Pas mus šiuo metu žiema, sniegas ir minusinė temperatūra. Iki vasaros dar labai toli, o žiūrint pro langą apima mintys, kad ji išvis neateis. Prablaškyti niūrią nuotaiką geriausia gali šilti, vasariški, prisiminimai. Džiugu, kad jais su mumis dalinasi vis daugiau autoreviu.lt skaitytojų. Šiandiena Jūsų dėmesiui pristatome Caro iš "Forever Free MCC" įspūdžius iš kelionės į Graikiją.

Kasmet atostogas ant motociklo pradedu planuoti gerokai prieš prasidedant sezonui. Šiemet planavau vykti į Graikiją, kur vyksta kasmetis HD motociklų superralis. Šis nuo kitų „Harley- Davidson" susitikimų skiriasi tuo, kad susirenka HD motociklus (ir ne tik) vairuojantys ir keliauti mėgstantys baikeriai. Superralis vyksta vis kitoje šalyje, o tai gera proga susipažinti su kitomis kultūromis ir papročiais.

Keliautojų, norinčių važiuoti visada atsiranda nemažai, bet prireikus išvykti lieku su žmona Dainora. Kartais kas nors prisijungia, o jeigu ne - aš labai nesijaudinu, nes kuo daugiau pakeleivių, tuo daugiau nuomonių ir pageidavimų, kuriuos po kiek laiko nusibosta pildyti.

Taigi į Graikiją išvažiavome trise dviem motociklais - prisijungė Rimas su BMW. Kaip visada išvažiavome anksti ryte iš Kauno, kirtome transporto užkimštą ir visiems nusibodusią Lenkiją ir vakare jau ragavome čekišką alų netoli Brno.

Oras nelepino: Austrijoje gavome gerokai lietaus, traukiant į pietus vėso oras. Vakare Kroatijoje greitkelio termometrai rodė vos +8 C, o Kaune tuo metu saulė žeme ritinėjosi ir LT piliečiai džiaugėsi +26 C.

Sutemus apsistojome prie Adrijos, Senjo miestelyje, vakare paragavome grilyje keptų kalmarų, kurių turbūt niekur kitur tokių neparagausi. Beje dėl kulinarinės kelionių patirties: ji mums labai svarbi, todėl bet kurioje šalyje stengiamės kuo geriau pažinti vietos virtuvę...

Apie Kroatijos kelius galima daug rašyti, nes tai šalis, kurioje motociklu keliauti ypač smagu dėl smagių serpantinų, gero oro, draugiškų žmonių. Beje, kainos Kroatijoje ypač pakilo per 10 metų - prieš tiek laiko ten buvome pirmą kartą motociklu. Kroatai suprato, kas yra sėkmingas turizmo verslas, ir pakankamai investavo, taigi nori investicijas atgauti...

Trečia naktis - Dubrovniko priemiestyje. Ryte pasižvalgėme po garsų senamiestį ir traukėme netolimos Juodkalnijos sienos link. Juodkalnija turi nedaug pajūrio, bet atviros Adrijos vaizdas įspūdingas, o Kroatijoje daugiausia matyti salos, archipelagai. Beje maloniai nustebino kainos (čia cirkuliuoja ir eurai). Pavalgėme pietus už 1,5 EUR, o vietos raudono vyno butelis atsiėjo 1,2 EUR.

Pakeliui sutikome grupelę švedų ir italų, traukiančių Graikijos link. Vakare pasigrožėję pajūriu apsistojome Juodkalnijos miestelyje ant jūros kranto. Buvo dar ne sezonas, bet šeimininkai, tvarkę viešbučio aplinką, maloniai sutiko mus priimti. Tiesa, restoranėlis nedirbo, bet ne bėda, nes šalia veikė parduotuvėlė. Kainos padorios - už viešbutį mokėjome po 15 EUR už žmogų. Ryte pasukome Albanijos link - prie sienos sutikome matytus švedus, italus ir dar apie 50 baikerių, laukiančių pasų patikrinimo. Tai užtruko, bet lyginant su eilėmis į Lenkiją prieš dešimtmetį - tai niekis. Pajudame Škoderio link - tai pirmas Albanijos miestas, kur gana judrus eismas, prie šiukšliadėžių ganosi kiaulės, daugybė degalinių ir autoplovyklų - gana kontrastiškas vaizdas. Kelias Diureso link neblogas - vyksta daug kelio remonto darbų, eismas kartais chaotiškas, nelabai suprasi, kiek juostų yra kelyje, bet tai net įdomiau. Vietos pinigas lekė - apie 130 lekių/1EUR, bet visi mieliau ima eurus.

Albanijoje motociklu keliauju ne pirmą kartą. Tai įdomi šalis: labai gražus pajūris, turistų dar neišpaikinti vietiniai. Beje, tai saugi šalis, kurioje tikrai verta apsilankyti, nes galima pakeliauti tikrai pigiai. Žinoma, šiukšlių problemą jie sprendžia paprastai - išmeta pakelėse, bet taip daroma ir Graikijoje, kur netoli išpuoselėto viešbučio galima pamatyti jūron suverstą statybinį laužą.

Kelias palei jūrą įspūdingas. Prie mūsų prisijungė belgas. Apsistojome Albanijoje prie jūros esančiame viešbutėlyje, kur šeimininkas, matydamas mūsų nepasitikėjimą dėl motociklų saugumo naktį, suvarė juos po balkonu ir užstatė savo automobilį dėl 100 proc. saugumo. Vakare su šeimininku patuštinome jo grapos atsargas, o ryte - Graikijos link. Oras geresnis, bet iki lauktos kaitros toloka. Graikijoje pasitiko stiprus lietus, varantis į neviltį - ko čia trenkėmės 3 000 km į pietus ... Po 50 km lietus baigėsi, o mes, užkirtę avienos, važiavome į Patras, kur ir vyksta renginys.

Atvykome vakare, lietus grasina vėl prapliupti. Rimas su BMW nuvaromas į ne „Harley-Davidson" markės motociklų aikštelę, o mes turėjome stypsodami eilėje stebėti graikišką „bardakėlį" prekiaujant bilietais. Gerai, kad atvykome vakare, kai dauguma žmonių jau čia. Vėl gavome lietaus ir sulindome į palapines.

Kitą dieną išlindo saulė - jau linksmiau - traukėme į Patras pasižmonėti ir papildyti maisto ir gėrimų atsargų. Užsukome į keltų terminalą, nes reikėjo įsigyti bilietus į Italiją ir pasirūpinti pinigais iš bankomato. Čia Rimui sekėsi prasčiau - išmetęs užrašą graikiškais hieroglifais, bankomatas suvalgė jo kortelę, todėl likusią kelionę teks pasikliauti manąja. Bilietus į keltą turime, o „Minoan Lines" keltų operatorius nė neima mokesčio už bilietą motociklui.

Vakare atvyko draugai iš klubo „Crazy in The Dark MC", linksmybės tęsėsi...

Šeštadienį pasivažinėjome po Patras: visas miestas kaip vienas renginys, vyko koncertai, geriausio motociklo rinkimai, kažkas išlošė naują HD, kurio raktelius turėjo įteikti Bilas Deividsonas, bet, kiek žinau, neatvyko. Beje superralyje savo stendą turėjo ir klubas „Harley-Davidson Baltija". Jie organizuos ralį Lietuvoje 2011 m. birželio mėn.

Vakare su dar keliomis dešimtimis motociklų jau dardėjome į kelto triumą - visi gavome virvių motociklams pririšti (motociklo saugumas - asmeninis reikalas) ir kaip vorai pynėme voratinklį.

Kadangi turėjome tik vadinamąsias denio vietas, su gauja baikerių austrų okupavome vieną kelto fojė - ten patogiai apsinakvojome. Austrai buvo gana draugiški ir pažadėjo kitąmet atvažiuoti į superralį Lietuvoje. Po 20 valandų atvykome į Ankoną Italijoje, iš kur tęsėme kelionę namų link - po poros dienų buvome namuose. Kelionėje sugaišome 12 dienų, nuvažiavome 5 500 km.

Caras, Forever Free MCC, 2010 m. gegužė