Pagrindiniai mašinų tipai

Tręšimo agregatai, priklausomai nuo apdorojamo ploto, skirstomi į skirtus tręšti didelius plotus ir vietinio tręšimo. Pastarieji paprastai kombinuojami su sėjamosiomis arba kultivatoriais. Didelius plotus tręšiantys agregatai trąšas išbarsto dirvos paviršiuje. Jiems priskiriami barstytuvai ir trąšų sėjamosios.

Jeigu apdirbamas laukas yra nuo sandėlio nutolęs ne daugiau kaip 3 km, technologinis tręšimo procesas apima trąšų pakrovimą į kėbulini traktorinį barstytuvą, transportavimą ir išbarstymą. Jeigu laukų plotas viršija 5 ha ir jie nutolę nuo sandėlio daugiau 3 km, trąšos krautuvais kraunamos į savivarčius, transportuojamos į laukus, perkraunamos į kėbulini traktorinį barstytuvą ir tada išbarstomos.

Taip pat trąšas į laukus galima gabenti ir ten išbarstyti naudojant uždedamą kėbulini barstytuvą, montuojamą ant sunkvežimių. Nedideliems, šalia sandėlių esantiems laukams gaminami mažos keliamosios galios kėbuliniai barstytuvai. Prie tokio barstytuvo pajungiama traktoriaus priekaba, iš kurios trąšos keliauja į barstytuvą.

Be barstytuvų ir trąšų sėjamųjų paruošimo ir tręšimui skirtų mašinų kompleksą sudaro: užsigulėjusių trąšų pakėlimo ir smulkinimo agregatas, trąšų smulkintuvas, smulkių trąšų ir kalkių barstytuvas, trąšų maišytuvas, taip pat - keltuvų ir transportavimo įranga.

Organinių trąšų barstymui gaminami didelės keliamosios galios barstytuvai, skirti skirtingų tipų ir galingumo traktoriams. Šiuo atvejų kompleksą taip pat sudaro net tik barstytuvai, bet ir keltuvai bei transportavimo įranga.

Atskirą grupę sudaro skystoms organinėms trąšoms skirti įvairios talpos barstytuvai ir trąšų talpos, skirtos papildyti barstytuvus. Taip pat gaminamos mašinos, skirtos chemikalų purškimui.

Didelių pasėlių plotų tręšimo įrangai keliami tam tikri reikalavimai: tolygus trąšų paskirstymas per visą tręšiamą paviršių, iš anksto nustatytos normos, nepriklausomai nuo to, kiek trąšų liko bunkeryje, laikymasis ir tolygus transporto priemonės judėjimas tręšiama dirva.

Kietų trąšų barstytuvo įrangos specifika

Tokio tipo barstytuvai gali būti prikabinami prie traktoriaus arba montuojami ant automobilio. Ant automobilio montuojami barstytuvai pritvirtinami ant savivartės važiuoklės. Tai - 3 - 4 kubinių metrų talpa, kurios apačioje juda strypinis transporteris. Tokio tipo barstytuvas gali į hektarą išbarstyti apie 6 000 kg trąšų.

Barstytuvo transporterį išjudina prispaudžiamas skriemulys su pneumatine padanga, einantis nuo vidinės kairio varančiojo automobilio rampos. Būtent todėl išbarstomų trąšų kiekis, nepaisant automobilio judėjimo greičio, visada lieka toks pat. Skriemulys pritvirtintas prie posūkio rėmelio, prie rato jį prispaudžia hidraulinis cilindras, prijungtas prie savivarčio kėbulo išvertimo hidraulinės sistemos.

Sukimo momentas iš prispaudžiamojo skriemulio grandininėmis pavaromis perduodamas į pagrindinį transporterio veleną. Transporterį įtempia kėbulo priekyje sumontuoto varantysis velenas. Keičiamos skirtingą dantukų skaičių turinčios žvaigždutės leidžia transporteriui dirbti dviem greičiais: kai trąšų barstymo normos mažos (50 - 1 000 kg/ha), naudojamos 12 dantukų žvaigždutės, kai didelės (1 000 - 6 000 kg/ha) - 25 dantukų.

Jeigu nedideliame plote barstomos granuliuotos trąšos, vietoj plokščio barstytuvo disko montuojamas kūginis. Kūginis dviejų aukščių diskas leidžia tolygiau ir plačiau paskleisti barstomas trąšas, tačiau jeigu reikia aptarnauti didelius plotus, mažėja darbo našumas. Paprastai trąšos, jei nėra papildomos apsaugos nuo vėjo, išbarstomos 6 - 10 m plote, jei apsauga yra - 6 m plote. Savaeigis barstytuvas gali judėti iki 30 km/val. greičiu.

Barstomų trąšų norma keičiama pakeliant arba nuleidžiant barstymo plyšio sklendės aukštį.

Smulkių trąšų barstytuvo sandara

Smulkių trąšų, gipso ar kalkių pervežimui ir išbarstymui naudojami ir automobiliniai, ir traktoriniai barstytuvai. Ttraktoriniai barstytuvai prikabinami prie juos velkančių traktorių, bet jų veikimo principas - toks pats, kaip ir automobilinių.

Automobiliniai barstytuvai montuojami ant savivarčių sunkvežimių važiuoklės, turi kompresorinę sistemą, prievadas į kurią ateina nuo galios paskirstymo dėžutės. Jiems, siekiant padidinti našumą, gali būti pajungiama ir puspriekabė - rezervuaras (cisterna), su kojelėmis, leidžiančiomis cisterną atkabinti nuo vilkiko ir palikti atskirai. Puspriekabės važiuoklė turi pneumatinius stabdžius, prievadu sujungtus su vilkiko stabdžių sistema ir stovėjimo stabdžius. Siekiant užtikrinti geresnį pravažumą rudenį ir žiemą, ant užpakalinės varančiosios automobilio ašies ir ant puspriekabės montuojami ratai su arkinėmis padangomis.

Cisterna pakraunama arba per įkrovimo liuką, arba iš automobilio - transporterio, arba iš sandėlių bunkerių, arba iš geležinkelio vagonų.

Smulkios trąšos barstomos pasinaudojant aeracija - medžiagoms maišosi su oru. Trąšos byra iš 7 laipsnių kampu palenktos cisternos. Cisternoje sumontuotas aero dugnas - poringa pertvara, po kuria pučiamas suspaustas oras, kuris vėliau ir susimaišo su barstomomis trąšomis. Barstant trąšas kompresorius dirba kaip pūstuvas. Oras per inercinį oro filtrą patenka į kompresorių, vėliau perėjęs tepalų ir vandens filtrus keliauja į po cisternos aero dugnu. Smulkios trąšos, susimaišiusios su oru, keliauja į purkštukų antgalius. Į juos papildomai paduodamas oras, neleidžiantis purkštukams užsikimšti ir garantuojantis tolygesnį trąšų pasiskirstymą. Purkštuko gale sumontuota dozavimo sklendė, leidžianti reguliuoti išbarstomų trąšų kiekį.

Purkštuko antgalį pasuka reikiama kryptimi ir trąšų padavimą reguliuoja pneumocilindras, sujungtas su automobilio pneumatinę stabdžių sistema. Darbo metu spaudimas cisternoje turi būti ne mažesnis kaip 1 MPa. Standartinio automobilio keliamoji galia - 8 tonos, darbinis greitis - 9 - 12 val.

Barstytuvų parengimas darbui

Tiek ir trąšų sėjamųjų, tiek ir barstytuvų parengimas darbui yra panašus - reikia patikrinti ar sukomplektuota visa reikiama įranga, ar tinkamai ji veikia. Tada ruošiamas traktorius, prie jo jungiamas barstytuvas ar purkštuvas ir jie sureguliuojami pagal konkrečias darbų apimtis ir barstomų trąšų tipą.

Traktorius tokiam darbui rengiamas sumontuojant ant jo hidrofikuotus kablius, nuėmus galios skirstymo veleno galvutę pajungiama priekabos stabdžių sistema. Tada priekabos kabliu sujungiamas traktorius ir priekaba. Vėliau pajungiama elektros instaliacija - posūkiai, gabaritai, stop signalai. Esant reikalui kabinama ir apsauga nuo vėjo. Barstomų trąšų norma nustatoma preliminari, vėliau ji tikslinama pasėliuose.

Techninis barstytuvų aptarnavimas apima savalaikį visų tvirtinimo elementų tikrinimą, transporterio, diržų ir grandinių įtempimo reguliavimą, barstymo angos valymą, purkštukų praplovimą ir savalaikį visų judančių detalių tepimą.

Techninis trąšų sėjamųjų ir barstytuvų aptarnavimas apima kasdienį rezervuarų ir angų valymą, nes čia kaupiasi tiek trąšų likučiai, tiek ir purvas. Metalines sėjamųjų dalis būtina nuplauti, išdžiovinti ir sutepti.

Kiek daugiau dėmesio skystų trąšų purkštuvai. Prieš darbų sezoną reikia patikrinti ar parinkti vienodo debito purkštukai. Taip pat būtina parinkti optimalų purškimo vamzdžių aukštį, kad purškiamas skiedinys vienodai padengtų augalus. Prieš pradedant purkšti rekomenduotina patikrinti išpurškiamo skiedinio kiekį ploto vienetui. Dirbant, norint, kad nebūtų palikta nenupurkštų juostų, reikia naudotis technologinėmis vėžėmis arba lauką gairiuoti. Trąšų kiekis turėtų būti parenkamas toks, kokio reikia numatytame plote. Reikia žinoti, kad purškimo kokybei įtakos gali turėti ir meterologinės sąlygos - temperatūra, santykinė drėgmė ir vėjo greitis. Oro sąlygos turi atitikti darbo su turimu purkštuvu reikalavimus. Vėjuotomis dienomis vertėtų dirbti rytais ir vakarais, nes tada vėjas silpnesnis, negalima pasėlių purkšti artėjant lietui ar iškart po lietaus, nes tada pesticidai pasklis plačiau negu reikia.

Baigus darbus purkštukus būtina išplauti, plovimui naudotą vandenį galima išpurkšti ant tų pačių augalų, tačiau draudžiama jį išleisti ten, kur pesticidai galėtų patekti į vandens telkinius ar drenažą.

Taip pat reikia žinoti, kad čia be mėnesinio, numatytas ir periodinis techninis aptarnavimas. Kas 100 - 150 darbo valandų būtina universaliu tepalu sutepti korpuso išpjovas ir skysčio lygio cisternoje rodyklę. Būtina išplauti ir apsauginį vožtuvą. Kas 200 - 250 darbo valandų būtina išrinkti spynas, patikrinti riebokšlių ir guminių sandarumo žiedų būklę. Esant reikalui, guminės detalės turi būti iškart keičiamos. Kas 2 500 - 3 000 darbo valandas vidinė cisternos pusė, žarnų antgaliai ir vidinė išpylimo talpos pusė turi būti padengiama antikorozine danga. Kas 4 000 - 5 000 darbo valandas reikia sutepti ratų guolius, prieš tai juos išplovus. Kasdien būtina išleisti vakuuminėje magistralėje susikaupusį kondensatą.

Darbų sauga

Prieš pradedant žemės tręšimo ar kenkėjų naikinimo darbus, reiktų žinoti, kad visi augalų apsaugai naudojami preparatai yra biologiškai aktyvios medžiagos, potencialiai pavojingos  net tik žmonėms, bet ir mus supančiai aplinkai.

Būtent todėl, bet kokie darbai su augalų apsaugos preparatais, tiek tręšimas, tiek kenkėjų naikinimas, turi būti atliekami griežtai laikantis  darbų saugos ir aplinkosaugos reikalavimų, kurie išdėstyti „Augalų apsaugos  priemonių naudojimo taisyklėse":

1. Dirbti su pesticidais gali tik apmokyti žmonės, susipažinę su naudojamų preparatų savybėmis ir saugaus darbo reikalavimais.

2. Dirbti su pesticidais gali tik sveiki, turintys sveikatos patikrinimo pažymėjimus  asmenys.

3. Darbo metu būtina naudoti asmenines apsaugos priemones, griežtai laikytis higienos taisyklių.

4. Pesticidams skleisti pasėliuose bei sėkloms beicuoti naudoti tik tvarkingus, sureguliuotus ir prieš darbų pradžią patikrintus purkštuvus ir beicuotuvus. Naujos  augalų apsaugos mašinos turi būti sertifikuotos, o seniau naudojamos - patikrintos techninėse apžiūrose.

5. Draudžiama pesticidais apdoroti augalus žydėjimo metu. Žydintys augalai gali būti  purškiami tik išimtiniais atvejais, vadovaujantis specialiomis rekomendacijomis.

Potencialų pavojų gali kelti ir netinkamai laikomi pesticidai. Jiems laikyti ir didesniuose, ir mažesniuose ūkiuose turi būti skirta atskira, speciali patalpa, atitinkanti sanitarinius ir gamtosaugos reikalavimus. Tiek stambiame, tiek ir smulkiame privačiame ūkyje rekomenduotina turėti augalų apsaugos priemonių apskaitos žurnalą ir jame registruoti visus su augalų apsaugos priemonių naudojimu susijusius darbus ir kylančias problemas.

Tokiame žurnale reikėtų vesti ne tik preparatų naudojimo pasėlių purškimui apskaitą, bet tikslinga būtų ir atskirame skyriuje registruoti, kada preparatas pirktas, kokia buvo jo kaina, kie laiko jis laikomas ir kitą reikalingą informaciją. Tiksli augalų apsaugos priemonių pirkimo ir naudojimo apskaita ne tik palengvina augalų apsaugos darbų organizavimą ir jų ekonominį įvertinimą, bet ir leidžia  ištaisyti šiame darbe pasitaikančias klaidas bei likviduoti jų pasekmes.

Darbui su pesticidais ūkyje būtina turėti asmenines apsaugos priemones, jas naudoti ir tinkamai prižiūrėti.

Nuotraukos gamintojo ©

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.