Visavertės transporto priemonės statuso siekiančius motociklus su keturiais ratais kompromituoja jų savininkai. Liepos 1-osios, kai įsigaliojo Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo naujoji redakcija, laukta tarsi panacėjos, turinčios įvesti tvarką lietuvių keturračių motociklų registravimo ir eksploatavimo džiunglėse. Tačiau praėjus mėnesiui, kai minėtai technikai buvo suteiktas motorinės transporto priemonės statusas, įpareigojantis ją puošti valstybiniais numeriais, registruoti „Regitroje", drausti ir reguliariai tikrinti techninės apžiūros centruose, niekas iš esmės nepasikeitė. Juristų teigimu, šiuos dalykus reglamentuojantys teisės aktai tebėra neaiškūs ir nelogiški.

Klasifikavimo ypatumai

ATV (All Terrain Vehicle) žymimi keturračiai motociklai gyvuoja bene 50 metų, tačiau lig šiol nėra vienos nuomonės, kaip juos vertinti ir kokiai transporto priemonių kategorijai priskirti. Tarkim, Šiaurės Amerikoje keturračiai laikomi sporto inventoriumi, nutrūktgalviško laisvalaikio mėgėjų žaisliuku ar fermerių, keliaujančių po savo valdas, darbo įrankiu.

Keturračiais važinėti bendro naudojimo keliais JAV draudžiama - pramogauti ir dirbti galima tik uždarose trasose ar teritorijose.

Europoje požiūris į šiuos automobilio ir motociklo hibridus visiškai kitoks. Daugelyje šalių keturračiai jau senokai laikomi visaverte transporto priemone ir registruojami kaip lengvieji automobiliai.

Tiesa, kol kas šia privilegija naudojasi tik dalis ATV motociklų - tie, kurių didžiausias konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km per val., variklio galia ne didesnė nei 15 kW, o eksploatacinė masė - ne didesnė nei 400 kg. Jei keturratis atitinka šiuos reikalavimus, gauna vadinamąjį EC sertifikatą ir gali būti registruojamas kaip L7e kategorijos transporto priemonė. Lietuvoje visi, turintys B1 kategorijos vairuotojo pažymėjimą, atlikę reikiamas registracijos procedūras tokia technika gali drąsiai važiuoti bendro naudojimo keliais ir gatvėmis.

Tokias pat teises turi ir vadinamųjų lengvųjų keturračių motociklų (esminis jų skirtumas - dar mažesnė masė ir galia) savininkai - juos vairuoti galima turintiesiems AM kategorijos vairuotojo pažymėjimą.

Pagunda nusikalsti

Tačiau visi, įsigiję ATV su galingesniais motorais, dabar patenka į keblią padėtį: toks keturratis prilyginamas savaeigei mašinai, todėl registruojamas laikantis traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registravimo taisyklių. Registruojama rajonų savivaldybių žemės ūkio skyriuose. Oficialiai juos, kaip ir bet kurią kitą sunkiąją žemės ūkio techniką, vairuoti gali tik turintieji traktorininko pažymėjimą.

Žemės ūkio ministerijos Infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Vincas Andriuškevičius pripažino, kad dabartinė tvarka nelogiška ir skatina teisinį nihilizmą. Akivaizdu, kad galingesni keturračiai su traktoriais neturi nieko bendra, todėl 500 valandų kursai specialioje mokykloje yra tik laiko gaišimas. Beje, brangus laiko gaišimas, nes kainuoja apie 800 litų.

Visa tai paaiškina, kodėl keturračių savininkai neskuba jų registruoti ir mieliau rizikuoja sulaukti policijos sankcijų (už vairavimą neįregistruoto ATV ir neturint reikiamo vairuotojo pažymėjimo numatyta bauda nuo 100 iki 150 litų). Tiesa, baudą mokėti tektų, tik jei nusidėjėlis pats to norėtų: pareigūnų galimybės pavyti sprukti sumaniusį keturratį tik teorinės. Žinovai tikina, kad keturračiai pravažumu gerokai lenkia netgi specialiai bekelės varžyboms parengtus visureigius, todėl įgudęs vairuotojas gali važiuoti bet kada ir bet kur.

Vienas keturračių motociklų pionierių Lietuvoje bendrovės „Bivakas" direktorius Audrius Ščeponavičius pripažino, kad pastaroji ATV mašinų ypatybė kartais daro meškos paslaugą ir diskredituoja šias transporto priemones.

„Kai prieš maždaug 14 metų Lietuvoje buvo „atrasti" vandens motociklai, susidūrėme iš esmės su tokiais pat rūpesčiais, kokie dabar dažni kalbant apie keturračius.

Anuomet vandens pramogų mėgėjai ignoravo raginimą naudoti naro kostiumus ir apsaugines liemenes, plaukiojo kur sumanę, nepaisė įvairių draudimų ir reikalavimų. Kad ir kaip būtų apmaudu, pastaraisiais metais keturračiai motociklai taip pat dažniau minimi negatyviame kontekste", - apgailestavo A. Ščeponavičius.

Iš tiesų internete ieškant informacijos apie keturračius, žinutės apie niokojamus parkus, ūkininkų pasėlius, įžūlų kai kurių šios transporto priemonės vairuotojų elgesį ar avarijas nustelbia bet kokią kitą informaciją. Vis dėlto A. Ščeponavičius sakė tikįs, kad kaip ilgainiui civilizuotas tapo vandens motociklininkų elgesys, taip evoliucionuos ir jaunųjų keturračių savininkų mąstymas.

Rinkoje pigesnė technika

Vertindamas liepos 1-ąją įsigaliojusias Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas A.Ščeponavičius vylėsi, kad aiškiau apibrėžus mažųjų keturračių statusą, ilgainiui bus analogiškai pasielgta ir su ATV technika, šiuo metu prilyginama traktoriams.
„Teko girdėti komentarų, esą keturračiai negali rodytis keliuose, nes važiuojant didesniu greičiu yra sunkiai valdomi ir todėl pavojingi. Iš tiesų naujos kartos keturračiai turi nepriklausomas pakabas, važiuokles su papildomais stabilizatoriais, todėl jei vairuotojas paiso taisyklių, yra sunkiai apverčiami. Jie turi posūkių žibintus, galinio vaizdo veidrodėlius, katalizatorių, vietą valstybiniam numeriui, šviesos ir garso signalizaciją. Automobilių kraujo juose kur kas daugiau nei motociklų", - tikino pašnekovas.

„Įsigyti 40-50 tūkst. litų kainuojantį garsaus gamintojo keturratį gali tik palyginti dideles pajamas gaunantys žmonės. Norėdami išplėsti pirkėjų ratą nusprendėme pradėti bendradarbiauti su Prancūzijos kompanija „Goes". Ją įkūrė keletas buvusių aukšto rango koncerno BRP vadovų, todėl sukauptą patirtį pasitelkė organizuodami nauju prekės ženklu papuoštos technikos gamybą tuose pat fabrikuose Kinijoje bei Taivane, kuriuose gaminami pigesnieji „Can-am" ar „Bombardier" keturračių modeliai. „Goes" užima nišą tarp pačių paprasčiausių bevardžių kinų gamybos keturračių ir šio sektoriaus lyderių iš JAV ar Kanados, todėl kainuoja apie 18-20 tūkst. litų. Beje, ši technika turi EC sertifikatus, todėl registruojama kaip visavertė transporto priemonė", - pasakojo A. Ščeponavičius.

Būtina rūpintis saugumu

Specialistai atkreipia dėmesį, kad pastaraisiais metais labai sparčiai augo keturračių galia, todėl dabar sportiškiausi modeliai 100 km per val. pasiekia maždaug per 5 sek. Jų techninę charakteristiką galima lyginti ne su automobilių, o su „britvomis" vadinamų motociklų. Važinėjant tokio tipo keturračiais ne tik privalomas šalmas, bet ir būtina mūvėti specialius batus, pirštines, dėvėti kojų, stuburo, krūtinės ląstos apsaugas. Statistika liudija, kad visų tragiškai pasibaigusių avarijų dalyviai apsaugai neskyrė jokio dėmesio.

Renaldas GABARTAS