Kaip patikrinti – žino daugelis, kaip turi būti – žinoma ne visiems.

Mūsų laikais automobilio elektros sistemų patikrinimą ir diagnostiką ne tik solidžiame autoservise, bet ir daugelyje mažų dirbtuvių vis dažniau atlieka su specialiais prietaisais autotesteriais. Jų konstrukcija (o taip pat ir kaina) priklauso nuo matuojamų parametrų skaičiaus ir tikslumo. Automobilių mėgėjams skirti paprasčiausi prietaisai, matuojantys įtampą, srovę, elektros varžą, o taip pat alkūninio veleno apsisukimų dažnį. Atlikti šiuos matavimus gali beveik kiekvienas vairuotojas, tačiau ką reiškia gauti duomenys, žino toli gražu ne visi.

Išnagrinėkime automobilio elektros tiekimo agregatų – akumuliatoriaus ir generatoriaus diagnostiką. Norint įvertinti baterijos būklę, prie jos išvadų pajungiame autotesterį (galima naudoti ir paprastą testerį-autometrą). Visiems automobiliams įtampa akumuliatoriuje be apkrovimo turi būti vidutiniškai 12,6 В. Jeigu ji mažesnė, akumuliatorius nepilnai pakrautas arba sugedęs, o dėl to suks starterį lėčiau. Apie išsikrovimo laipsnį galima spręsti iš pateiktos lentelės.

Techninio aptarnavimo stotyse akumuliatoriaus talpa įvertinama apkrovimo šakutės pagalba. Paprasčiau tariant, tai šuntų, prijungiamų prie baterijos, rinkinys.

Matuojant įtampą autotesterio voltmetru, galima kaip apkrovą įjungti gabaritinius žibintus ir tolimąsias šviesas. Esant tokiai apkrovai, iškrovos srovė (tai ne kartą patikrinta) bus 5-6 A. Jeigu įtampa nekrenta žemiau negu 11,5 B, baterija tvarkinga.

Įtampa ant akumuliatoriaus gnybtų paleidžiant variklį neturi nukristi žemiau negu 9,5 B. Priešingu atveju sugedęs starteris (vartoja labai daug energijos). Ir kuo jis senesnis, tuo labiau oksiduoti visi jo kontaktai – skydelis, relė ir t.t. Kartais dėl to paleidimo srovė gali siekti net 150-200 A.

Beje, apie srovės matavimą. Paprastai šiam tikslui ampermetrą įjungia į grandinės plyšį. Automobilyje nutraukti grandines nepageidautina, be to, ne visi prietaisai galės užfiksuoti tokius didelius skaičius, kaip paleidžiant variklį. Variklių testeriuose naudojami specialūs, nereikalaujantys grandinės nutraukimo, uždėtiniai davikliai. Juose naudojamas magnetinio lauko įtampos pasikeitimo efektas, kai praeina tam tikro dydžio srovė. Tokiems matavimams netrukdo ir laidų izoliacija.

Tęsiame patikrinimą. Paleidę variklį, kontroliuojame įtampą akumuliatoriaus išvaduose ir srovę. Į darbą įsijungia dar du svarbūs automobilio elektros įrangos mazgai – generatorius ir relė, reguliuojantis įtampą. Praėjus kelioms sekundėms po variklio paleidimo, įtampa išvaduose pakyla aukščiau negu 12,6 B. Generatorius pradeda krauti akumuliatorių. Keliame variklio apsisukimus iki 2000 per minutę ir kontroliuojame įkrovos įtampą. Norma – nuo 13,8 iki 14,5 B.

Generatoriaus darbą esant apkrovimui galima įvertinti, įjungus žibintus. Įtampa turi būti aukštesnė negu 13,8 B. Jeigu ji žemesnė (12,6-13 B), reikia patikrinti generatoriaus pavaros diržo įtempimą. Žemos įtampos priežastis gali būti ir paties generatoriaus defektai. Bet jeigu jis veikia gerai, ieškoti priežasties reikia relėje reguliatoriuje. Senose mechaninėse relėse įtampą galima pakelti reguliuojant jos apatinį lygį. Šiuolaiinėse, elektroninėse reguliavimas neįmanomas, todėl reikia patikrinti kontaktų su grandine tvirtumą. Jeigu jie tvirti, vadinasi, sugesusi relė.

Jeigu įtampa, pakilusi iki 14,5 B, kyla ir toliau, reguliuojame elektromechaninę relę arba keičiame elektroninę.

Srovė po variklio paleidimo paprastai yra 6-10 A ir, veikiant varikliui ir kraunantis akumuliatoriui, krenta išjungus iki nulio.

Įvertinkime įtampą kituose elektros įrangos sistemos taškuose. Skirtumas tarp įtampos, išmatuotos akumuliatoriaus baterijoje, ir įtampos tarp jos „minuso“ ir baterijos kontakto uždegimo ritėje sako apie praradimus grandinėje, kuri eina nuo akumuliatoriaus prie ritės. Jie turi būti minimalūs – ne daugiau kaip 1 B. Jeigu automobilyje įmontuota ritė, neturinti balastinio rezistoriaus, arba jeigu rezistorius prijungtas iš baterijos pusės ir skirtumas didesnis negu 1 B, priežasties reikia ieškoti laidų kontaktuose su prietaisais, visų pirma – uždegime. Atrodytų, toks menkniekis, o juk dėl jo uždegimo ritės antrinėje apvijoje bus aukšta įtampa mažesnė už nominalią. Dėl to sumažės kibirkšties energija, ir sumažės variklio galingumo charakteristikos.

Ričių su balastiniu rezistoriumi (išvade po balastinio rezistoriaus) įtampa turi būti 5-9 B ribose. Jeigu blogi kontaktai atvedimo laiduose arba sugedus rezistoriui įtampa gali būti žemesnė negu 5 B. Jeigu ji aukštesnė negu 9 B, gali būti, kad įvyko balastinio rezistoriaus trumpas sujungimas.

Išmatavus įtampą tarp akumuliatoriaus „minuso“ ir to uždegimo ritės kontakto, kuris sujungtas su pertraukikliu, galime įvertinti pertraukiklio kontaktų švarumo laipsnį mūsų senuose klasikiniuose automobilių modeliuose. Jeigu pertraukikliai mechaniniai, į tai vertėtų atkreipti dėmesį, jei įtampa didesnė negu 0,3 B. Jeigu kontaktuose viskas gerai, reikia patikrinti, ar gerai sujungta atraminė plokštė pertraukiklio viduje su „mase“. Taip pat įtampos pakilimo priežastis gali būti nepatikimas pertraukiklio sujungimas su „mase“ arba sugedęs kondensatorius.

Taip, atliekant matavimus tik trijose automobilio elektros įrangos taškuose, galima įvertinti srovės šaltinio darbą.

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.