Administracinių teisės pažeidimų kodekso 269 straipsnio 7dalies (2007 m. gruodžio 13 d., 2008 m. liepos 3 d. redakcijos) nuostata "Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas" ta apimtimi, kuria joje nustatyta, kad priverstinai nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik sumokėjus skirtąją baudą ar atlikus administracinį areštą, prieštaravo (prieštarauja) Konstitucijos 23 straipsnio 1 (nuosavybė neliečiama), 2 (nuosavybės teises saugo įstatymai) dalims, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip nusprendė nutarimą balandžio 10 d. paskelbęs Konstitucinis Teismas.
Pareiškėjas - Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas prašė ištirti, ar ATPK 269 straipsnio 7 dalis (2007 m. gruodžio 13 d., 2008 m. liepos 3 d. redakcijos) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai sumokėta skirtoji bauda ar atliktas administracinis areštas, neprieštaravo (neprieštarauja) Konstitucijai.
Nutarime konstatuota, kad tais atvejais, kai priverstiniu transporto priemonės nuvežimu iš esmės siekiama išvengti transporto ar pėsčiųjų eismo trikdymo, pašalinti teisės pažeidimu sukeltas neigiamas pasekmes ar užkirsti kelią tokioms pasekmėms atsirasti (interalia išvengti turto sugadinimo, praradimo), tokia priemonė - priverstinis transporto priemonės nuvežimas -
vertintina kaip proporcinga, adekvati siekiamiems tikslams. Pagal ginčijamą ATPK 269 straipsnio 7 dalies (2007 m. gruodžio 13 d., 2008 m. liepos 3 d. redakcijos) nuostatą, kai asmeniui už atitinkamą padarytą administracinį teisės pažeidimą paskiriama bauda ar administracinis areštas, nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti tik po to, kai sumokama skirtoji bauda ar atliekamas administracinis areštas. Toks priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimas tam tikrą laikotarpį vertintinas kaip priemonė minėtų administracinių nuobaudų - baudos ar administracinio arešto - įvykdymui užtikrinti. Šiuo
atveju priverstinai nuvežtos transporto priemonės negrąžinimu iš esmės siekiama užtikrinti ne saugų transporto ir pėsčiųjų eismą, viešąją tvarką, bet už padarytą administracinį teisės pažeidimą skirtos nuobaudos - baudos ar administracinio arešto - įvykdymą.
Konstitucinio Teismo nutarime pažymėta, kad įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad ginčijamoje ATPK 269 straipsnio 7 dalies nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas neatitinka iš Konstitucijos 23 straipsnio 1 ir 2 dalių kylančių
nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos imperatyvų, be to, jis nukrypsta nuo konstitucinio proporcingumo principo - vieno iš teisinės valstybės principo elementų.
Kartu Konstitucinis Teismas nutarime pabrėžė, kad, įstatymų leidėjui už atitinkamų administracinių teisės pažeidimų padarymą nustačius administracinę nuobaudą - transporto priemonės konfiskavimą, turi būti įtvirtintos priemonės, užtikrinančios galimą transporto priemonės konfiskavimą.
Visas nutarimo tekstas skelbiamas Konstitucinio Teismo interneto svetainėje www.lrkt.lt (žr. Teisės aktai / Nutarimai, sprendimai ir išvados).

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIS TEISMAS