Saulėtekio komisija užsimojo neberiboti transporto priemonių privalomųjų techninių apžiūrų (TA) vykdytojų skaičiaus ir leisti TA atlikti ne tik specialiems centrams, bet ir automobilių remonto bendrovėms. Tačiau neaišku, ar šis verslo interesus ginantis siūlymas bus naudingas valstybei ir vairuotojams.

Ūkio ministerijos Verslo aplinkos gerinimo, dar vadinama Saulėtekio, komisija, rugpjūčio pabaigoje pateikė siūlymą TA leidimų kvotas pertvarkyti į licencijų sistemą ir kitas esamos tvarkos liberalizavimo priemones, kad techninę apžiūrą galėtų atlikti ne tik specializuotos TA stotys, bet ir automobilių remontu užsiimančios bendrovės. Pigiausiai Europoje vykdomos, 42 litus kainuojančios TA paslaugos teikimo galimybėmis susidomėjo ne vienos automobilių remonto dirbtuvės, tačiau nesunku suprasti, kokių interesų jos turi.

Verslas valstybės vardu

Lietuvoje teisę atlikti valstybinę techninę apžiūrą turi 10 konkursu atrinktų centrų. Jie vykdo tik techninių apžiūrų funkcijas ir negali užsiimti jokia kita veikla, susijusia su automobilių remontu. Ūkio ministerija teigia, kad TA centrų skaičiaus ribojimas yra diskriminacinis, sukuria oligopoliją ir neskatina konkurencijos.

Pasak ūkio viceministro Rimanto Žyliaus, komisijos siūlymu išdavus licencijas atlikti TA bet kuriai įmonei, kuri įsipareigotų, kad po jos apžiūros transporto priemonė bus techniškai tvarkinga ir saugi, paslauga taptų pigesnė ir prieinamesnė geografiniu požiūriu.

Privalomųjų techninių apžiūrų sistemą pertvarkius pagal Saulėtekio komisijos siūlymus ir leidus technines apžiūras vykdyti remonto įmonėms, neišvengiamai kiltų interesų konfliktas tarp valstybės priskirtos kontrolės funkcijos ir serviso siekio gauti kuo daugiau pajamų iš pagrindinės veiklos. Įmonės, prisidengusios TA, galėtų pasipelnyti subjektyviai nustatydamos gedimus ir techninės apžiūros sąnaudas priskirdamos remonto išlaidoms. Tokioms galimybėms užkirsti kelią žada Susisiekimo ministerija.

Viena veikla

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis atskleidė, kad Saulėtekio komisijos siūlymas Vyriausybėje gali būti svarstomas kitą savaitę, o šiuo metu tarp pakeitimų iniciatorės ir Susisiekimo ministerijos vyksta diskusijos dėl reikalavimų nustatymo automobilių remonto dirbtuvėms, kurioms galėtų būti leista užsiimti TA. "Anot Susisiekimo ministerijos, įmanoma atverti rinką šiai paslaugai, tačiau tai reikia daryti palengva griežtinant reikalavimus paslaugos teikėjams, nes kitaip gali kilti chaosas ir niekas dėl to neprisiims atsakomybės", - teigė ministras.

Jis pabrėžė, kad vieni svarbiausių reikalavimų TA centrais tapsiantiems servisams yra ne tik naujausios apžiūros įrangos naudojimas, bet ir draudimas verstis automobilių remontu. Pasak E.Masiulio, įmonė, pradėjusi atlikinėti TA, vienareikšmiškai turės atsisakyti teikti remonto paslaugas, nes kitaip kiltų interesų konfliktas - meistrai būtų suinteresuoti, kad automobilis būtų taisomas tos pačios įmonės dirbtuvėse.

Valstybės investicijos

VĮ "Regitra" duomenimis, naudojimosi šalies keliais riedančiais lengvaisiais automobiliais vidurkis siekia 14 metų - gerokai daugiau negu kitų Europos Sąjungos valstybių, todėl reikalavimai įmonėms, atliekančioms technines apžiūras, privalo būti ypač dideli.

Šiuo metu veikianti privalomųjų techninių apžiūrų infrastruktūra aprėpia 82 stočių tinklą, kad transporto priemonių savininkams iki artimiausios TA atliekančios įstaigos reikėtų važiuoti ne toliau kaip 30 kilometrų. Daugelis atokiau nuo didelių miestų dirbančių TA stočių patiria nuostolių, tačiau šie yra dengiami iš bendrų lėšų.

Neseniai Pakruojyje atidarytos naujos TA stoties vadovas Sigitas Savickas teigė, kad vien pastatui ir įrangai prireikė beveik 2 mln. litų. Pakruojyje per dieną atlikti TA atvažiuoja nedaug transporto priemonių, tad kada atsipirks tokios investicijos - nežinoma.

Todėl abejonių kelia ir Saulėtekio komisijos kalbos apie būtinybę tarp TA stočių sudaryti konkurenciją, kuri neva turėtų pagerinti paslaugos kokybę. Dar 2002 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad valstybinė techninė apžiūra yra valstybės vardu atliekamas viešojo administravimo aktas, o ne rinkos pagrindu teikiama paslauga. Ji yra valstybės prievolė, kurios neatlikimas užtraukia administracinę atsakomybę, o jokia prievolė įsigyti prekę ar paslaugą bei kokia nors teisinė atsakomybė už jos neįsigijimą netaikoma laisvosios rinkos dalyviams. Taigi realios konkurencijos tarp TA centrų, atliekančių standartinę techninės apžiūros procedūrą ir už vienodą kainą, net negalėtų būti.

Taip pat lieka neaišku, kaip būtų kontroliuojamos TA stočių tinklui priklausančios įmonės. Esamuose TA centruose yra įdiegta už mokesčių mokėtojų lėšas sukurta techninės apžiūros informacinė sistema, vykdomos kitos korupcijos prevencijos priemonės ir kontrolė. Ši sistema į bendrą duomenų banką įtraukė visos Lietuvos techninių apžiūrų informaciją, taip užkirsdama galimybę piktnaudžiauti ir vairuotojams, ir tikrintojams.

Nauda ne visiems

Krovinių vežėjus vienijanti asociacija "Linava", valdanti sunkiojo transporto remonto įmones, atrodo, turėtų palankiai vertinti Saulėtekio komisijos siūlymą, tačiau jos prezidentas Algimantas Kondrusevičius įžvelgia trūkumų. Jo teigimu, pagrįstą vežėjų susirūpinimą kelia galimas komercinio transporto techninių apžiūrų kainų didėjimas, neabejotinai atsirasiantis atsisakius valstybės reguliavimo.

Anot A.Kondrusevičiaus, šiuo metu daugiausia remonto dirbtuvių skirta lengviesiems automobiliams, o sunkvežimių techninės priežiūros stočių esama gerokai mažiau, jos susitelkusios didžiuosiuose miestuose. Tikėtina, kad naujai įsteigtos TA įmonės orientuotųsi vien tik į lengvųjų automobilių techninių apžiūrų vykdymą, nes norint atlikti sunkvežimių ir autobusų TA reikia turėti gerokai brangesnę įrangą, be to, šių transporto priemonių yra ne tiek ir daug. Todėl sumažėtų, o nedideliuose miestuose gal ir išvis nebeliktų įmonių, atliekančių sunkvežimių ir autobusų TA. "Atsirastų nesąžininga konkurencija tarp jau dabar veikiančių TA centrų, investavusių nemenkas lėšas į sunkiojo transporto apžiūros įrangą, ir naujai susikūrusių stočių, kurios būtų suinteresuotos atlikti kuo daugiau lengvųjų automobilių techninių apžiūrų", - samprotavo A.Kondrusevičius.

Lietuvos autoverslininkų asociacijos (LAA) generalinis direktorius Mindauga Beišys taip pat nerodė entuziazmo. Jo įsitikinimu, automobilių techninės būklės priežiūros vykdymas neatsiejamai susijęs su viešuoju interesu ir visuomenės saugumu, todėl technines apžiūras gali atlikti tik valstybinės institucijos arba privačios įmonės, kurias skiria ir tiesiogiai prižiūri valstybė.

Gabrys STASIŪNAS , Ilona STAŠKUTĖ