Pastaraisiais metais ypač dažnai žiniasklaidoje pasirodo informacija, kad eismo įvykio metu automobilis lūžo pusiau ar net subyrėjo į dalis. Kodėl taip vyksta? Kas tai - aplaidumas ar gamintojų klaidos? Kaip neapsirikti perkant naudotą automobilį?

Apie tai plačiau mūsų skaitytojams pasakoja „RemArto" serviso vadovas Artūras Povilenskas.

Kada į avariją patekęs automobilis remontuojamas, kada - ne?

Ar automobilis po įvykio remontuojamas ar ne, į šį klausimą galima atsakyti tik įvertinus transporto priemonei padarytą žalą. Ją nustato transporto priemonių vertintojai ar kiti specialistai, kurie naudojasi autoservisų turima gamintojo technine informacija. Transporto priemonių vertintojai automobilio dalių remontą įvertina remdamiesi savo žiniomis, patirtimi ir toliau nurodyta metodika. Remonto technologiją vertintojas parenka pagal transporto priemonės tipą, klasę, paskirtį, bendrą techninę, atsižvelgdamas į gamintojo rekomenduojamą taikyti remonto technologiją.

Automobilis prieš remontą

Skaičiuodamas remonto darbų išlaidas, vertintojas taiko vidutinius remonto darbų įkainius, atitinkančius technologiją, ir vadovaujasi gamyklų (gamintojų) rekomenduojamais laiko normatyvais.

Transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudos skaičiuojamos pagal formulę:

AT = RD+DD+DV+DN+DM+P,

Kur: AT - transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudos;

RD - remonto darbų vertė;

DD - dažymo darbų vertė;

DV - keičiamų dalių naujomis vertė;

DN - dalių vertės mažėjimas (nuvertėjimas);

DM - dažymo medžiagų vertė;

P - papildomų išlaidų vertė.

Remonto darbais laikomi kėbulo, agregatų ir sistemų atstatymo darbai.

Kėbulo atstatymo darbai skirstomi į:

• bendros kėbulo karkaso deformacijos pašalinimą;
• kėbulo dalių, sudarančių jo paviršių, keitimą ir lyginimą;
• kėbulo karkaso standumo elementų keitimą ir lyginimą.

Kėbulo atstatymo darbai

Bendros kėbulo karkaso deformacijos (BD) klasifikavimas pagal sudėtingumą:

• Nesudėtinga kėbulo karkaso deformacija (BD1) - bendra deformacija (persikreipimas) ties viena kėbulo karkaso anga (variklio gaubto, durų, bagažinės dangčio, langų, priekinių lonžeronų, galinių lonžeronų ir kt.).
• Vidutinio sudėtingumo kėbulo karkaso deformacija (BD2) - bendra kėbulo deformacija ties dviem angomis vienu metu (ties variklio gaubto anga ir priekinių lonžeronų, variklio gaubto anga ir viršutinių priekinės pakabos atramų srityje (ir užpakalinėje dalyje), ties durų anga ir kt.).
• Sudėtinga kėbulo karkaso deformacija (BD3) - bendra kėbulo karkaso deformacija ties trimis angomis vienu metu (prie variklio gaubto angos, priekinių lonžeronų ir vieno šono durų angos ir kt.).
• Labai sudėtinga kėbulo karkaso deformacija (BD4) - bendra kėbulo karkaso deformacija ties abiejų šonų durų angomis bei grindų ir lonžeronų srityje.

Iš tikrųjų neremontuojamų automobilių nėra, nes automobilį sudaro tam tikros kėbulo ir važiuoklės dalys, tačiau yra kitas klausimas - ar verta remontuoti?

Pažeista detalė keičiama

Automobilio neverta remontuoti, jei jo remonto sąnaudos viršija 75 proc. automobilio rinkos vertės.

Priminsime, kad autoįvykiai skirstomi į:

• įskaitinius techninius, kai nukenčia žmonės;
• techninius, kai nukenčia tik transporto priemonė.

Sumontuota nauja detalė

Kodėl automobiliai lūžta? Kas tai - gamintojų klaidos ar netinkamas remontas?

Tai labai skaudi ir svarbi tema. Automobilis įvykio metu gali lūžti pusiau tik dėl vienos priežasties - nekokybiško remonto. Manau, kad tai ne gamintojų klaidos, o mūsų, vartotojų ir užsakovų, kaltė. Draudimo kompanijos draudėjams geranoriškai atlygina autoįvykyje patirtą žalą. Vartotojas dažniausiai ieško alternatyvos automobilio remontui. Už tuos pačius pinigėlius norime visko: „nusipirkti šaldytuvą, televizorių ir suremontuoti automobilį". Mums nesvarbu, kaip bus suremontuota transporto priemonė, svarbu, kad turime ir televizorių, ir šaldytuvą. Daug girdime ir matome informacijos apie pusiau lūžtančius automobilius, tačiau ar nors vieną kartą buvo atlikta (arba paviešinta) lūžimo pasekmių ekspertizė.

Taškai, kuriuose gali būti pjaunamas ir virinamas kėbulas

Kokias neleistinas klaidas daro servisai? Kuo skiriasi gamintojo ir garažų meistrų darbas? Kaip turi būti remontuojamas automobilis?

Negalime smerkti garažų auksarankių, jie palyginti neblogi savo srities specialistai. Bėda ta, kad jie neturi reikalingos įrangos, nes ji brangi, todėl remontuodami naudojasi savo intuicija ir patirtimi. Suremontuotą kėbulą jie tikrina ne tam tikra įranga, o pasišviesdami žibintais: svarbu, kad remontuotos dalies ertmės tarp dalių būtų vienodos. Šioje srityje dirbu 26 metai, taigi prisižiūrėjau visokių kuriozų: automobiliai glaistomi plastilinu ir uždedamas laikraštis standumui, slenksčiai tvirtinami statybinėmis vinimis arba vietoje priekinio bamperio sijos naudojamas statybinis metalinis strypas, užpakalinių sparnų ertmės pripučiamos makroflekso.

Išpjauta sena ir suvirinta nauja detalė

Automobilio remonto darbai autorizuotose servisuose turi būti atliekami pagal automobilius gaminančių gamyklų techninius reikalavimus arba nustatyta tvarka patvirtintas technologijas. Automobilis po remonto turi atitikti galiojančių teisės aktų reikalavimus. Eismo saugumo atžvilgiu svarbu, kad stabdžių ir vairo sistemos, pakabos ir grąžulų apkrovas laikančios detalės būtų remontuojamos ne mechaninio tiesinimo, suvirinimo ar kitais būdais, nes gali būti pažeista metalo struktūra, elementų atsparumas, standumas, pasikeisti tvirtinimo ir kitos numatytos savybės. Remontuojant kėbulą, automobilio pasyvaus saugumo elementai - statramsčiai, išilginės ir skersinės standumo sijos, atsparumą šoniniam smūgiui didinantys elementai gali būti keičiami tik pagal gamintojo numatytą technologiją.

Darbai atlikti laikantis technologinių nurodymų

Mūsų servise darbai atliekami pagal naujausias metodikas, kurios apima ne tik technologinių procesų valdymą, bet ir visos įmonės vadybos organizavimą, naudojamos tik ES ir LR aplinkosaugos bei kitus reikalavimus atitinkančios medžiagos ir dažai. Automobilių remontuotiems kėbulo mazgams, kurių garantija nėra pasibaigusi, taikoma ilgesnė nei standarte LST 1438:2005 „Automobiliai. Techninė priežiūra ir remontas" nurodyta garantija.

Ką daryti, kad galimų pavojingų automobilių mūsų keliuose mažėtų?

Kažin, ar galėsime ką nors padaryti. Šis klausimas turėtų būti skirtas kompetentingoms valstybės institucijoms. Vienintelė išeitis - papildyti įstatymus ir sugriežtinti automobilių kontrolę po remonto. Sudėtingų remonto darbų kokybės ir remonto apskaita turi būti vedama techninės apžiūros duomenų bazėse, serviso knygutėje ir „Regitroje".

Automobilio tikrinimo įranga

Po kėbulo deformacijos turėtų būti įforminama serviso oficiali ataskaita su garantija. Persikreipę automobiliai turėtų būti tikrinami ir reikalaujama papildomos kėbulo patikros, ataskaitos. Techninių apžiūrų centruose taip pat reiktų skirti daugiau dėmesio kėbulo, o ne tik važiuoklės apžiūrai. Atlygis už remontą turėtų būti išmokamas tiesiogiai autorizuotam servisui, kuris turi sutartis su draudimo kompanijomis, o ne vartotojui.

Kaip atliekamas automobilio tikrinimas? Kiek jis užtrunka? Kodėl verta jį atlikti?

Automobilio patikra gali būti įvairaus pobūdžio: mechaninė, kompiuterinė, išorinė, kėbulo taškų patikra pagal gamintojo reikalavimus ir kt. Vidutiniškai automobilio apžiūra ir patikra trunka apie 1-2 valandas, išsamesnė 2-3, priklausomai nuo automobilio klasės.

Tikrinimo rezultatai prieš remontą ir po remonto

Manau, šiais laikais kas antras pirkėjas kreipiasi į autoservisus, gamintojo atstovus, techninių apžiūrų centrus, kad sužinotų bent dalį tiesos apie perkamo automobilio techninę būklę.

 

 

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.