos galima pirma pervažiuoti, ir tik po to pastebėti. Todėl rūke niekada nelenkite, net jei jums atrodo, kad kelias laisvas. Dieną važiuoti pro rūką vis tik lengviau: nereikia įjungti šviesų, o jūsų neakina išsisklaidantys spinduliai.

Nepaisant to, įvažiuodami į rūką, būtinai įjunkite gabaritines šviesas, kad priešais atvažiuojantys ir jus pasivejantys vairuotojai galėtų kuo anksčiau jus pastebėti!

Kostas Baranauskas