Įpusėjęs pavasaris šiltais orais dar nedžiugina, bet dažnas pasvajoja apie atostogas ir „tradicinę" atostogų vietą - Lietuvos pajūrį. Deja, esant tokiems orams, pajūryje nelabai yra kas veikti - kopose nepagulėsi, ir su pramogomis ne kas. Kita vertus, tai puiki proga prisiminti (o kai kam ir atrasti) tokius Lietuvos kurortus kaip Likėnai, Birštonas ar Druskininkai. Šį kartą pakalbėsime kaip tik apie pastaruosius.

Jei reiktų pristatyti keliais sakiniais Druskininkus, tai užtektų šių: kurortinis miestas pietinėje Lietuvos dalyje, Alytaus apskrityje, 60 km į pietus nuo Alytaus ir 130 km nuo Vilniaus. Jei dar kas nors nežino, šiame miestelyje visus metus galima mėgautis įvairiausiomis gydomosiomis procedūromis. Be to, Druskininkai - seniausias (nuo 1794 m.) ir didžiausias Lietuvos kurortas.

Žiūrėti didesnį žemėlapio vaizdą

Iki Druskininkų nuo Vilniaus maždaug 130 km. Kelias nuo miesto iki miesto idealios būklės, bet kelionei reiktų planuoti mažiausiai porą valandų, nes yra kelios vietos, kur greitis ribojamas iki 70 km/val. Apribojimų rekomenduotina laikytis, nes ties miesteliais galima sutikti ir policijos patrulių, ne tik stacionarių greičio matuoklių. Kavinių pakeliui daug, o degalinės tik dvi, o ir tos pačios siūlo A-95 benziną, dyzeliną ir dujas, A-98 benzino reiktų įsipilti Vilniuje.

Jeigu labai neskubate, kelionei galima paskirti 4-5 val. ir pakeliui aplankyti keletą dėmesio vertų objektų. Arčiausiai Vilniaus yra Pirčiupių memorialas.

„Laisvojoje enciklopedijoje" rašoma:

„1944 m. birželio 3 d. kaimą ištiko didelė nelaimė. Keršydami už sovietų partizanų nužudytus kelis vokiečių kareivius, SS 16-ojo pulko 3-ojo bataliono 9-oji ir 10-oji kuopos išplėšė kaimą, o Pirčiupių gyventojus sudegino gyvus. Žuvo 119 žmonių. Išsigelbėjo 39 gyventojai. Tik po savaitės, birželio 11 d., fašistai leido Valkininkų klebonui J. Bardišauskui palaidoti aukas. Tragedijai atminti 1947 m. buvo pastatyti du aukšti kryžiai, vėliau jų buvo pastatyta daugiau, tačiau juos sunaikino sovietai.

Tragedijos tema 1981 m. buvo sukurtas A. Grikevičiaus filmas „Faktas" (scenarijaus autorius Vytautas Žalakevičius). Poetas Justinas Marcinkevičius tragedijai atminti parašė poemą „Kraujas ir pelenai".

Važiuojant toliau, prie ženklo „Akmuo 0,3" galima pasukti į šalį ir aplankyti unikalią medinę bažnyčią.

Deja, kai važiavome, žmogaus, galinčio papasakoti apie ją daugiau, greitai nepavyko rasti.

Dar vienas vertas dėmesio objektas - Perloja. Miestelyje stovi paminklas Vytautui Didžiajam, iškili 1930 m. statyta bažnyčia - neogotikinė, lotyniško kryžiaus plano, su žemesne trisiene apside, aukštu bokštu ir arkos formos portalu, ir vietos kraštotyros muziejus.

Tikėjomės muziejų aplankyti, bet paaiškėjo, kad pirmadienis ir antradienis čia ne darbo dienos, o palyginti trumpą darbo dieną dar yra ir ilgoka pietų pertrauka. Norintiems į jį patekti tai reiktų įvertinti.

Artėjant prie Druskininkų yra Grūto miestelis, kuriame įkurtas daug diskusijų keliantis Grūto parkas, bet apie jį - kitą kartą, nes parkui reiktų paskirti visą dieną. Tą patį galima pasakyti ir apie Druskininkuose esantį aktyvaus poilsio Nuotykių parką. Beje, į pastarąjį geriausia užsukti vasarą. Turi Druskininkai ir M. K. Čiurlionio memorialinį muziejų, tačiau jei vykstate tik savaitgaliui, verčiau apsiribokite kokiu vienu objektu.

Prieš pat Druskininkus keliaujančius automobiliu pasitinka ženklas „Drožinių ekspozicija" (A. Česnulio „Skulptūrų ir poilsio parkas").

Labai rekomenduoju išsukti iš kelio ir ją aplankyti. Paskutinis kelio kilometras eina miško takeliu, bet jis puikiai sutvarkytas, o netoli ekspozicijos įrengta automobilių stovėjimo aikštelė.

Pačiame parke stovi menininko pastatytas keturių aukštų vėjo malūno maketas. Už malūno sumūryta akmenų siena su nišomis, kurias savo darbais pildo Lietuvos menininkai. Dar toliau... nesiplėsiu, nes vėliau bus neįdomu žiūrėti, tačiau čia praleistas laikas tikrai neprailgs ir įspūdžiai bus patys geriausi.

Tik įvažiavus į Druskininkus (iš Vilniaus pusės) keliautojus pasitinka garsusis „Girios aidas" - unikalios architektūros muziejus, įkurtas 1971 m. miškininko A. Valavičiaus iniciatyva. Per kelis muziejaus aukštus eksponuojamos gyvūnų ir paukščių iškamšos, įvairios nuotraukos.

Šalia muziejaus esančiame pasivaikščiojimo take galima išvysti retų medžių rūšių ir pasigrožėti medinėmis skulptūromis.

Įėjimas tiek į A. Česnulio parką, tiek į „Girios aidą" mokamas, tačiau tai - labiau simbolinis mokestis.

Jeigu laiko (ar noro) nėra, galima važiuoti tiesiai į kurortą. Gal nuskambės šabloniškai, bet šiandien Druskininkai tikrai džiugina viešbučių ir įvairiausių gydomųjų procedūrų gausa. Tiesa, kol mūsų tautiečiai abejoja, miestą sėkmingai „okupuoja" ne tik lenkai, latviai, rusai ir baltarusiai, bet ir anglai, švedai bei prancūzai. Jei norite ramiai praleisti šiame mieste savaitgalį (ar ilgiau), viešbutį reiktų rezervuotis iš anksto. Atvykus paskutinę minutę vietos galima ir nerasti. Be to, rezervuojantis viešbutį iš anksto galima pasirinkti būtent Jums tinkamiausią vietos, paslaugų ir kainos variantą. Atvažiavusiems autobusu nebūtina automobilių stovėjimo aikštelė, važiuojantys be mažų vaikų gali išsiversti be pusryčių, o vyresnio amžiaus žmonės, tikėtina, pageidaus, kad visos gydomosios procedūros būtų „po ranka". Be centrinių miesto gydyklų nemažai gydomųjų procedūrų siūlo ir viešbučiai bei sanatorijos. Tie, kurie negali pasiūlyti viso paslaugų spektro, svečiams siūlo nuolaidas vienoms ar kitoms pramogoms. Paprastai ši informacija irgi skelbiama, tad tai dar labiau palengvina pasirinkimą.

Mums, keliavusiems automobiliu ir su mažu vaiku, patiko tylioje gatvelėje įsikūręs jaukus viešbutis „Galia".

Beje, jeigu atvykote automobiliu ir viešbutis turi savo saugomą stovėjimo aikštelę, ramiai galite automobilį palikti ir pamiršti jį visą svečiavimosi laiką - absoliuti dauguma viešbučių įsikūrę netoli pagrindinių gydyklų ir vandens pramogų parko (5-10 min. pėsčiomis). Žinoma, jeigu tiesiog norite pailsėti, nenorite pramogų ir gydomųjų procedūrų, tai galite pasirinkti šalia miesto esančius viešbučius.

Su gydomosiomis procedūromis situacija panaši - jei rezervuositės iš anksto, bus ramiau. Tarkim, tokių procedūrų kaip inhaliacijos (trukmė 10 min.) per dieną galima padaryti daug, todėl tikėtina, kad joms galėsite užsirašyti ir tą pačią dieną, tačiau į daugiafunkcinę vandens procedūrų kapsulę, jei atvykote tik savaitgaliui, galite ir nepatekti.

Jeigu nusprendėte savaitgalį skirti tik procedūroms, reiktų žinoti, kad tarp kai kurių procedūrų būtinos bent jau dienos pertraukos, tad kasdien jomis mėgautis neišeis. Visus šituos dalykus gerai būtų išsiaiškinti iš anksto, juolab, kad visi viešbučiai ir gydyklos turi ne tik telefonus, bet ir elektroninius paštus, o tada laikas, praleistas šiame Lietuvos kurorte, tikrai bus nepamirštamas. Beje, gydyklų registratorės mielai patars ir padės pasirinkti tinkamiausias procedūras.

Šiam kartui tiek ir, kaip visada, laukiame Jūsų, mūsų mielieji skaitytojai, įspūdžių.

Tekstas ir nuotraukos V. Misevičiaus

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „IKS" sutikimo draudžiama.

Taip pat skaitykite:

„Vorų brolių MCC" kelionė į Saremą

Kelionė po Lenkiją: trečia dalis: Olštynas-Vilnius

Projektas „Gražioji Lietuva": Karinės technikos muziejus Vilniuje

Projektas „Gražioji Lietuva" - Tado Ivanausko zoologijos muziejus

Kelionė iš Vilnius į Ventės ragą

Vakarų Lietuvos keliais

„Mini Zoo"