Veikiančiame sandėlyje kasdien pakuojama, pervežama ir sandėliuojama šimtai krovinių. Priklausomai nuo krovinio tipo ir siekiant užtikrinti tiek žmonių, tiek ir jo saugumą, atskiroms operacijoms kuriami atskiri reglamentai. Taigi, kokia technika naudojama sandėliuose ir kaip ji skirstoma? Labiausiai pasaulyje yra išplitusi „Industrial Truck Association" pasiūlyta sandėlių technikos klasifikacija:

1 klasė - elektriniai šakiniai autokrautuvai

2 klasė - technika darbui siauruose praėjimuose (rietuvai, štabeliuotojai).

3 klasė - štabeliuotojai ir palečių krautuvai.

4 klasė - šakiniai autokrautuvai su vidaus degimo varikliais ir metaliniais ratais, kurių keliamoji galia 1 - 7 tonos.

5 klasė - šakiniai autokrautuvai su vidaus degimo varikliais ir pneumatiniais ratais, kurių keliamoji galia 1 - 52 tonos.

6 klasė - transporteriai (vilkikai, vežimėliai).

7 klasė - visureiginiai visų tipų krautuvai.

Pastaba: 1,2 ir 3 klasės technika turi elektros variklius, IV - V klasės - vidaus degimo variklius.

Nors technika su vidaus degimo varikliais vis dar yra labai paklausi, kai kurie gamintojai siūlo savo keltuvus su elektros varikliais. Tarkim toks gamintojas kaip „Crown" modelių su vidaus degimo varikliais išvis neturi.

Žinomiausi pasaulyje sandėlių technikos gamintojai yra šie :Toyota Industries Corp, Kion Group Jungheinrich Lift Truck Corp, Crown Equipment Corp, NACCO Industries, Mitsubishi Caterpillar Forklift, Komatsu Utility Co, Nissan Forklift Corp, TCM Corp, Anhui Forklift Group.

Dirbdamos su polimerais, įmonės susiduria su būtinybe transportuoti, pakrauti ir iškrauti ilgus krovinius (dėžes, plastikinius vamzdžius ir t.t.). Efektyviam tokio tipo produkcijos sandėliavimui sukurtas specialus sprendimas - antrai klasei priskiriami keturių krypčių krautuvai. Jie pakeičia tris transporto įrangos tipus: įprastą šakinį autokrautuvą, šoninį krautuvą ir rietuvą.

Pasauliniu tokio tipo įrangos gamybos lyderiu yra airių įmonė „Combilift", tačiau, paradoksas, ji mažai žinoma, nes gamina siauros paskirties ir ganėtinai brangiai kainuojančią įrangą. Visgi įmonėms, dažnai susiduriančios su krovinių, ilgesnių už standartines paletes (1 200 mm) sandėliavimą, reiktų skirti daugiau dėmesio būtent keturių krypčių krautuvams. Didelė tokio krautuvo kaina, dėl jo universalumo, ganėtinai greit atsiperka.

Renkantis sandėlių technika, reikia įvertinti ne tik jos keliamąją galią ir aukštį į kurį bus keliami kroviniai, bet taip pat ir eksploatacijos sąlygas bei intensyvumą. Dar vienas momentas, kurį reikia įvertinti - krovinio apdorojimo greitis. Jeigu planuojama intensyviai naudoti štabeliuotojus, vertėtų pagalvoti ir apie rietuvą, nes vienas rietuvas pagal našumą gali pakeisti 2 štabeliuotojus su operatoriaus kabina.

Tiesa, rietuvai priskiriami sandėlio viduje naudojamai technikai, todėl, teoriškai, jiems būtinos ganėtinai lygios, tvirtos grindys. Deja, praktiškai tai ne visad pavyksta, tad naudojant rietuvus ar štabeliuotojus ant prastų grindų, kyla technikos skersinio stabilumo klausimų, trumpiau tarnauja jų važiuoklės.

Renkantis techniką būtina įvertinti ir tai ar žiemą šildomos patalpos, kuriose stovės technika ir kokiu būdu kraunami kroviniai: nuo rampos, nuo žemės, nuo ilgo ar trumpo bortelio.

Esminiu štabeliuotojo ir rietuvo skirtumu yra tai, kad pastarasis turi kėlimo atramos lizdą. Tai reiškia, kad štabeliuotojui keliant šakes, lieka atraminės konsolės, kurios turi įtaikyti į paletės pirmo lygio pakopas arba statyti paletes ne ant grindų, o ant krovininių sijų pirmųjų pakopų.

Taip pat reikia įvertinti tai, kad ne visi bazinės sąrangos rietuvai gali tikti konkrečiam sandėliui. Ne retas atvejis, kai standartinė kabina būna per plati ir netelpa tarp stelažų. Be to, kadangi tiek rietuvai, tiek štabeliuotojai turi elektrinius variklius, reikia įvertinti ne tik darbo sandėlyje intensyvumą, krovinio apdorojimo greitį, bet ir kiek technika gali dirbti viena įkrova (šaltose patalpose elektrinių variklių akumuliatoriai išsikrauna greičiau).

Rimta kliūtimi sandėlio technikos judėjimui gali tapti slenksčiai. Nuolat per slenksčius važinėjančių štabeliuotojų važiuoklė, ypač atraminiai ratukai ir prievado ratas, dėvisi greičiau. Norint prailginti technikos tarnavimo laiką, ties slenksčiais būtina įrengti paaukštinimus, leidžiančius technikai laisvai judėti.

Gerokai rimtesne kliūtimi štabeliuotojui taps nehorizontalios grindys. Reikalas tas, kad ši technika turi ribotą skersinio stabilumo atsargą ir naudojant ją ant nuožulnaus paviršiaus kyla didelis pavojus, kad štabeliuotojas apsivers su visu kroviniu.

Naudojant elektra varomą sandėlio techniką (vežimėlius ar štabeliuotojus) patalpose, kur nuolat svyruoja temperatūra, nepavyks išvengti kondensato. Norint tokią techniką naudoti šaltose patalpose, ją būtina tikamai parengti - pakeisti hidraulinį tepalą ir tinkamai izoliuoti pagrindinių mazgų kontaktus, apsaugant juos ne tik nuo šalčio, bet ir nuo drėgmės.

Jeigu štabeliuotoją reikia pervežti į kitą sandėlį, bet vertikaliai į transportą jis netelpa, galima techniką pervežti horizontalioje padėtyje, tačiau iškrovus 2 - 3 valandas štabeliuotojo rekomenduotina neeksploatuoti.

Jeigu sandėlyje bus saugomos standartinės - 1 200 - 800 mm paletės, tai optimaliausia rinktis techniką, kurios šakių ilgis 1 150 mm. Jeigu naudojamos nestandartinės paletės arba dėl sandėlio konstrukcijos ribojamas technikos dydis, galima rinktis 800, 1 200 arba 1 500 mm ilgio šakes.

Ratų pasirinkimą lemia grindų būklė. Lygioms grindims geriausiai tinka poliuretaniniai ratai ir ratukai. Su jais technika judės tyliai, lengvai ir nepaliks po savęs atspaudų. Jeigu grindys nėra lygios arba technika bus naudojama ir ant asfalto, vertėtų rinktis guma aptrauktus ratus ir poliuretaninius ratukus. Geriausia jei kiekviena iš atraminių šakių turės po du ratukus. Tai leis sumažinti štabeliuotojo ratams tenkančias apkrovas ir prailgins jų tarnavimo laiką. Privalumų turi ir šakės su vienu ratuku - tokiu atveju patogiau kelti paletes ne tik iš šono, bet ir iš priekio.

Svarbus autokrautuvų ir štabeliuotojų veiksnys - svorio centras. Tai - išilginis atstumas nuo šakių nugarėlių iki krovinio svorio centro. Tarkim, yra 1200x800 mm dydžio paletė, tolygiai apkrauta dėžėmis. Jeigu tokią paletę vešime pakėlę išilgai, jos svorio centras bus 1 200/2= 600 mm, jeigu skersai, tai svorio centras bus 800/2 = 400 mm.

Neteisingai apskaičiavus svorio centrą, greičiausiai, krautuvas apsivers su visu kroviniu. Taip bus apgadinta ne tik technika, bet ir krovinys.

Pagrindinis elektrinių transporterių ir hidraulinių vežimėlių skirtumas - elektros variklis, leidžiantis nesunkiai valdyti iki 2 t galinčią pervežti techniką ir hidraulinis šakių kėlimo prievadas, taip pat gelbstintis nuo sunkaus fizinio darbo.

Siekiant, kad būtų patogiau išsirinkti pakabinamą autokrautuvų įrangą, nustatyti specialūs standartai. Įrangos tvirtinimo ant keltuvo vietos, priklausomai nuo autokrautuvo keliamosios galios, suskirstytos klasėmis.

Kiekvienas gamintojas pats nustato rekomenduojamą padangų oro slėgį, bet paprastai jis siekia apie 9 - 10 atmosferų. Jei padangose bus apie 7 atmosferas, jos greičiau dėvėsis.

Kartais kyla klausimas ar galima įprastus rūgštinius elektros variklių akumuliatorius keisi heliniais. Iš esmės tai įmanoma, tačiau reikia paskaičiuoti ar tai apsimoka. Tarkim heliniai „Hawker evolution" akumuliatoriai turi gerokai didesnę talpą lyginant juos su kitais neaptarnaujamais akumuliatoriais. Dėl modernių technologijų naudojimo jų nereikia pildyti distiliuotu vandeniu, iš jų nenuteka elektrolitas.

Be to, traukos akumuliatoriams nereikia specialių įkrovimo patalpų. Darbo laiką šiuo atveju lemia: eksploatacijos intensyvumas, krovinių svoris ir kėlimo aukštis, sandėlio grindų būklė ir pan. Minimalus išsiskiriančių dujų kiekis leidžia traukos akumuliatorius naudoti ten, kur keliami aukšti ekologiniai reikalavimai: maisto ir karinės pramonės, medicinos, farmacijos sandėliuose. Juos, kaip ir rūgštinius akumuliatorius, galima naudoti darbams lauke.

Prie trūkumų galima priskirti tai, kad heliniais akumuliatoriais reikia labiau rūpintis, dirbti su jais turėtų tik aukštesnės kvalifikacijos personalas. Jie neatlaiko sunkių eksploatacijos sąlygų, jiems reikia specialios krovimo įrangos, jie trumpiau tarnauja ir brangiau kainuoja.

Kasdieninė elektrinio autokrautuvo techninė apžiūra apima:

• išorinę technikos apžiūrą, ieškant galimų įtrūkimų važiuoklėje, stiebe, kėlimo grandinėse. Hidraulinės linijos apžiūrimos ar neleidžia skysčių.
• patikrinamas akumuliatorius, elektrolito lygis ir saugos sistemos (stabdžiai, valdymo įranga).

Paprastai tai trunka iki 5 min., tačiau apžiūra gali ir užtrukti, jei paaiškės, kad akumuliatorius išsikrovė, užfiksuota gedimų ar skysčių nutekėjimo.

Paprastai pilnai įkrauto akumuliatoriaus turėtų užtekti 5 valandoms darbo, tačiau jei autokrautuvas bus eksploatuojamas šaltyje arba labai intensyviai, šis laikas gali ir sutrumpėti.

Reiktų atminti, kad šiuo atveju akumuliatorius - ne atsarginė dalis, o sudėtinga, brangiai kainuojanti elektros įranga, kurios tarnavimo laikas labai priklauso ir nuo tinkamos priežiūros. Būtent dėl to reikia leisti akumuliatoriui pilnai įsikrauti ir nenaudoti pusiau pakrautų akumuliatorių. Išimtis būtų nebent tuo atveju, jeigu per pamainą akumuliatorius išsikrovė mažiau kaip 40 proc. Tada jį galima naudoti antrai pamainai ir pilnai įkrauti tik po to. Būtina nuolat stebėti elektrolito lygį. Jeigu akumuliatorius išsikrovė ir bent 10 valandų nebuvo krautas, greitėja sulfatacijos procesas ir trumpėjo jo darbo laikas. Dar vienas sulfatacijos požymis - kaitimas kraunant ir sumažėjusi akumuliatoriaus talpa. Tokiu atveju elektros srove reikia atlikti desulfataciją ir naudoti akumuliatorių tik tada, kai elektrolito tankis pasieks normalų lygį.

Galima sutrumpėjusio veikimo priežastimi yra ir sumažėjęs elektrolito lygis. Praktika rodo, kad tokiu atveju akumuliatoriaus funkcijas galima atgaivinti, tačiau tai bus trumpalaikis poveikis. Yra dvi pagrindinės akumuliatorių gedimo priežastys: sulfatacija ir plokštelių korozija. Sulfataciją galima pašalinti, tačiau koroziją, deja, galima tik kiek pristabdyti.

Traukos akumuliatoriai - pramoninė įranga, kuri tarnauja tam tikrą laiką. Vėliau juos tenka keisti. Beveik visų gamintojų akumuliatoriai tarnauja 1 500 ciklų (iškrovimas - pakrovimas). Tinkamai prižiūrint ir dirbant viena pamaina, tai trunka 4 - 5metus. Jeigu technika naudojama intensyviai arba pažeidžiant gamintojo rekomendacijas, akumuliatoriai gali tarnauti metus dvejus.

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.