Vasara beveik baigėsi, tad sezoninės prekės parduodamos su didelėmis nuolaidomis. Vienos tokių prekių yra dviračiai. Jeigu jo dar neturite, pats laikas pagalvoti apie įsigijimą. Tik kaip išsirinkti tinkamą dviratį? Visų pirmą apsispręskite, kurios kategorijos - „vaikiškas", „paaugliškas" ar „suaugusiam" - dviratis Jums reikalingas.

Vaikiški dviračiai tai greičiau žaislai, o ne rimtos transporto priemonės. Juo toli nenuvažiuosi. Be to, vaikai greitai auga ir tokius dviračius išauga. Visgi neverta skubėti ir pirkti pirmą pasitaikiusį dviratuką. Jums tai - žaislas, o vaikui - pirmas rimtas daiktas, reikalaujantis daug jėgų ir pastangų. Renkantis vaikišką dviratį reikia įvertinti vaiko amžių, ūgį ir išsivystymo lygį. Mažiausiems geriausiai tinka triratukai su ant priekinio rato sumontuotais pedalais. Jie skirti 2-3 metų amžiaus, 95-103 cm ūgio vaikams. Pasižymi paprasta eksploatacija. Reguliuojamų mazgų ar tepimo reikalaujančių guolių jie, paprastai, neturi. Taip pat gerai, kai triratukas neperkrautas aksesuarais, nes pagrindinė jo paskirtis - lavinti vaiko važiavimo įgūdžius, o ne būti „muzikine dėžute".

Dviratukai su nuimamais šoniniais ratukais skirti mokyti vaikus važinėti standartiniais dviračiais. Jie padeda formuoti teisingą sėdėseną ir lavina pusiausvyrą. Tokie dviračiai skirti vaikams nuo 3 iki 7 metų, nuo 105 iki 128 cm. ūgio. Šiuo atveju įtakos turi rėmo dydis ir ratų skersmuo. Būsimo dviratininko ūgis turi būti lygus 2,5 rato skersmens, o rėmo ilgis(atstumas nuo vairo ašies iki priekinės balnelio dalies) turi būti lygus vaiko rankos nuo alkūnės iki ištiestų pirštų galiukų ilgiui.
Dviračiai su 12 colių ratais sveria 7-9 kg., atstumas tarp ratų - 650-700 mm., atstumas nuo balnelio iki žemės - apie 600 mm. Paprasčiausiai modeliai turi nepripučiamas, vientisas gumines padangas, įvorės, stipinai ir balnelis būna plastmasiniai. Padangos, dažniausiai, būna plačios - 1,95 -2,5 colio. Taip pasiekiamas geresnis pravažumas ir stabilumas, balnelio ir vairo aukštis reguliuojamas, vaikiško dviračio rėmas turi būti žemas, kad vaikas galėtų lengvai nušokti nuo dviračio, grandinė ir žvaigždutės paslėptos po antdėklais. Reiktų žinoti, kad dvipusis antdėklas, nors ir geriau saugo vaiką, turi savų minusų. Po juo patekęs purvas gali apsunkinti judėjimą, o drėgmė sukelti koroziją. Vaikiški dviratukai turi rankinius priekinius stabdžius arba užpakalinę stabdymo įvorę. Renkantis tarp dviračių su „stabdančiu" ir „nestabdančiu" užpakaliniu ratu reikia pagalvoti, kokiu dviračiu vaikas važinės vėliau. Psichologiškai sunku po „rankinių" stabdžių priprasti prie „kojinių" ir atvirkščiai. Paprasti dviračiai, dažniausiai, stabdomi „kojiniu" stabdžiu, turistiniai ir kalnų - rankiniu.

„Paauglių" dviračiai yra tarsi mažesnė „suaugusių" dviračių kopija. Jie pritaikyti tolimoms kelionėms, turi geras greičio charakteristikas ir tarnauja ilgiau už vaikiškus.
Vieni populiariausių vyresniems kaip 8 m. amžiaus vaikams yra sportiniai krosiniai dvirčiai. Jie turi 20 colių ratus su giliai profiliuotomis padangomis. Pagrindiniai mazgai pasiskolinti iš „suaugusių" dviračių, tad tarnauja ilgai. Rėmas - standžiai suvirintas rombo formos su sulenktu viršutiniu vamzdžiu. Aukštai esantis vėžimėlis ir sutrumpinta bazė užtikriną gerą tokio dviračio pravažumą. Ant viršutinės vamzdžio dalies yra nuo traumų sauganti tarpinė iš poringos plastmasės. Užpakalinis ratas turi standartinę stabdžių įvorę.
Reiktų žinoti, kad pagal „suaugusių" tipą pagaminta dviračiai su sutrumpinta baze ir 24 colių ratais paaugliams yra per sunkūs.

„Suaugusių" dviračiai dalinami į pagrindines keturias kategorijas: kelių, turistiniai, kalnų ir hibridiniai.

Kelių dviračiai (dar vaidinami tradiciniais) - pigiausi iš visų. Jie skirti kasdieniam važinėjimui ir paskaičiuoti ilgam tarnavimui. Jie nepritaikyti sportinėms apkrovoms. Jų gamybai naudojamos pigesnės medžiagos ir nebrangios technologijos. Rėmai - plieniniai, pavarų perjungimo, dažniausiai, nėra arba būna 3 pavaros. Toks dviratis sveria apie 15-18 kg.
Renkantis tokį dviratį reikia įvertinti keletą momentų. Kiekvieno dviračio pagrindas yra rėmas. Kelių dviračių rėmai būna uždari (vyriški) ir atviri (moteriški). Uždari rėmai patikimesi, nes vamzdžiai dirba tempimui-spaudimui. Perkant dviratį su uždaru rėmu, reikia atminti, kad, norint apsisaugoti nuo traumų, apatinė kūno dalis turi būti bent per 10 cm nuo rėmo.
Atviri rėmai gaminami ir iš tiesių, ir iš išlenktų vamzdžių. Lenktiems vamzdžiams dar tenka ir lenkimo apkrovos. Palygintu su „uždaru" rėmu „atviras" ne toks standus. Jo sutvirtinimui naudojami storesni vamzdžiai, todėl auga konstrukcijos svoris. Tokie rėmai gali būti sulankstomi. Tai palengvina dviračio transportavimą, bet mažėja konstrukcijos patikimumas. Kartais rėmai gaminami iš kokybiško legiruoto plieno ir būna apvalaus skersmens. Tada jie tarnauja ne vieną dešimtį metų. Kitus gamina iš mažai legiruoto plieno. Tokie vamzdžiai storesnis, per visą ilgį eina virinimo siūlė. Tokie rėmai gerai atlaiko ištisines apkrovas, bet prasčiau skersines.
Dažniausiai šiandieniniai dviračiai turi vientisą virintą konstrukciją, tačiau nevisada rėmo dalys suvirinamos kokybiškai. Kokybiškose konstrukcijose sujungimo vietose vienas vamzdis beveik nepastebimai sueina į kitą.

Reikia atsiminti, kad bet koks ratas gali įveikti ne didesnę kaip 1/3 savo aukščio kliūtį. Kelių dviračių ratai būna nuo 20 iki 28 colių. Didelių ratų privalumas - tolygus važiavimas, didelis judėjimo greitis ir geras pravažumas. Mažėjant ratams, mažėja greitis, bet lengviau sukti pedalus. Dviratį su mažais ratais lengviau pritaikyti dviratininko ūgiui. Ratai gali būti siauri - 1,5 colio, ir platūs - 1,95 - 2,1 colio, ir universalūs - 1,75 colio. Siaurais ratais gerai važinėti asfaltu, o bekelei labiau tiks platūs ratai. Jeigu dviratis bus naudojamas įvairiuose keliuose, patartina rinktis universalias padangas.

Dviračio žingsnis (atstumas, kurį įveikia per pilną pedalų apsisukimo ratą) priklauso nuo žvaigždučių dantelių skaičiaus ir ratų skersmens. Dviračių su keliomis pavaromos žingsnis būna nuo 1,5 iki 10 m. Toks platus diapazonas gali praversti tada, kai keliaujama ilgais maršrutais su sunkiais pakilimais ir nusileidimais.
Renkantis kelio dviratį reikia atminti, kad sėdint ant dviračio negalima per daug susilenkti. Jeigu vairas bus išlenktas, bus galima patogiau sėdėti, o moterims būtini platesni balneliai.

Kelių dviratis netiks tiems, kurie mėgsta ilgas keliones, nes jo bagažinės nepritaikytos didelėms apkrovoms. Turistiniai dviračiai tokie pat patogūs kaip kelių, bet gali pavežti kiek kalnų dviračiai.

Turistiniai dviračiai turi rėmus su pailgintu užpakaliniu trikampiu, kamerines padangas ir lenktą sportinių dviračių vairą.
Skirtingai nuo sportinių dviračių, turistiniai turi mažiau įrangos, tačiau tvirtesnes bagažines ir sunkesnius tvirtesnius ratus. Paprastai tokie dviračiai turi 28 colių ratus. Geriausi turistiniai dviračiai turi chromolibdeno ir titano rėmus.
Turistinių dviračių privalumai: lengvumas, geras važiavimas tiek asfaltu, tiek gruntu, geras stabilumas, galimybė pervežti sunkų krovinį, platus pavarų spektras.
Visgi šie dviračiai turi ir trūkumų. Tai mažas manevringumas ir prastas pravažumas techniškai sudėtingais keliais. Turistiniai dviračiai skirti ramiam važiavimui įvairaus tipo keliais.

Renkantis kalnų dviratį reikia tiksliai žinoti, kam jis bus naudojamas. Greitam važinėjimui kalvotomis vietovėmis tinka dviračiai su priekiniais amortizatoriais. Šokinėti per kliūtis labiau tiks standūs dviračiai su gerais stabdžiais. Staigiems nusileidimams geriausiai tinka labai tvirti dviejų pakabų dviračiai.
Tikri kalnų dviračiai turi nuo 21 iki 27 pavarų. Tris vedančiosios priekinės žvaigždutės gerokai padidina galimų pavarų skaičių. Didelė priekinė žvaigždutė turi turėti 50-53 dantelius, maža - 24-28. Didelė užpakalinė žvaigždutė turi turėti ne mažiau 28, o maža - ne daugiau 12-14 dantelių.
Daugumas modelių turi priekinius amortizatorius. Kalnų dviračiai turi mažesnius ratus (26 coliai), didesnio skersmens vamzdžius, Y formos rėmą ir tiesų vairą. Padidintas mazgų ir detalių tvirtumas leidžia mažiau saugant dviratį įveikti įvairias kliūtis. Visgi reiktų žinoti, kad Y formos rėmas ir tiesus vairas netinka ilgoms, kelias dienas trunkančioms kelionėms.
Hibridiniai dviračiai tinka beveik visiems važinėjimams, išskyrus visiškas bekeles. Tokie dviračiai turi daugelį turistinių ir kalnų dviračių detalių. Pavarų skaičius ir santykis užtikrina greitą važiavimą keliais ir gerą pravažumą kalnuose bei bekele. Negilaus profilio padangos puikiai tinka asfaltui. Problema tik ta, kad tokie dviračiai vis dar tobulinam ir galutinės formos nėra.

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.