Diskiniai sunkvežimių stabdžiai
Atnaujinta: 2020-03-09
  • IMGP2436__Large_
  • 01
  • 02

Šiandien pakalbėsime apie konstrukciją, sutinkamą tiek priekiniuose, tiek ir užpakaliniuose sunkvežimių tiltuose - diskinius stabdžių mechanizmus.

Didelės krovos sunkvežimio būgninius stabdžius paprastai, sudaro: stabdžių būgnas, stabdžių diskai, plieninis rutuliukas, antdėklas, sandarumo žiedas ir suspaudžianti spyruoklė.

Pamažu, bet užtikrintai vis dažniau sunkvežimių stabdžiams naudojami diskiniai mechanizmai, anksčiau atlikę tik transmisijos stabdžio funkciją.

Lyginant būgininius ir diskinius stabdžius, galima išskirti keletą pastarųjų privalumų:

1) Diskiniai stabdžiai ne taip jautriai reaguoja į sumažėjusį trinties koeficientą.

2) Mažėja besitrinančių detalių spaudimas, nes padidėja trynimosi paviršius.

3) Tolygiau dėvisi frikciniai antdėklai.

4) Stabdžiai vienodai efektyviai veikia tiek automobiliui judant pirmyn, tiek ir atgal.

5) Mažiau kaista ratlankis ir su juo besiliečianti padangos dalis.

6) Lengviau užtikrinti vienodą tiek kairės, tiek ir dešinės pusės stabdžių stabdymą.

7) Stabdžiai mažiau reaguoja į pasikeitusią antdėklų temperatūrą.

8) Diskiniai stabdžiai užtikrina konstrukcijos standumą, kompaktiškumą, paprastą aptarnavimą ir reguliavimą.

9) Ši sistema leidžia palikti nedidelius tarpelius; taip padidinamas prievado perdavimo skaičių ir sutrumpinamas stabdžių suveikimo laikas.

10) Lengviau ir paprasčiau hermetizuoti ratų stabdžius (padidinto pravažumo sunkvežimiuose).

Pastarąją aplinkybę paaiškina tas faktas, kad kariškiems automobiliams jau seniai buvo sukurta ne viena puikiai veikianti diskinių stabdžių sistema ir kariškiai diskinius sunkvežimių stabdžius, palyginus su civiliams skirtu transportu, naudoja jau ganėtinai ilgai. Būtent sunkios tokio transporto eksploatacijos sąlygos ir jų stabdžių sistemoms keliami aukšti reikalavimai, tapo diskinių stabdžių atsiradimo priežastimi. Pirmieji sunkvežimiams skirti diskiniai stabdžiai buvo pagaminti dar praėjusio amžiaus viduryje. Kuriant stabdžius sunkvežimiams, buvo pasinaudota lėktuvų stabdžių sistemų kūrimo pavyzdžiais. Daug laiko buvo sugaišta kuriant specialų stabdžių skystį, galinti ilgą laiką atlaikyti aukštą temperatūrą ir bandant suderinti frikcines poras, užtikrinančias ilgą stabdžių mazgo tarnavimo laiką.

Vienoje pirmųjų sunkvežimiams skirtų diskinių stabdžių konstrukcijoje buvo panaudota servo pavara ir pneumatinis prievadas. Deja, pastarosios konstrukcijos patikimumas mažėjo kylant stabdžių mazgo temperatūrai.

Karščiui atsparesnė buvo stabdžių mazgo konstrukcija su besisukančiu korpusu. Šioje sistemoje nebuvo servo pavaros, tačiau diskai tapo visiškai apgaubiami, o jų korpusai buvo padengiami sidabru. Dėl šito, lyginant su sistema, kurioje diskai buvo apgaubiami tik dalinai ir dėl to jie turėjo būti lygūs, padidėjo šilumą išspinduliuojančio ploto paviršius. Kadangi galutinę temperatūrą lėmė trynimosi paviršiaus plotas, esant vienodai stabdymo galiai, galutinė mazgo temperatūra buvo tuo mažesnė, kuo didesnis buvo trynimosi paviršiaus plotas.

Septintajame prabėgusio amžiaus dešimtmetyje 50 proc. visų JAV naudojamų sunkiųjų vilkikų jau turėjo diskinius stabdžius su besisukančiais diskais, servo pavara ir pilnu apgaubimu. Tokių diskinių stabdžių trynimosi paviršius buvo 40 - 50 proc. didesnis, negu panašaus dydžio ir svorio būgninių stabdžių su trinkelėmis. Būtent dėl to diskinių stabdžiai dėvėjosi lėčiau ir jų paviršius įkaisdavo mažiau negu stabdžių, kuriuose buvo naudojamos trinkelės.

Diskiniai „Chrysler" sistemos stabdžiai:

1 - rato guolis; 2 - vidinis diskas; 3 - išorinis diskas; 4 - atspaudžiančio mechanizmo rutuliukas; 5 - stabdžio dangtelis; 6 - stabdžio suportas; 7 - stabdžių cilindras; 8 - įrenginys automatiniam tarpų reguliavimui diskiniuose stabdžiuose.

 

Buvo atlikti diskinių ir būgninių stabdžių su trinkelėmis bandymai, kuriuose dalyvavo 14 t. sveriantys sunkvežimiai, turėję 12 min. stabdyti esant 30 km/val. greičiui. Susumavus rezultatus paaiškėjo, kad būgniniai stabdžiai, sveriantys 80 kg, gali išvystyti 18,5 AG, diskiniai stabdžiai su daliniu apgaubimu, sveriantys 110 kg, išvysto 23,8 AG, o diskiniai stabdžiai su pilnu apgaubimu ir sveriantys 85 kg, išvysto 27,5 AG.

Būgninių stabdžių stabdymo momento mažėjimas pradiniu laikotarpiu aiškinamas tuo, kad būgnas, lyginant su trinkelėmis, įkaista gerokai daugiau. Stabdymo pabaigoje trinkelių temperatūra išauga ir stabdymo momentas kiek padidėja. Diskiniuose stabdžiuose su pilnu apgaubimu ir be servo pavaros stabdymo momentas praktiškai nesikeičia visą stabdymo laiką. Taigi, tokiu atveju vidutinė stabdymo momento reikšmė bus gerokai didesnė, negu būgninio stabdžio, o stabdymo laikas 20 - 30 proc. trumpesnis.

Europoje sunkvežimiai diskinius stabdžius gavo gerokai vėliau negu JAV, prabėgus maždaug 20 metų po to, kai diskiniai stabdžiai buvo pradėti montuoti į lengvuosius automobilius. Pirmieji diskinius stabdžius sunkiajam transportui, devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, pradėjo naudoti „Renault". Iš pradžių tokius stabdžius gavo 6 t sunkvežimiai, vėliau - 10 t., galiausiai - autobusai ir balniniai 40 t vilkikai. Vėliau šias sistemas savo modeliams pritaikė „IVECO", „MAN", „Volvo", „ERF", „Scania", „Mercedes-Benz".

Iš pradžių diskiniai stabdžiai buvo siūlomi kaip papildoma opcija, vėliau jie tapo standartinės įrangos dalimi. Europoje diskiniai stabdžiai „vėlavo" dėl dviejų priežasčių: gerokai didesnės jų kainos ir tuo metu galiojusių JTO normų, kurias atitiko tik būgninius stabdžius turintys sunkvežimiai. Situacija pradėjo keistis devintojo dešimtmečio pradžioje, kai leidžiama priekinio tilto apkrova nuo 6 - 6,5 t išaugo iki 7 - 7,5 t., o užpakaliniam - iki 13 - 14 t. Nuolat augant sunkvežimių variklių galiai, gerokai padidėjo stabdant priekiniam tiltui tenkančios dinaminės apkrovos.

Plintant sunkvežimių padangoms su mažu pasipriešinimu riedėjimui ir pagerintomis aerodinaminėmis savybėmis, griežtėjo ir sunkiojo transporto stabdžių efektyvumui keliami reikalavimai.

Sumažėjus transporto priemonių svorio centrui ir siekiant sumažinti krovimo aukštį, įprastos 22,5 colių padangos buvo pakeistos 19,5 colio padangomis. Maždaug 25 proc. sumažėjus vidiniam rato tūriui, kuriame ir buvo montuojami stabdžiai, tolesnis būgninių stabdžių naudojimas sunkvežimiuose su 19,5 colio ratais tapo nebeįmanomas.

Stabdžių sistemų konstruktoriai turėjo skubiai sukurti patikimus diskinius stabdžius. Hidraulinis prievadas dėl galimo jo „prikepimo" esant aukštoms temperatūroms nebuvo tinkamas, nes esant sudėtingoms vairavimo sąlygoms sunkvežimis galėjo likti be stabdžių. Dėl to hidrauliniai prievadai nenaudojami sunkesniuose kaip 12 t sunkvežimiuose.

Esant tokiai situacijai išplito mechaniniai prievadai su pneumokameromis. Juos naudoja tokie gamintojai kai „Bendix", „Rockwell", „Perrot" ir „Lucas Girling". Tarkim „Brendix" prievade panaudojo pleištinį atspaudžiantį mechanizmą, pasižyminti aukštu NVK (94 proc.) ir lengvu suspaudimo jėgos parinkimu reguliuojant kūgio kampą.

Rusijoje diskiniai stabdžiai sunkiajam transportui buvo sukurti 1972 m. „ZIL" gamykloje. Darbiniai stabdžių mechanizmai triašiame automobilyje buvo montuojami vidinėje prievado veleno, perduodančio sukimo momentą iš paskirstymo dėžutės į ratų reduktorių, dalyje.

Stabdymo efektyvumą užtikrino standi judanti kabė, vėdinami diskai, automatinis tarpo tarp trinkelių ir disko reguliavimas. Darbinis ir stovėjimo stabdis buvo sujungti į vieną agregatą.

Pabaigai galima pridurti, kad diskiniai stabdžiai, kuriuos pagal automobilių gamintojų užsakymus kūrė šioje srityje besispecializuojančios įmonės, jau išaugo iš „vaikiškų ligų". Jie patikrinti, išbandyti, veikia tinkamai ir, nepaisant aukštesnės kainos, lyginant su būgniniais stabdžiais, yra paklausūs, tad vis dažniau nauji sunkvežimiai ir vilkikai nuo konvejerio nuvažiuoja jau turėdami diskinius stabdžius.

 

Schemos gamintojų ©

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

18 netikėtų faktų iš turiningo „Transit“ gyvenimo

Neįtikėtini „Ford Transit“ gebėjimai: jis plaukė, gerino greičio rekordus, vežė dramblius ir futbolo komandas

Krovinių gabenimas automobiliais – privalumai ir transporto tipai

Kalbant apie populiariausius ir plačiausiai naudojamos ...

Diskiniai sunkvežimių stabdžiai

Šiandien pakalbėsime apie konstrukciją, sutinkamą tiek priekiniuose, tiek ir...

Kėdainiuose paaiškėjo geriausi sunkiojo transporto vairuotojai

Išmoningai pagerbti ne tik pagrindinių varžybų laimėtojai...

Kėdainiuose – XVI-oji sunkiojo transporto vairuotojų šventė

Šeštadienį, rugsėjo 7 d., šalia Kėdainių esančiame...

Sekimo funkcija transporto biržos TimoCom elektroniniame žemėlapyje TC eMap®

Transporto logistikos parodoje Miunchene, TimoCom ...

Vilkiko vairuotojo darbo vietos organizavimas

Krovinių transportavimo proceso efektyvumui nemažai įtakos turi ...

Klasikiniai miškovežiai

Miškovežis - didelis, galingas sunkvežimis, pervežantis rąstus, medieną ir ...

„Mercedes Benz Citan“ karavanas Vilniuje

Europoje „Citan" pristatymas įvyko 2012 m. pabaigoje...

Naujasis „Volvo FMX“: novatoriški sprendimai našesniems darbams statybų aikštelėse

Miunchene, Vokietijoje, vykstančios parodos „Bauma" metu pristatytas...

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį: