Kiekvienas didesnis ūkis ar ūkinė bendrija, užsiimanti žemės ūkiu, naudoja pačių įvairiųs modelių kombainus, pagamintus tiek Rusijoje, tiek ir Vakarų Europoje. Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, ūkiai nėra milžiniški, klimtas nuspėjamas, ekonominės sąlygos prognozuojamos, dešimtmečiais buvo tobulinama ir dabar puikiai veikia atsarginių dalių, tepalų ir kuro tiekimo sistema. Vienas mūsų regiono pliusų yra tas, kad klimatas ir reljefas visur daugmaž tas pats, tad vienam ūkiui pilnai užtenka vieno-dviejų tipų kombainų.

Kombainų pasiūla didelė

Šiai dienai Lietuvos rinkoje prekiaujantieji žemės ūkio technika siūlau daugiau negu 100 skirringų kombainų modelių. Produkcija nuolat atnaujinama, modeliai tobulėja, atsiranda naujų rinkos žaidėjų iš Rytų Europos ar Tolimųjų Rytų. Žemdirbiai tikria turi iš ko rinktis, tad belieka įvertinti auginamų javų plotus, kraštovaizdžio reljefą, grūdų paskirtį ir, kas labai svarbu, finansines galimybes. Reikia nepamiršti, kad šiuo atveju kalbama ne tik apie kombaino kainą, kuri jau nebus maža. Paskaičiuoti reikia ir metines išlaidas, kurias gali sudaryti amortizacija, banko palūkanos jei technika pirkta lizingu, draudimas, saugojimo išlaidos, kuras, atsarginės dalys ir kt.

Įvertinus, kiek tai gali atsieiti, mažesniems ūkininkams kartais labiau apsimoka kombainus ne pirkti, o nuomuotis juos iš atitinkamas paslaugas teikiančios įmonės. Aišku, jei skaičiuosime tiesiogines išlaidas, tai nuomuoto kombaino naudojimas bus kiek brangesnis, negu darbas nuosava technika, tačiau taip nereikės rūpintis kitomis, su kombainu susijusiomis, išlaidomis. Paskaičiuota, kad nuomuotis kombainus apsimoka kai apsėta mažiau negu 50 h plotas, didesniems plotams kombainai pasirenkami pagal kornetų sezoninį išdirbį.

Mūsų rinkoje yra rusiškų kombainų: „KZS-3", „Don-09"," Don-1500". Jie pigūs, tačiau dėl dažnų gedimų ir remonto išlaidų, javų nuėmimas jais tampa ganėtinai brangus. Rusiški kombainai, paprastai, genda nuėmus apie 100 tonų grūdų, vakarietiški brangesni modeliai, tokie kaip „John Deere", genda nuėmus apie 2 000 tonų.

Kalvotų dirvų savininkams ir ūkininkaujantiems tokiose vietose verta atkreipti dėmesį į specialių šlaitų kombainų rodiklius. Žinotina, kad dirbant serijiniu lygumoms skirtu kombainu kalvotose vietovėse, mašinos našumas sumažėja ketvirtadaliu, o derliaus nuostoliai labai padidėja. Taip pat dirbant tokiu kombainu yra pavojus apvirsti, tad specialūs šlaitų kombainai kalvose dirba efektyviau už lygumų kombainus. Sunkiomis sąlygomis specialių kombainų tiesioginės nuėmimo išlaidos yra apie 10 proc. mažesnės už lygumų kombainų.

Būtent todėl renkantis kombainą, reikia įvertinti turimus laukus ir darbo juose sąlygas. Kombainų klasės žymimos skaičiais nuo 3 iki 6. Kombainų klasės nustatomos pagal jų našumą, skaičiuojamąo pagal kombaino apdirbamą grūdų masę (kg/s). Nominalus našumas nustatomas pagal konkretaus ūkio derlingumą.

Kombainai, skirti laukams, kurių derlingumas yra nuo 0 iki 60 c/kg, priskiriami 3 - 5 klasei.

Kartais reklaminiuose skelbimuose nenurodomas kombaino našumas, bet kai kalbama apie kombainus su klasikikinėmis kultuvėmis, jį galima paskaičiuoti patiems:

Qt=variklio galia + po būgnu esantis plotas + šiaudų vartytuvo plotas + rėčio plotas

Taip pat iškart reikia apsispręsti ir dėl optimalaus pjovimo ploto. Jį galima paskaičiuoti pagal formulę:

Pjovimo plotas (m) Našumas/0,01 Derlingumas + kombaino greitis.

Tarkim:

Vidutinis derlingumas ūkyje yra 20 c/ha, praktika rodo, kad po laukus kombainas juda vidutiniu 6 km/val. greičiu. Pjovimo plotas m lygus7,9/0,01206 = 6 m (6,58)

Norint dirbti našiai, 5 - 7 kg grūdų per sekundę apdirbančio kombaino („Nivos", SK-5M-2, ar „Jenisei 1200") kai ūkio derlingumas - 15 c/ha, reiktų naudoti platesnį kaip 5 m pjovimą. Tai ne tik leis kombainui dirbti našiau, nes kultuvė bus pilniau apkrauta, bet ir sumažins kuro sąnaudas, nes kombainas mažiau judės po lauką.

Žemaūgių augalų laukuose galima naudoti ir galingesnius kombainus su dar platesniu pjovimo plotu. Tarkim jei derlingumas siekia 30 c/kg, vietoj „Nivos", kurios pjovimo plotas yra 5 - 6 metrai, galima naudoti „Don 1500B", kurio pjovimo plotas yra 8,6 m. Tiesa, reiktų žinoti, kad platus pjovimo plotas gali sukelti tam tikrų nepatogumų. Renkantis kombainą reikia įvertinti ir laukų plotą bei reljefą, kelių išsidėdstymą (ypač aktulu miškingose vietovėse).

Reikia paskaičiuoti ir vinoes grūdų tonos apdirbimo kaštus. Nors galinga technika dirba našiau, kartis jos naudojimas gali kainuoti nepagrįstai daug, todėl dėl to gali tokia technika nukuliami brangti grūdai ir kristi ūkio rentabilumas.

Kaip paskaičiuoti reikiamą kombainų kiekį?

Reikiamas kombainų kiekis paskaičiuojamas įvertinus laukų plotą ir vidutinį kombaino našumą ha/val. arba t/val.

Našumas paskaičiuojamas taip:

Našumas (ha/val.) = kombaino greitis x pjovimo plotas x K1/1000

K1 - pagrindinio laiko naudojimo koeficientas. Rusiškiems kombainams jis - 65 proc., vakarietiškiems - 80 - 90 proc.

Tarkim, vidutinis judėjimo greitis po lauką yra 6 km/val., pjovimo plotas - 6 m. Išeina, kad našumas bus 6 km/val. x 6 m x 65/1 000 = 2,34 ha/val.

Žinant lauko derlingumą, pjūties dienas ir paros darbo valandas, galima paskaičiuoti bendrą nukultų javų skaičių tiek hektarais, tiek ir centneriais.

Tarkim, vidutinis lauko derlingumas yra 20 c/ha, pjūties laikas - 10 dienų, kombainininkas per parą dirba 14 val.

Įdirbis hektarais = 2,34 х 10 х 14 = 327,6 ha

Įdirbis centneriais = 327,6 х 20 c/ha = 6552 c

Padalinus turimų laukų plotą iš įdirbio, galima bus preliminariai paskaičiuoti reikiamų kombainų skaičių.

Pasirinkus kombainų skaičių ir klasę, galima paskaičiuoti jų naudojimo ekonomiškumą.

Ekonomija

Kombainas perkamas 10 - 20 mteų. Jį įsigijant reiktų paskaičuoti jo efektyvumą visam šiam laikui. Vertinant kombaino ekonomiškumą, reikia atsiminti, kad pagrindinė jo užduotis - grūdų pjovimas. Taigi, kombaino šeimininkui reikia nukulti kaip galima daugiau javų, kad iš to jis galėtų užsidirbti.

Būna, kad žmonės pamiršta išlaidas ir skaičuoja tik prikultų javų kiekį. Paprastai grūdų supirkimo įmonės moka ne tik už javų kiekį, bet ir už kokybę. Mažesnis, bet kokybiškų javų kiekis gali duoti daugiau pelno, negu didelis kiekis prastos produkcijos.

Taip pat ūkininkai dažnai pamiršta apie pašalinį kūlimo produktą - šieną. Naudojant vakarietiškus kombainus, šiaudų surinkimui ir rišimui reikia papildomos technikos. Dėl to auga išlaidos kurui, papildomai apkraunama dirva. Papildomai technikai važinėjant po laukus, prastėja ir paties šieno kokybė.

Reikia nepamiršti, kad kainuoja ir paties kombaino išlaikymas. Išlaidas galima skirstyti į nuolatines ir laikinas.

Nuolatinės išlaidos - jos yra net tada, kai kombainas nedirba: jau minėta amortizacija, lizingo įmokos, saugojimas, draudimas, mokesčiai ir t.t. Kuo technika naujesnė ir brangesnė, tuo daugiau teks jai išleisti.

Laikinos išlaidos - remontas, aptarnavimas, atsarginės dalys, užmokestis kombainininkams, kuras.

Vertinant šias išlaidas reikia atkreipti dėmesį į:

1. Kiek kainuos įsigijamos technikos remontas?

2. Kaip profesionaliai pardavėjas ja gali pasirūpinti po pardavimo?

3. Kiek kainuoja atsarginės dalys?

4. Kiek kainuos kombainininkų samdymas ir kiek tai padidins išlaidas?

5. Kiek įsigijamai technikai reikės kuro ir tepalų.

6. Kokias dar kultūras galima kulti įsigijamu kombainu ir kiek kainuos papildoma įranga?

Paskaičiuota, kad vakarietiškų kombainų atsiperkamumas ilgesnis. Norint, kad tokia technika atsipirktų greičiau, reikia derlingų laukų, kuriuose ši technika bus naudojama labai intensyviai. Taip pat, kaip jau minėjome, vakarietiški kombainai yra brangesni, tad jų įsigijimui reiks daugiua lėšų. Jeigu apyvartinių lėšų trūksta, verčiau rinktis pigesnius rusiškus kombainus.

Tikslinga renkantis kombainą paskaičuoti vieno hektaro nukūlimo kainą, kurią sudaro vidutinė amortizacija, atsarginės dalys, aptarnavimas, kuras, tepalai, darbo užmokestis ir kitos išlaidos.

Paprastas kombainas kainuoja brangiai. Įrangos naudojimo koeficientas tuo aukštesnis, kuo technika patikimesnė, detalės pigesnės ir kuo paprasčiau ją aptarnauti. Šiuos rodiklius reikia vertinti vienu metu, nes net pats patikimiausias kombainas, kuriam nepavyks rasti detalių ar tinkamo serviso, gali tapti ilgalaikių prastovų priežastimi.

Tarkim, viena prastovos valanda ūkiui, priklausomai nuo kombaino našumo, kainuoja 5 - 10 tonų nenukultų javų.

Jeigu technikos trūksta, ūkis gali nespėti nuimti derliaus per optimaliausias 15 - 20 dienų. Kiekviena vėlesnė diena duoda 0,3 c/ha nuostolio.

Tarkim, ūkis turi 4 000 ha ploto laukus ir dėl 5 dienų prastovų jis praras 5 tonas grūdų. Rinkdamiesi naują kombainą, įvertinkite turimus plotus ir jau esančios technikos parką.

Statistinio ūkio biudžetas yra ribotas. Europos paramą gali gauti toli gražu ne visi, tad perkant kombainą reikia įvertinti, kiek tai turės įtakos ūkio ekonomijai ir kokios išlaidos prisidės.

Kombaino techninės galimybės

Kombaino klasė ir našumas - tai tik pirmas žignsis renkantis žemės ūkio techniką. Taip pat reikia atkreipti dėmės į jos technines charakteristikas. Tarkim, kombainai su rotorinėmis kūlimo sistemomis linkę greičiau užsiteršti. Nors ūkininkai dyzeliną gali pirkti pigiau, dalis vis dar naudojasi kontrabandine, abejotinos kokybės, produkcija. Vakarietiški kombainai į prastą kurą ir tepalą reaguoja jautriau negu rusiški.

Žinoma, kad laukų nukulimo švarumas ir prikultų grūdų kokybė tiesiogiai priklauso nuo tinkamo kombaino nustatymo konkrečioms vietos sąlygoms. Turint omenyje, kad ne visi kombainininkai pasižymi aukšta kvalifikacija, reikia, kad kombainą būtų galima sureguliuoti greitai ir paprastai.

Pjūties metu kombainininkai dirba ties savo galimybių riba, tad darbo vietos patogumas yra dar vienas svarbus darbo kokybę lemiantis faktorius.

Pasaulinė praktika rodo, kad patogiai įrengta kombainininko vieta labai greitai atsiperka: didėja kombaino našumas, mažėja kombainininko daromų klaidų, dėl kurių techniką tenka remontuoti, skaičius.

Kombaino patikimumas irgi labai svarbus, nes tai kainuoja pinigus. Vakarietiško kombaino patikimumas kainuoja 3 - 4 kartus daugiau negu rusiško. Praktika rodo, kad toli gražu ne visi vakarietiški kombainai po 4 - 5 metų eksploatacijos dirba taip pat patikimai, kaip teigia reklamos. Žiūrint iš techninių pozicijų, po 4 - 5 metų, vakarietiškų ir rusiškų kombainų patikimumas suvienodėja.

Taip pat reikia nepamiršti, kad vieni kombainai labiau tinka aukštoms kultūroms, kiti - žemaūgėms.

Jeigu vasara pasitaikys lietinga ir kombainui teks dirbti šlapiame grunte, reiks specialių modifikacijų, mažinančių technikos spaudimą gruntui:

Suporinti ratai yra siauresni negu baziniai. Tarkim kombaino „Don 1500B" standartiniai ratai yra 0150 - 30,5 х 32, suporinti - 2х18,4х36 arba 2х20, 8х38.

Tam, kad tarp suporintų ratų būtų tarpas, jie montuojami ant specialių diskų. Deja, ši konstrukcija tinka tik lygiems laukams, nes kitur apkrova gali sulaužyti tiltą.

Platūs ratai naudojami nelygiuose laukuose. Jie yra 1,5 karto platesni už standartinius. Jie maunami tik ant varančio tilto.

Kartais naudojama ir visų keturių varomų ratų sistema. Tokiu atveju kombainas tampa lengviau valdomas, nes prie besisukančių ratų ne taip kimba dirva. Viasų keturių ratų sistema naudojama su plačiais ratais.

Pusiau vikšrinis variantas naudojamas kai reikia ypatingai pravažaus kombaino. Dirvos apkrovimas tokiu atveju mažėja 3 - 4 kartus, lyginant su standartinių ratų naudojimu.

Vikšrinis variantas naudojamas drėgnuose laukuose. Tokiu atveju reikia atlikti varančio tilto, vairo sistemos ir kultuvės modifikaciją.

Skirtingų kultūrų nukulimui, jei ūkis tokias naudoja, gali būti naudojami specialūs adapteriai. Reiktų žinoti, kad ne visi vakarietiški modeliai yra universalūs ir tinka ne visoms kultūroms.

Laukai

Jeigu laukai nėra dideli arba jie siauri, didelių kombainų naudojimas nėra tikslingas. Kuo laukas mažesnis, tuo manevringesnio kombaino reikia. Jis turi kaip galima mažiau laiko gaišti posūkiams ir apsisūkimams.

Pjaunant grūdus nelygiame lauke, reikia naudoti specialus pjautuvus, kurie kopijuos vietovės reljefą. Tai leis greičiau nuimti visą išaugintą derlių

Atskirais atvejais - mažas derlingumas ir pan. - tikslinga naudoti išskirstytą pjovimą. Toks pjovimas dažnai yra pigesnis ir padeda išsaugoti grūdų kokybę. Šis metodas turi būti taikomas nuimant derlių maždaug 50 proc. laukų plotuose.

Technika ir personalas

Perkant naują kombainą reikia įvertinti jau turimą techniką, kombainininkų ir serviso darbuotojų kvalifikaciją. Brangi technika reikalauja aukštos kvalifikacijos specialistų priežiūros. Ypač tai aktulu kai kalbama apie technikos saugojimą žiemą.

Jeigu ūkis turi kelis vieno gamintojo kombainus, įsigydamas kito gamintojo produkciją, jis turės pirkit atskirą atsarginių dalių komplektą, mokyti žmones dirbti su nauja technika. Kai perkamas to paties gamintojo, bet kitas modelis, tokių išlaidų nesusidaro.

Vertinti reikia ne tik kainas, bet visą bendrą situaciją. Svarbiausia, kad pjūties metu kombainas galėtų dirbti. Tai užtikrina tik greitas atsarginių dalių pristatytmas ir operatyvus remontas, todėl reikia žinoti ar jūsų regione yra kombaino gamintojų atstovų, kaip greitai jie gali gauti dalis, ar yra specializuotas servisas ir t.t.

Žinant tai, kad antros pagal didumą, po amortizacijos, išlaidos susijusios su atsarginėmis dalimis, tai reikia iš anksto pagalvoti apie jų gavimo galimybes ir mokėjimo būdą. Dalys vakarietiškiems kombainams gali būti brangesnės negu analogiškos dalys rusiškai technikai.

Žiemojimas ir priežiūra

Žiemą kombainus reiktų laikyti sausoje, vėdinamoje patalpoje, tačiau tai pavyksta ne visada. Kartais technika žiemoja po atviru dangumi. Tokiu atveju rekomenduotina pasitarti su gamintoju, kaip tinkamai kombainą užkonservuoti „žiemos miegui". Gali būti, kad bus pasiūlyta įsigyti brangius specialius antdėklus ir priemones, saugančia kombainus nuo nepageidaujamo aplinkos poveikio.

Reikia nepamiršti ir to, kad darbas su skirtingais kombainais reikalauja skirtingos kvalifikacijos. Jeigu ūkyje nėra aukštos kvalifikacijos kombainininko, neverta pirkti naujausių, sudėtingų, elektronika prifaršioruotų, modelių.

Skiriasi ir kombainų remonto sudėtingumas. Tai irgi reikia įvertinti.

Visą techniką anksčiau ar vėliau tenka remontuoti, tad svarbu, kad pardavėjas pasirūpintu garantija, garantiniu servisu ir pogarantiniu remontu.

Technikos tarnavimo laiką lemia ir jos naudojimo intensyvumas. Tarkim, technika gali po 20 valandų per para, 4 - 5 mėnesius būti naudojama ne tik savo, bet ir gretimuose laukuose. Tokiu atveju kombainas pats turės įveikti nemažus atstumus, važiuodamas iš vieno lauko į kitą. Kitame ūkyje kombainas gali dirbti 2 - 3 mėnesius po 12 valandų per parą. Būtent todėl brangi technika atsiperka tik tada, kai ji nuolat naudojama.

 

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse ir interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „IKS" sutikimo draudžiama.