Sąvoka bekelė paaiškinama labai paprastai - kelio nebuvimas, o daugėjant žmonių, kuriems norisi automobiliu važiuoti būtent ten, kur šiaip jau ir neišeina, bekelė pradėta sieti su ekstremaliu sportu.

Šis sportas, nors ir reikalaujantis nemažai išteklių, pabandžius vieną kartą, užkabina. Supratus, kad tokias vietas, kur sunku būtų eiti, galima įveikti automobiliu, kyla noras ieškoti naujų iššūkių ir sunkiai išvažiuojamų kelių. Žinoma, reikia būti ypač atsargiems ir dėmesingiems, nes klaidos gali kainuoti labai brangiai. Visomis prasmėmis. Šiandien apie tai, kaip tinkamai parengti transporto priemonę ir pasirengti patiems, kalbėsimės su dažnokai į bekeles išsukančiais ir ne vieną sunkią trasą įveikusiais Teodoru ir Dariumi.

 

1. Ką turi įvertinti vairuotojas, nusprendęs pirmą kartą leistis į bekelę - automobilio pajėgumus, savo gebėjimus...?

Pirmas dalykas - įvertinti automobilio techninę būklę, įsitikinti (kiek įmanoma), kad automobilis nesuges ir nepradės ožiuotis prie pirmos pasitaikiusios kliūties. Reikia atsiminti, kad važiavimas bekele - tai tikras kliūčių ruožas transporto priemonei, tad ji turi būti visokeriopai tvarkinga. Reiktų pasirinkti maršrutą atsižvelgiant į turimą automobilio sąrangą (ratai - moliui ar plentui tinkami, yra vamzdelis orui ir gervė ar ne ir t. t.). Taip pat labai svarbu žinoti, bus keliaujama viena transporto priemone ar keliomis.

 

2. Ilgas bekelei skirtas automobilis ir trumpas automobilis - privalumai ir skirtumai?

Trumpo automobilio privalumai: geresnis pravažumas kai kuriais atvejais ekstremalioje bekelėje. Pvz., kertant kalnelių ar kalvelių viršūnes išilgai. Taip pat jis manevringesnis. Ilgas automobilis talpesnis, mažiau jaučiamas kratymas. Tai pasijaučia ilgesnėse kelionėse.

 

3. Kaip tinkamai parengti automobilį - padangos, sustiprinimai, oro paėmimas, kilpos.

Padangos parenkamos atsižvelgiant įplanuojamą maršrutą. Jeigu kelias eis per smėlį ar žvyrą - tiks all terrain tipas. Jeigu teks įveikti molį, drėgną juodžemį ir pan. - reiktų rinktis mud terrain tipo padangas.

Siekiant išvengti automobilio pažeidimų, rekomenduotina sumontuoti variklio, pavarų dėžės, kitu agregatų ir pakabos elementu apsaugas. Jos parenkamos priklausomai nuo automobilio modelio. Iškeltas oro paėmimo vamzdelis (snorkelis) reikalingas važiuojant vandeniu giliau negu numatyta transporto priemonės techninėse charakteristikose. Labai dažnai praverčia sumontuotos tvirtos tempimo kilpos.

Pageidautina tūrėti gervę ir sand trackus, ypač leidžiantis į bekelę vienu automobiliu.

 

4. Apie kokią papildomą įrangą verta pagalvoti - gervė, trosai, domkratai, kastuvai, miegmaišiai...

Visada gerai, jei automobilyje sumontuota gervė, yra ištempimo lynas, tempimo lynas, stropai, kastuvas, domkratas (hi-lift), pjūklas, kirvis, oro kompresorius, peilis, žibintuvėlis. Kaip ir važiuojant motociklu, labai svarbu tinkama apranga ir avalynė. Būtinos darbinės pirštinės.

 

5. Ką reiktų žinoti ir turėti, leidžiantis į nepažįstamą vietovę?

Būtina GPS su vietos žemėlapiu. Pravers ir paprastas žemėlapis. Taip pat reiktų pasidomėti, ar leidžiama tose vietovėse, į kurias planuojama traukti, važinėti bekele (ar nėra draustinis, uždara teritorija ir pan.).

 

6. Kuo skiriasi važiavimas vienu automobiliu ir dviem ar trimis? Ką kiekvienu atveju būtina įvertinti?

Važiuojant vienu automobiliu turi būti įsitikinęs, kad užklimpęs galėsi savo jėgomis išsitempti. Jeigu kyla bent mažiausia abejonė, reiktų rinktis lengvą, nesunkiai įveikiamą maršrutą. Šiuo atveju rizika ne tik nepateisinama, bet net, galima sakyti, ir pavojinga.

Visada važiuojant vienam po ranka turi būti įkrautas telefonas, kad prireikus būtų galima išsikviesti pagalbą. Problema gali būti dar ir ta, kad net ne visuose Lietuvos kampeliuose telefonai gaudo ryšį. Apie tai taip pat verta pagalvoti.

Važiuoti dviese ar daugiau yra geriau. Pirma - dėl pagalbos, kuri bekelėje ypač dažnai reikalinga. Be to, keliese gerokai smagiau ne tik kelyje, bet ir bendru pasitarimu, padedant vienas kitam įveikti kliūtis.

 

7. Netikėtos kliūtys kelyje - balos, užvirtę medžiai ir pan. - kaip jas teisingai įveikti?

Pradėti reiktų nuo to, kad kliūtys bekelėje visada tikėtos, nes netikėtų nebūna, nes būtent kliūčių bekelėje ir tikimasi. Užvirtę medžiai nutempiami ar nukertami. Balos - atskira tema. Prieš nusprendžiant, kaip įveikti vieną ar kitą balą, būtina įvertinti jos gylį ir dugno ypatumus. Kai kuriais atvejais geriau nelįsti į per gilias. Taip pat vertėtų vengti tokių, kurių dugne yra didelių akmenų ar kitų stambių kliūčių.

 

8. Jeigu automobilis sėdo į balą, kaip teisingai iš jos išvažiuoti? Kaip elgtis su gerve?

Čia ilga tema. Kiekvienas atvejis, priklausomai nuo sąlygų, yra skirtingas ir unikalus. Trumpas patarimas būtų toks: jei sėdai ir matai, kad kliūtis visiškai neįveikiama - protingiausia ištempti automobilį atgal ir kliūtį apvažiuoti. Jei matai, kad yra galimybė išvažiuoti, reikia pasiieškoti tvirto stulpo ar medžio, prie kurio galima prikabinti gervės lyną ir pirmyn.

 

9. Ko niekada negalima daryti leidžiantis į bekelę - skubėti, nestebėti prietaisų?

Važiuojant bekelėje visada būtina stebėti kelią ir galvoti, ką darai. Niekada negalima galvoti, kad turint galingą automobilį kliūtys bus įveikiamos gazas dugnas metodu.

Jeigu pakeliui pasitaikė nežinoma kliūtis (naujai iškastas griovys ar ilga apžėlusi pažliugusi pieva), reiktų išlipti, apeiti kliūtį, pasižiūrėti, kur kokie akmenys, gilesnės duobės, rąstgaliai. Surinkus pirminę informaciją galima nuspręsti, kokia trajektorija apsimoka važiuoti, kokioje vietoje kokį greitį rinktis, kur ką apvažiuoti. Svarbiausia - neskubėti, nes už klaidas gali tekti brangokai sumokėti.

Dėkui už pokalbį ir naujų įdomių trasų.

Kalbėjosi V. Misevičius

 

 

 Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.