Kai Lietuvoje prasideda „Metų automobilio" rinkimai, gauti išbandyti ką nors iš karščiausių naujienų - sudėtinga. Kartais gyvenimas nustebina ir pasitaiko proga sėsti prie tokio automobilio vairo. Šį kartą susikirto mano ir „Volvo V40" keliai.

Laikai, kai „Volvo" išsiskyrė kampuota forma, negrįžtamai praėjo. Visi naujausi modeliai pasižymi apvalesne forma. Tarkim, tas pats „Volvo V40", kurį galima pavadinti „sportinio tipo universalu", yra priskirtas netipinių modelių kategorijai.

Švedų dizaineriai pasistengė ir sukūrė kažką tikrai naujo. Ypač gerai automobilis atrodo žiūrint į jį iš šono ir užpakalio - neįprasta kėbulo forma, išraiškingi žibintai, galingi „pečiai", dureles puošiantis specialus įlinkis.

Anksčiau kiekvienas gamintojas stengėsi turėti bent po vieną modelį kiekviename rinkos segmente, o dabar, panašu, stengiamasi plačioje modelių gamoje turėti bent po vieną išsiskiriantį automobilį. „Volvo" atveju, šis „darbas" atiteko „V40".

Teigiamai nuteikia ir automobilio salonas. Visos medžiagos - kokybiškos, puikiai derančios viena su kita. Nudžiugino, kad minkšta buvo ne tik oda, bet ir apdailai panaudotas plastikas. Vairuotojo vieta - labai patogi. Apie savo vietose ir lengvai pasiekiamus visus reikalingus mygtukus galima ir nekalbėti, tačiau patogi ir pati sėdynė.

Be to, skirtingai, tarkim nei „XC60", centrinio ranktūrio daiktadėžės viršus slankioja, tad kelionėje patogiai galima pasidėti abi rankas.

Užvedus variklį ir pamačius šviečiantį prietaisų skydelį taip ir norėjosi sušukti: „Pagaliau". „Volvo V40" centriniame ekranėlyje švietė lietuviški užrašai: „Diržai ir durelės", „Temos" ir kt.

Darbinė informacija apie automobilį, keliones ar bluetooth vis dar liko angliška, tačiau dabar, kai bent dalis sistemų bendrauja su vairuotoju gimtąja kalba, galima spėti, kad artimiausiu metu prabils ir kitos. Taip pat tikėtina, kad „Volvo" pavyzdžiu paseks ir kiti automobilių gamintojai.

Pagal paskutines mados tendencijas, galima keisti prietaisų skydelio spalvas. Pradžioje ši spalvų įvairovė gali gąsdinti, bet priprasti galima palyginti gretai, juolab, kad svarbiausia darbinė informacija, nepaisant prietaisų skydelio modernizacijos, liko įprastose vietose. Vairuotojas gali pasirinkti vieną iš trijų spidometro apipavidalinimo temų: „Elegance", „Eco" ir „Performance".

Deja, šiuo atveju pasikeičia tik prietaisų skydelio spalvos, bet automobilio variklio ar amortizatorių darbui tai įtakos neturi. Prisiminus modelius, kur pasikeitusi spalva reikšdavo, kad važiavimo režimas tuoj gerokai pasikeis, variklis pradės dirbti juntamai galingiau ar pakaba taps kietesnė, tai kiek nuvilia.

Šiuo atveju galima tik stebėti savo vairavimo ekonomiškumą („Eco" režimas) arba neišnaudotą galios likutį („Performance" režimas).

Beje, panašu, kad šviesų gausa gali tapti „V40" vizitine kortele. Sutemus maloniai nuteikia lengva balta šviesa šviečianti pavarų perjungimo svirtis ir aiškiai matomas žalias indikatorius prie įjungtos pavaros, o sustojus ir atidarius dureles apačioje sumontuota lemputė apšviečia plotą, į kurį bus išlipama.

Priekyje vietos daugiau, o štai ant užpakalinių sėdynių stambesni ir aukštesni keleiviai gali jaustis nelabai patogiai. Ypač jei tenka sėdėti už aukšto vairuotojo nugaros.

Bagažinė taip pat nėra pati didžiausia ir neperėjo „Autovikingų" „šeimyninio" testo, tačiau ji ganėtinai gili ir vietos susidėti daiktams čia užtenka. Visgi manau, kad ankstesnės kartos modeliuose ji buvo patogesnė, nes atidarius dureles likdavo lygus paviršius, o naujajame „V40" daiktus tenka įkelti / iškelti per ganėtinai aukštą slenkstį. Jis gali gerokai trukdyti bandant iš bagažinės iškelti sunkesnius daiktus.

Reikia paminėti „Volvo V40" saugumą. Šis automobilis rūpinasi ne tik vairuotoju, bet ir pėsčiaisiais. Visi modeliai, pradedant bazininiais, turi „ Volvo Car Corporation" pėsčiųjų nustatymo sistemą su visiškai automatinio stabdymo funkcija, pirmą kartą serijinėje gamyboje pritaikytą pėsčiųjų saugos oro pagalvę, aštuonias salono saugos pagalves, įskaitant pagalvę keliams, sustumiamą vairo kolonėlę ir daugybę kitų naujausių saugumo sistemų.

Gerai, kad gamintojas taip rūpinasi keleivių ir pėsčiųjų saugumu, tačiau nusiteikite, kad gali tekti keisti kai kuriuos įpročius. Sėdynėse sumontuoti davikliai siunčia kompiuteriui informaciją apie jose sėdinčius keleivius. Jei keleivis sėdi, jis turi prisisegti, tačiau būtų įdomu sužinoti, kaip „Volvo" inžinieriai nustatė daviklių jautrumą, nes padėjus ant sėdynės apie 3,5 kg sveriantį fotoaparato krepšį, sistema sureagavo į šį „keleivį", ekranėlyje pasirodžiusioje salono projekcijoje užsidegė raudonas indikatorius, o pajudėjus automobilis pradėjo „pykti". Teko „neprisisegusį keleivį" nukelti ant grindų...

Bandytas modelis turėjo 2,0 l 150 AG dyzelinį variklį ir automatinę pavarų dėžę. Tai - galingiausias iš mūsų rinkai siūlomų variklių, leidžiantis pajusti visą šio beveik universalo sportiškumą. Automobilis, tik spustelėjus akceleratoriaus paminą, smagiai šauna iš vietos, užpakalyje palikdamas kitus automobilius, pavaros persijungia greitai, tiksliai ir nejuntamai. Tiesa, smagiau paspaudus atitinkamai auga ir kuro sąnaudos, bet 7,1 l/100 km miesto režimu (keik daugiau, negu deklaruoja gamintojas) - nėra blogas rezultatas.

Variklis ir pavarų dėžė sudaro puikų duetą, tačiau jį šiek tiek gadina kieta pakaba. Gulintys policininkai, nelygumai, kanalizacijos dangčiai - visos šios kliūtys aiškiai juntamos, stuktelėjimai persiduoda ir kėbului, ir sėdynei. Važiuojant mieste tai nėra labai nepatogu, bet priverčia atkreipti dėmesį, tačiau situacija gerokai pasikeičia išsukus į žvyrkelį. Šiuo atveju jau nesvarbu, ar žvyrkelis nusėtas duobutėmis, ar per jį ką tik važiavo greideris - iki tol beveik be garso skriejusiame automobilyje pradedami aiškiai justi smūgiai ir triukšmai. Taigi, jei žinote, kad dažnai teks važinėtis neasfaltuotais keliukais, rinkitės bent jau aukštesnio profilio padangas. Tikėtina, kad tada važiavimas bus malonesnis.

Jeigu planuose - tik geri, asfaltuoti keliai, šių nemalonumų nepatirsite. Gerame kelyje automobilis laikosi puikiai, stabilus lieka posūkiuose. Tai lemia ne tik kieta pakaba, bet ir išmanios automobilio sistemos, saugančios vairuotoją nuo netikėtų situacijų ir jo paties klaidų. Jeigu elektronika pajus, kad kilo galimas šoninio slydimo pavojus ar panaši ekstremali situacija, ji perims vadovavimą, sumažins greitį ir tinkamai paskirstys galią ratams. Kaip ir „Volvo XC60", sistema budi, tačiau vairuoti netrukdo. Kol nėra galimo pavojaus, jos nė nepastebėsi, tačiau pabandžius staigiau pasisukioti pajunti, kad elektronika atitinkamai pristabdo reikiamus ratus arba, jeigu greitis didesnis ir kyla šoninio slydimo pavojus, švelniai, bet griežtai grąžina automobilį „į vietą". Tikėtina, kai tokios sistemos bus visuose serijiniuose mūsų rinkoje parduodamuose automobiliuose, eismo įvykių, ypač sukeliamų „žalių" vairuotojų, skaičius gerokai sumažės.

Taigi, norite modernaus, saugaus automobilio, planuojate važinėti tik gerais keliais, o vaikų žaislams ar didesniems kroviniams vežioti turite kitą transporto priemonę? Nebijote išsiskirti iš minios ar tiesiog norite būti pastebėti? „Volvo V40" - vienas tinkamų modelių. Šis automobilis, ypač su automatine pavarų dėže ir galingiausiu varikliu, tikrai pateisins visus jūsų lūkesčius.

Techninės charakteristikos

Lentelė - volvo.lt

Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.