Skaudžios eismo nelaimės Lietuvos keliuose vėl primena apie augančią žūčių transporto įvykiuose statistiką ir vėl pralaimimą karą keliuose. Vairuotojų rengimo specialistai sunerimę dėl jaunų eismo dalyvių nutrūktgalviškumo.

Ilgojo 2013-ųjų Velykų savaitgalio aukomis, netipiškai žiemiškai ekstremaliomis vairavimo sąlygomis, tapo daugiau negu 300 eismo dalyvių. Kraupu, bet eismo įvykiuose žuvusiųjų amžiaus vidurkis paprastai būna apie 30 -35 metai. Tai rodo, kad karas keliuose, anaip tol, nesibaigė, o tęsiasi, nusinešdamas vis daugiau jaunų likimų.

Ar dėl šių tragedijų verta kaltinti užsitęsusią žiemą? Ko gero, daugelio galvose kyla mintis, jog dažnai nelaimių keliuose priežastimis tampa elementarus taisyklių nepaisymas, praktinių patarimų niekinimas ir pražūtingas siekis savo kailiu patikrinti, kaip iš tikrųjų veikia gyvenimo ir išgyvenimo kelyje dėsniai...

Griežti perspėjimai

„Turime pripažinti, kad mūsų vairavimo ypatumai ir bendra kultūra keliuose norvegams ar anglams kelia siaubą," - kovo vidury pažymėjo VĮ „Regitra" Egzaminų metodikos skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Tarabilda.

Pasak pareigūno, skirtumai išryškėja, palyginus Lietuvos ir kitų Vakarų Europos valstybių vairuotojų pasirengimą siekiant įgyti teisę vairuoti. Vairuotojus egzaminuojantys specialistai pažymi, kad šalyje pradedantieji vairuotojai vairavimo mokyklose išmoksta mintinai kelių eismo taisykles ir važiuoti tik keliais maršrutais. „Bet ar to užtenka?" - retoriškai klausė A. Tarabilda.

Lietuvių vairuotojų pasirengimu, pareigingumu, drausmingumu ir patikimumu skundėsi ir vairuotojų darbdaviai - transporto įmonių vadovai. Vis dažniau vėl pasigirsta nuogąstavimų, kad dėl kvalifikuotų, drausmingų ir atsakingų vairuotojų trūkumo, vežėjų įmonės darbuotojų dairosi užsienyje.

Atrodytų, jaunimui - puikios perspektyvos pritaikyti savo greitą reakciją ir racionalų mąstymą, įdarbinant veržlumą gauti vairuotojo pažymėjimą ir valdyti transporto priemonę kelyje. Tačiau Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava" skaičiavimais, krovininio transporto įmonėms Lietuvoje šiemet jau trūksta apie 1500 vairuotojų.

Vežėjai nuogąstauja, kad šis rodiklis kasmet prastėja:  „Vairuotojai palieka tarptautinių vežimų rinką, o naujų darbuotojų rengimas yra nepakankamas," - rašoma vežėjų portale „CargoNews".

Valstybinė atsakomybė

Tuo tarpu, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro  duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 24 institucijos, kurios turi licenciją vykdyti vairuotojų pradinės profesinės kvalifikacijos įgijimo ir periodinio mokymo tęstines programas. Jos parengtos, vadovaujantis Europos Parlamento ir Europos Tarybos direktyvomis, kurias taiko ir Lietuva.

Vairuotojų rengimo specialistai pastebi didėjantį jaunuolių susidėmoėjimą tarptautinių vežimų vairuotojo ekspeditoriaus profesija.  Ji teikiama mokiniams turintiems vidurinį išsilavinimą ir mokiniams turintiems pagrindinį ir siekiantiems vidurinio išsilavinimo. Šios programos parengtos vadovaujantis atitinkamu profesinio rengimo standartu.

Lietuvoje tarptautinių vežimų vairuotojo ekspeditoriaus mokymo programa dėstoma dvidešimtyje licencijuotų profesinio mokymo centrų. Jų tinklas driekiasi per visą šalį ir apima ne tik didesnius miestus, bet ir rajonų centrus, todėl kvalifikuotas vairuotojų mokymas yra pasiekiamas ko ne kiekvienam jaunuoliui.

„Regitra" ginasi

Norinčiųjų gauti vairuotojo pažymėjimą taip pat nemažėja. Antai, apžvelgiant praėjusiųjų metų jaunų vairuotojų egzaminavimo statistiką matyti, kad beveik pusė laikiusiųjų egzaminą, jį  išlaiko iš pirmo karto. Pasak VĮ „Regitra" specialistų, „pastaraisiais metais nuolat gerėjančius praktikos egzaminų rezultatus lemia tai, kad kandidatai į vairuotojus skiria vis daugiau laiko vairavimo įgūdžiams stiprinti tiek mokydamiesi su vairavimo instruktoriumi, tiek su šeimos nariu".

Šią nuomonę dėl aukšto vairuotojų parengimo lygio palaiko bei papildo ir Lietuvos vairuotojų mokymo bei kvalifikacijos kėlimo mokyklų asociacijos prezidentas Darius Lesickas. Jis pabrėžia, kad Lietuvoje - vienintelėje šalyje Europoje - praktiniai vairavimo egzaminai yra filmuojami, kad būtų išvengta galimų nesusipratimų. Tačiau D. Lesickas kartu pastebi, kad į vairavimo mokyklas dažnai ateina jaunuoliai jau turintys vairavimo įgūdžių.

„Mokiniai dažniausiai važinėja papildomai daugiau nei privalomos pamokos su tėvais ir, mūsų nuomone, tai nėra gerai, nes tėvai įskiepija tokias vairavimo nuostatas, kaip ir patys elgiasi, ir tokiu būdu stabdomas ir mokyklos vairavimo mokytojų indėlis į jauno vairuotojo paruošimą", - portalui Autoreviu.lt sakė D. Lesickas.

Kelias - santalka

Ne tik eismo priežiūros specialistai, vėžėjai ar europinė statistika negaili aštrių strėlių Lietuvos vairuotojų atžvilgiu. Keliuose ir gatvėse kasdien  matome dešimtis situacijų, kaip per plauką išvengiama nelaimės. Jos kyla dėl visų eismo dalyvių neatidumo, taisyklių ignoravimo ar kvailo noro pasipuikuoti ten, kur visiems saugumą bei sklandų susisiekimą turėtų užtikrinti dėmesys, atsakomybė ir įgūdžiai.

Pasak D. Lesicko, sąmoningų eismo dalyvių ugdymas ir rūpestis už visų mūsų saugumą keliuose diegtinas ne tik vairavimo mokyklose, o ir šeimose, bendruomenėse ir atsakinguose postuose.

„Manome, kad taisyklių nesilaikymas yra viena protesto formų. Nemažai piliečių mąsto, kad jei valdžia pamina žmogiškąsias nuostatas ir slepiasi už savo sukurtų įstatymų, nuostatų ir aprašų, tai ir piliečiai nori nepaisyti kokių tai taisyklių, o Kelių eismo taisyklės kasdiena po ranka. Tai labai matosi mūsų suformalizuotoje visuomenėje, kur yra lygesnių už kitus. Privalome keistis visi ir nematuoti visko piniginiais vienetais, nes Lietuvoje, jei apie ką nors kalbama negatyviai ieškokite piniginio galingųjų intereso ir visada jį rasite, taip ir apie vairavimo mokymą", - susirūpinęs prezidentas.

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.