Buvo laikas, kai vaikų stovyklos buvo įprastos, ir skirtinguose Lietuvos kampeliuose kasmet ilsėdavosi šimtai vaikų. Vėliau situacija keitėsi, vaikų stovyklų plotai buvo privatizuoti, juose iškilo uždari namų kvartalai. Nemažai vaikų vasaras buvo priversi leisti miestuose ant asfalto. Taigi labai džiugu, kad iniciatyvios merginos iš „Vėjų Laumių" moto klubo nusprendė atgaivinti vaikų vasaros stovyklų idėjas. Pirmoji baikeriška vaikų stovykla vyko pernai Druskininkuose, šiemet antroji linksmu ir skambiu pavadinimu „Tra Lia Lia" įsikūrė netoli Elektrėnų esančiame Koncepto kaime.

Praėjusių metų stovykla buvo tarsi savotiškas eksperimentas, kuris pasiteisino, tad šiemetinė stovykla ir vyko ilgiau, ir joje ilsėjosi, žaidė, rungėsi ir smagiai leido laiką gerokai daugiau vaikų negu pernai - net 46. Vaikai į stovyklą susirinko iš visos Lietuvos. Pirmieji atvyko vieną sekmadienį, paskutinieji, su ašaromis akyse ir klausimu - ar kitais metais vėl bus stovykla - po savaitės, kitą sekmadienį.

Stovykla vyko visą savaitę ir vaikų buvo daug, bet nuobodžiaujančių nebuvo. Pirmoji diena, tradiciškai tokiais atvejais, buvo skirta susipažinimui. Tačiau tai nebuvo sausas prisistatymas. Merginos pasirūpino, kad vaikai susipažintų žaisdami. Taip užsimezgė draugystės, truksiančios, tikėtina, gerokai ilgiau negu veikė pati stovykla.

Sutikite, visi kartais pasvajojame, kad smagu būti mažiems, tikėti pasakomis ir stebuklais. Stovykloje poilsiaujantiems vaikams tai padaryti nebuvo sunku, tačiau antradienį, panašu, į vaikystę bent trumpam sugrįžo ir savanoriškai auklėtojomis stovykloje dirbusios merginos. Reikalas tas, kad antradienį stovyklą aplankė iliuzionistas Arvydas Stonys. Jo pasirodymas abejingų nepaliko.

Trečiadienį stovykloje karaliavo menai. Tiksliau, muzika. Pas stovyklautojus atvyko muzikantas Jonas Čepulis ir visi norintieji galėjo mokytis groti gitara. Beje, tai buvo ne tik smagus laiko praleidimas, bet ir rimta repeticija, daugelį privertusi susimąstyti apie galimą tolesnę muzikanto karjerą.

Ketvirtadienį prapliupęs lietus sujaukė stovyklautojų planus ir kasdienių treniruočių bei žaidimų lauke teko atsisakyti. Teko atidėti ir iškylas į gamtą ar prie ežero. Tačiau nėra to blogo, kas neišeitų į gerą. Per lietų niekam nesinorėjo į lauką, tad stovyklos svečio - šokėjo Andriaus Butkaus salsos pamokos galėjo pasigirti šimtaprocentiniu lankomumu. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad visi renginukai buvo gausiai lankomi, tačiau per jėgą vaikai nebuvo verčiami klausytis paskaitų ar bendrauti su stovyklos svečiais, tad geru oru vienas kitas mieliau ištrūkdavo į lauką. Ketvirtadienį norinčiųjų taip elgtis neatsirado. Be to, taip buvo ruošiamąsi penktadienio pasirodymui.

Penktadienis stovykloje buvo išskirtinė diena, tad labai smagu, kad gamta nepagailėjo gero oro. Nuo pat ryto burzgė motociklų ir keturračių varikliai. Pas vaikus atvyko žurnalistas Rimantas Bružas su bičiuliais ir kolegomis bei kelių Lietuvos moto klubų atstovai. Jie, laikantis visų Kelių eismo taisyklių ir pasirūpinus atitinkama apsauga, motociklais vežiojo stovyklautojus. Net sakyti nereikia, kad vaikams tai paliko neišdildomą įspūdį. Merginos norėtų padėkoti Haroldui Kestauskui ir jo draugui Dariui, kurie savanoriškai vaikus keturračiu vežiojo nuo penktadienio iki sekmadienio.

Vaikams pasivėžinus neįprastomis transporto priemonėmis, Rimantas Bružas pristatė savo projektą „Biker Story". Vėliau buvo specialūs konkursai, kuriuose dalyvavo ne tik stovyklautojai, bet ir svečiai. Finalinis penktadienio akcentas - konkursų ir varžybų nugalėtojų apdovanojimas ir, iš pradžių tik jaunųjų šokėjų, o vėliau - bendras šokėjų ir stovyklos svečių pasirodymas - šokis.

Šeštadienį, paskutinę oficialią stovyklos dieną, vaikai taip pat nenuobodžiavo. Pas juos apsilankė... pats tikriausias indėnas. Tiksliau, Lietuvos indėnas Donatas Dubauskas. Tradiciniais indėniškais drabužiais pasipuošęs Donatas šeštadienį vaikų stovyklą pavertė Amerikos čiabuvių gyvenviete - joje kepė indėniška duona, buvo žaidžiami indėniški žaidimai, vaikai mokėsi indėniškų amatų. Apyrankių ir karolių vėrimas daugelį taip įtraukė, kad jie papuošalus pynė dar ir sekmadienį.

Visgi sekmadienis buvo liūdniausia diena stovykloje. Taip, savaitė prabėgo nepastebimai, tad visiems reikėjo atsisveikinti. Nemeluosim. Liūdna buvo ir vaikams, ir auklėtojoms. Visi išsiskyrė tikėdamiesi, kad po metų, tikėtina - toje pačioje vietoje - jie vėl susitiks. Taip pat norisi tikėti, kad kitais metais merginoms, stovykloje dirbusioms savanoriškai ir be jokio atlygio, nuspręs padėti daugiau geros valios žmonių.

Šiemet organizatorės norėtų padėkoti įmonei „Merata", padovanojusiai vaikams daug limonado. Taip pat tariam ačiū „Valentinos saldumynams", pasirūpinusiems, kad pavalgę vaikai galėtų pasimėgauti skanėstais, vaisiais stovyklą aprūpinusiai „Litbanai" ir „Entafarma Plus", kurios dėka visi stovykloje buvę vaikai išvyko apdovanoti.

Iki susitikimo kitais metais.

„Vėjų Laumės"

Nuotraukos Ditos Giedraitės