Veikiausiai atsimenate, kad praėjusių metų kelias lapkričio savaites dyzelino kaina degalinėse buvo tokia pati kaip benzino. Kadangi buvome įpratę, jog benzinas už dyzeliną brangesnis, nauja kaina daugelį nustebino. Nors dabar kainų skirtumas vėl panašus kaip anksčiau, sąlygoms naftos rinkoje susiklosčius nepalankiai jau 2019 metų rudenį galime sulaukti dar neįprastesnio ir gyventojų bei verslo kišenę patuštinsiančio akibrokšto.

Nuo 2020 metų sausio 1 dienos visame pasaulyje įsigalios vadinamosios „IMO 2020" taisyklės: bus draudžiama laivuose deginti sunkųjį 3,5 proc. sieringumo mazutą ir įsigalios reikalavimas naudoti ne didesnio negu 0,5 proc. sieringumo mazutą. Apie šį pasikeitimą naftos ir transporto sektoriaus bendrovės žino jau seniai, tačiau, kaip dažnai būna, sprendimai atidėliojami. Panašu, kad ir naftos perdirbimo gamyklos, ir laivų savininkai nėra tinkamai pasiruošę būsimiems pokyčiams. Nors Baltijos jūroje plaukiojantiems laivams jau kelerius metus taikomi dar griežtesni reikalavimai, būsimų pokyčių padarinių nepavyks išvengti ir su laivyba nesusijusiam Lietuvos verslui, ir eiliniams gyventojams.

Visų pirma, laivuose dabar kasdien sudeginama apie 3,5 mln. barelių sunkiojo mazuto. Kai kurie laivų savininkai rado alternatyvią išeitį, kaip spręsti būsimą problemą: laivuose įrengti filtrai - skruberiai - kurie sumažina išmetamos sieros kiekį, todėl šiuose laivuose ir toliau bus galima deginti sunkųjį mazutą. Tačiau tokių laivų palyginti su visu laivynu pasaulyje nėra daug. Spėjama, kad šie laivai nuo 2020 metų kasdien sunaudos apie 0,6 mln. barelių sunkiojo mazuto. Taip pat daugės ir suskystintomis gamtinėmis dujomis varomų laivų.

Tam tikra dalis laivų savininkų bandys sukčiauti ir toliau degins didelio sieringumo kurą. Visgi maždaug 2,5 mln. barelių sunkiojo mazuto per dieną šiuo metu sunaudojantys laivai neturės pasirinkimo ir pradės deginti lengvąjį mazutą, arba jūrinį dyzeliną. Deja, pasaulinės naftos perdirbimo gamyklos nėra pasirengusios pagaminti tiek lengvojo mazuto (jį pradės gaminti jau šių metų rudenį ruošdamos atsargas), todėl dalis laivų turės naudoti jūrinį dyzeliną. Jo naftos perdirbimo gamyklos turės pagaminti daugiau.

Tai, kad pradės smarkiai augti vidurinio distiliavimo produktų, tokių kaip dyzelinas, paklausa, reiškia labai realų pavojų - didesnę dyzelino, palyginti su benzinu, kainą tarptautinėse rinkose jau šių metų rudenį. Verta priminti, kad benzino sunaudojimas piką pasiekia vasarą, priešingai negu mazuto ir dyzelino, todėl benzino kaina didmeninėje rinkoje rudenį būna santykinai mažesnė negu dyzelino. Šiemet, visiems veiksniams susidėjus į vieną krūvą, pokyčiai degalų rinkoje veikiausiai bus gerokai didesni negu įprastai. Apskritai, dėl „IMO 2020" taisyklių įgyvendinimo pasaulyje gali padidėti žaliavinės naftos paklausa, o tai padidintų ir pačios naftos kainą - ne tik naftos produktų kainų skirtumą.

Lietuvoje per metus dyzelino parduodama maždaug 7 kartus daugiau negu benzino. Pirma tokio didelio santykio priežastis - Lietuvoje du trečdaliai automobilių yra varomi dyzelinu. Antra, didelis krovininio kelių transporto sektorius. Todėl dėl galimai nepalankaus degalų kainos scenarijaus turėtų susirūpinti ne tik gyventojai, bet ir transporto bendrovės.

Suprantama, didmeninė degalų kaina sudaro iki 45 proc. mažmeninės degalų kainos, nes didelę dalį galutinės kainos atsiriekia akcizai ir pridėtinės vertės mokestis. Dabar skirtumas tarp akcizų benzinui ir dyzelinui yra 8,7 euro cento už litrą. Per pastarąjį dešimtmetį jis sumažėjo, nes valdžia kelis kartus pakėlė akcizą dyzelinui. Tai irgi turėjo įtakos benzino ir dyzelino mažmeninių kainų skirtumo sumažėjimui nuo maždaug 2010 metų.

Prieš kelioliką metų dyzelinas buvo laikomas daug draugiškesniu aplinkai negu benzinas, nes deginant dyzeliną išmetama mažiau anglies dioksido. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl akcizas dyzelinui buvo nustatytas mažesnis negu akcizas benzinui. Tačiau per pastaruosius kelerius metus, ypač po vadinamojo „Dyzelgeito", požiūris į dyzeliną ir jo įtaką aplinkai dėl išmetamų azoto oksidų keičiasi jo nenaudai. Tą labai aiškiai parodo ir mažėjanti parduodamų naujų dyzelinu varomų automobilių dalis Europoje. Tiesa, labiau didinti akcizą dyzelinui sudėtinga dėl didelės neigiamos ekonominės įtakos krovininio transporto sektoriui.

Nepaisant to, ar rudenį pasitvirtins nerimas dėl galimo dyzelino pabrangimo benzino atžvilgiu, ar ne, jūrų transporto paslaugos pasaulyje 2020 metais brangs. Vargu ar laivybos bendrovės sutiks didesnes išlaidas brangesniam mažesnio sieringumo mazuto kompensuoti savo pelno sąskaita. O gyventojams reikia viltis, kad nepasikartos 2008 metų scenarijus, kai dyzelinas degalinėse, net ir neatsižvelgus į kitokį negu dabar akcizų skirtumą, buvo maždaug 10 euro centų už litrą brangesnis negu benzinas.

Komentaro autorius Tadas Povilauskas, SEB banko ekonomistas