Temperatūrų skirtumo, kurį sukuria kondicionierius, poveikis iš tikrųjų visai nėra nereikšmingas. 19 laipsnių viduje ir 35 lauke - ne tik potenciali peršalimo priežastis. Nors būtent šį efektą vertina pirčių mėgėjai, tik ten temperatūrų skirtumas didesnis.
Atsargumas naudojant kondicionierių paprastai būna nulinis - patogumas yra svarbiausia.

Privalumai

Kondicionieriaus medžiagos ir technologija ne juokais gąsdina žmones, kurie itin rūpinasi savo sveikata.
Nors štai saugumo maniakai - švedų kompanijos „Volvo" inžinieriai - tyrimų metu išsiaiškino, kad padidėjusi temperatūra pablogina žmogaus koncentraciją už vairo.
Jei kalbėtume apie skaičius, tai 6 laipsniais padidėjusi temperatūra reakciją sulėtina 22 proc., o dėmesį susilpnina 49 proc..
Atitinkamai tiek pat padidėja ir potencialaus eismo įvykio rizika.
Todėl šį faktą vienareikšmiškai įrašome į teigiamų argumentų ,,už kondicionierių" stulpelį.

Trūkumai

Tačiau kondicionierius, netgi neilgai veikdamas, daro nelabai gerą poveikį.
Jis juntamai „išsausina" orą, tai yra, salone sumažėja drėgnumas. Tai erzina gleivines, nors apie tai galima kalbėti važiuojant su įjungtu kondicionieriumi tik ilgesnį laiką.
Tačiau žmonės, kurių kvėpavimo takai alergiški arba oda suerzinta, gali labai greitai pajausti sauso oro poveikį.
Netikėtas kosulys, čiaudulys arba odos dirglumas gali tapti neadekvataus elgesio kelyje priežastimi.
Tai neabejotinas kondicionieriaus minusas.

Pažiūrėkime plačiau...

Yra svarbesni ir, sakykime taip, globalesni klausimai, susiję su masiniu kondicionierių naudojimu.
Tradiciškai šaldyme dalyvauja freonai. Tačiau sugriežtintos ekologinės normos gamintojus privertė atsisakyti neseniai kai kur dar tokio populiaraus freono R12. Nors jis turi neblogus rodiklius ir yra saugus naudoti, bet jis ardė ozono sluoksnį, todėl 1995 metais R12 buvo uždraustas, tai ,,Čikagos aidui" patvirtino „A&J Automotive" specialistai.
Nors kandidatų šaldymui nėra mažai, bet optimalų variantą vis dar reikia rasti.
Pirma šaldomosiose mašinose buvo naudojamas amoniakas. Bet, nepaisant puikių termodinaminių savybių, jis pasirodė besąs labai nuodingas ir sprogstantis.
Vietoj amoniako imti naudoti įvairiausi freonai - fluoro turintys angliavandenilių išvestiniai.
Šiuo momentu labiausiai paplitęs dujinis freonas R134-A, kuris maksimaliai tausoja ozono sluoksnį ir visiškai nekenkia žmogaus organizmui, o jo pakartotinio panaudojimo ciklas pakankamai geras.
Žinoma, jis turi ir trūkumų: jo galingumas, lyginant su R12, mažesnis 15%, kadangi jis lėčiau garuoja ir sistemos darbui reikia didesnio spaudimo. Bet didžiausia bėda ta, kad R134-A būdingas labai agresyvus garavimas, didinantis šiltnamio efektą.
Ši problema kol kas neįveikiama, tačiau jau yra žinoma, kad freono R134-A naudojimas oficialiai nutraukiamas 2017 metais.
Kokios bus kitos šaldymo priemonės, kol kas nežinoma.
Ir galiausiai paliesime dar vieną labai svarbų klausimą.

Kondicionavimo sistema veikia ne nuolat, o impulsais. Darbo piko metu, kuomet vyksta freono virimas ir garavimas, taip pat veikia kompresorius, filtras ir dar kai kurie sistemos agregatai, todėl variklio galingumas krenta. Skirtingiems automobiliams jis krenta skirtingai, bet faktas lieka faktu - iki 20 proc. galingumo „suvalgo" kondicionieriai.

Kostas Baranauskas
aidas@aidas.us
www.aidas.us