Temperatūriniai pokyčiai yra patikimi kai kurių  automobilio mazgų gedimų indikatoriai. Iš fizikos yra gerai žinoma, kad esant trinčiai, padidėjus slėgiui, bei vykstant   įvairiems cheminiams procesams išsiskiria šiluma, kurios temperatūra gali keistis plačiame  diapazone. Dauguma šių procesų galima  aptikti ir automobilyje. Kaip pavyzdžius būtų galima  paminėti  kuro  mišinio  degimą, stabdymą, variklio aušinimą ir t.t. Raytek nešiojami bekontakčiai termometrai gali padėti  kontroliuoti visą eilę fizikinių procesų, vykstančių automobilyje ir tokiu būdu aptikti įvairius gedimus, susijusius su įvairiais temperatūros pokyčiais. Kai kurių automobilio  sistemų diagnostika gali būti komplikuota ir atimti daug laiko. Panaudojus bekontaktinius infraraudonujų spindulių termometrus,  labai  paprastai   surandami  įvairūs  sugedę  automobilio  mazgai. Pakankamai dažnas reiškinys yra nestabiliai dirbantis variklis. Tam, kad nustatyti, kuris cilindras blogai dirba,  užtenka pamatuoti išmetimo kolektoriaus kiekvienos atšakos temperatūrą . Jeigu kurios nors atšakos temperatūra skiriasi 40 laipsnių C ir daugiau, tai tas cilindras   gali būti nestabilaus darbo priežastimi. Didelė tikimybė,  kad gali būti nesandarūs šio cilindro vožtuvai, sugedęs  purkštukas ir t.t.  Savaime suprantama, problemos galutiniam išsiaiškinimui reikalingos  pagalbinės diagnostikos priemonės. Straipsnio autorius pats tikrino Ford Tranzito markės automobilį, kurio du viduriniai išmetimo kolektoriaus atšakotuvai turėjo 45 laipsnius C žemesnę temperatūrą negu kraštinių cilindrų atšakotuvai. Panaudojus suspaustą orą ir nuotėkio testerį, viduriniuose cilindruose buvo nustatytas nuotėkis, viršijantis 25% (kompresija visuose cilindruose apytikriai buvo vienoda). Taip buvo nustatytas įsiurbimo vožtuvų nesandarumas, kas ir buvo nestabilaus variklio darbo priežastimi. Atsirandanti žemesnė temperatūra nesunkiai paaiškinama tuo, kad esant nesandariems vožtuvams, degimo procesas vyksta nepilnu pajėgumu, ko pasekoje temperatūra yra žemesnė.
Kitas labai dažnas automobilio gedimas, staigus automobilio galingumo kritimas. Dažnas vairuotojas sako, kad jo automobilis 'nustojo traukti'. Šio gedimo priežasčių  iš tikrųjų gali būti labai daug . Viena iš jų yra užsikimšęs katalizatorius. Vienas iš būdų nustatyti užsikimšusį katalizatorių yra išmetamų dujų slėgio matavimas išmetimo vamzdyje. Praktiškai, esant geram katalizatoriui, slėgis išmetimo vamzdyje, priklausomai nuo variklio darbo režimo, gali svyruoti nuo nuo -0,5 iki +0,5bar. Užsikimšus katalizatoriui, slėgis išauga ir gali būti didesnis, negu vienas baras. Tačiau, kai kurių markių automobiliams pamatuoti išmetamų dujų slėgį nėra taip paprasta. Žymiai paprasčiau panaudojus bekontaktinį termometrą yra pamatuoti katalizatoriaus temperatūrą jo įėjime ir išėjime. Esant neužsikimšusiam katalizatoriui, temperatūra išėjime turi būti aukštesnė negu įėjime. Šį temperatūrų skirtumą sąlygoja katalizatoriuje vykstantis katalitinis procesas. Jeigu katalizatorius užsikimšęs, tai katalizatoriaus įėjimo temperatūra yra aukštesnė negu išėjimo temperatūra. Tai nustačius, katalizatorių galima pašalinti.
Dar  viena   galimybė  pasinaudoti bekontaktinių   termometrų privalumais - yra aušinimo sistemos diagnostika. Jei variklis perkaista ir nepavyksta rasti aušinimo skysčio nutekėjimo, be galvutės tarpinės nesandarumo, dar perkaitimo priežastis gali būti neveikiantis termostatas ar lūžusi siurblio mentė. Tam, kad nustatyti užsikimšusį radiatorių, reikia patikrinti temperatūrą  radiatoriaus  įėjime.  Jei  ventiliatorius  veikia, tai patikrinus  visą  radiatoriaus paviršių, mažesnės temperatūros dėmės  parodys  užsikimšusius  vamzdelius. Temperatūra turi mažėti vedant  matavimo  spindulį  aušinimo skysčio tekėjimo kryptimi. Matuojant viršutinės dalies radiatoriaus temperatūrą, po kurio laiko turi būti stebimas temperatūros šuolis . Šis temperatūros pokytis yra sąlygoja- mas termostato atsidarymu. Jeigu temperatūra nekyla, reiškia termostatas neveikia.
Skaitytojų dėmesį norėtųsi atkreipti į tai, kad šių prietaisų pagalba galima  sėkmingai  spręsti  kai kurias problemas, susijusias ir su automobilių važiuokle.  Norint   nustatyti netolygaus  stabdymo  priežastis,  reikia  pamatuoti  diskų  ir būgnų  temperatūrą, po  to, kai  automobiliu  buvo  važiuota tiesiu keliu.  Jei  temperatūra  stipriai  skiriasi,  reiškia,  stabdžių cilindriukai stringa ar nesusitraukia, sukeldami nevienodą  ratų  stabdymą. Temperatūra, didesnė už aplinkos ar besiskirianti nuo kitų guolių temperatūros - nurodo šio guolio susidėvėjimą.
Puiki pritaikymo galimybė yra padangos temperatūros tikrinimas. Jeigu padanga yra teisingai pripūsta ir ratų suvedimas yra normos ribose, tai temperatūra per visą padangos plotą turi būti vienoda. Temperatūros skirtumas rodo skirtingą trintį su kelio danga. Tai, be abejo, atsiliepia padangos eksplotavimo ilgaamžiškumui.  Be to, priklausomai nuo nusidėvėjimo ir jos temperatūros, galima koreguoti padangos pripūtimą. Iš pateiktų  bekontaktinio termometro panaudojimo pavyzdžių akivaizdu, kad šis matavimo prietaisas gali tapti puikiu pagalbininku, nustatant įvairius gedimus automobilių servisų veikloje. Kadangi šie matavimo prietaisai nepasižymi ypatingai aukšta kaina ir turi plačias pritaikymo galimybes, tai jų atsipirkimo laikas yra neilgas.

AUTOTESTAS, R.Janutėno IĮ