„VAŽIUOK PROTINGAI IR TAUPIAI“
Atnaujinta: 2020-03-09
  • Eko_217
  • 3__Small_
  • 5__Small_
  • 7__Small_
  • 8__Small_
  • 10__Small_
  • 17__Small_
  • 22__Small_
  • 25__Small_

Taupiai ir saugiai

Gražia tradicija tapo kasmet rengiami ekonominiai žygiai automobiliais, kurių dalyviai siekia įrodyti, kad netausojant degalų vaikytis greičio ir labiau teršti aplinką - įsisenėjusi yda. Specialistai, ypač sunkmečio sąlygomis, keliaujantiems siūlo didesnį dėmesį teikti kuro ekonomijai, ekologijai ir saugumui.

Tai aksioma, nes didžiausią džiaugsmą teikia ne keliolika minučių anksčiau pasiektas kelionės tikslas, o savo ir kitų eismo dalyvių saugumas, sutaupyti degalai ir mažesni kelionės kaštai.

Būtent šių faktorių paieška taps pagrindiniu veiksniu Viešosios įstaigos „Saugus ratas" ir Lietuvos žurnalistų autoklubo rengiamame ekonominiame žygyje „Važiuok protingai ir taupiai", kuris vyks šeštadienį, gegužės 16 d.

„Gera žinia yra tai, kad nepaisant ekonominių sunkumų, tradicinis „Eko" žygis įvyks. Galima tik pasidžiaugti, kad ieškoma naujų formų siekiant švarios aplinkos ir energijos tausojimo. Manau, kad jūsų organizuojamas renginys atkreipia visuomenės dėmesį į aktualias problemas ir padeda ugdyti atsakingą visuomenę, puoselėjančią ir saugojančią aplinką", - sakoma Seimo nario, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Jono Šimėno sveikinime šiemetinio žygio dalyviams ir jo organizatoriams.

Beje, sveikinimo autorius pernai itin aktyviai talkino organizatoriams, o pats su grupe entuziastų visą žygio maršrutą įveikė dviračiais.

„Šiemet kiek pakeitėme mūsų žygio šūkį, raginantį važiuoti protingai ir taupiai, - įvykusioje renginio spaudos konferencijoje sakė vienas pagrindinių šių žygių iniciatorių, Lietuvos žurnalistų autoklubo valdybos narys Valdas Juozas Vilūnas. - Važiuoti protingai ir taupiai daug platesnė nei tie du žodžiai sąvoka. Protingas važiavimas - tai kartu ir kuro ekonomija, ir savo paties, keleivių ir pagaliau kitų eismo dalyvių saugumas. Nors avarijų kreivė pamažu krinta žemyn, tačiau nusiraminti dar anksti. Todėl kartu su žygio dalyviais stengsimės dar kartą priminti, kad smulkmenų kelyje nebūna ir negali būti".
Stengsis taupyti realiomis sąlygomis

Nuolatinis šių žygių vadovas Gintautas Šlėderis pastebi, kad pragmatiškai mąstantis vairuotojas vis priekabiau vertina vidutines automobilio degalų sąnaudas, o rinkdamasis automobilį tam teikia didžiausią prioritetą. Todėl populiarėja ekonomiškesni ir ekologiškesni automobiliai. Kita vertus patyrę vairuotojai su bet kokiu techniškai tvarkingu automobiliu sugeba važiuoti gerokai taupiau, nei be atodairos lakstantys.

Tą jau ne kartą įrodė ir tokių renginių nugalėtojai, žygiuose sunaudoję kuro gerokai mažiau, nei vidutines automobilio degalų sąnaudas deklaruoja gamintojai.

Šiemet kiek pakeisti žygio nuostatai, dar labiau priartinsiantys važiavimo sąlygas prie įprastų kasdieninių, o tuo pačiu ir realesnių kuro sąnaudų. Tuo tikslu padangų oro slėgis turi būti toks, koks yra nurodytas automobilio gamintojo konkrečiam automobiliui su konkretaus dydžio padangomis. Oro slėgį prieš startą matuos teisėjai, o jei jis neatitiks normų, ir koreguos.

Draudžiama naudotis bet kokių kitų automobilių sukuriamomis „aerodinaminėmis kišenėmis", o priartėti prie bet kokio kito automobilio leidžiama tik lenkiant jį.

Draudžiamos bet kokios variklio, pakabos ir kitų mechanizmų ir dalių modifikacijos. Automobilis turi pilnai atitikti gamyklinį serijinį lygį ir kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Laukia per 400 km. maršrutas

Išaiškinti realias automobilio kuro sąnaudas ir geriausiai mokančius važiuoti racionaliai šiemet padės ir neįprastai ilgas kelionės maršrutas, besidriekiantis bendro naudojimo keliais Vilnius - Kavarskas - Molėtai - Utena - Vilnius.

Per dieną žygio dalyviams teks įveikti net 426,670 km. trasą ir asfalto, ir žvyro keliais.

Visas maršrutas suskirstytas į penkias sekcijas, kuriose bus dešimt laiko kontrolės punktų, o detalų maršrutą, laiko kontrolės postus ir kitą informaciją žygio dalyviai ras kelio knygoje, kurią jie gaus prieš kelionę.

Pagal nuostatus žygio dalyviai atvairuos automobilius į „Statoil" degalinę (Savanorių pr. 119A, Vilnius), kur teisėjai papildys bakus (ne mažiau kaip 10 litrų) ir užblombuos kuro bakų dangčius.

Startas žygiui bus duotas gegužės 16 d. 8,00 val. iš Vilniaus antrosios termofikacinės elektrinės (Savanorių pr. 117, Vilnius), o žygio dalyviai finišuos toje pačioje „Statoil" degalinėje, (Savanorių pr. 119A, Vilnius) 17,30 val.

Žygio pabaigoje jo organizatoriai nemokamai užpildys kuru nusekusius automobilių degalų bakus toje pačioje degalinėje ir iš tos pačios kolonėlės, kaip ir prieš startą.

Ekonominiame žygyje „Važiuok protingai ir taupiai" gali dalyvauti visi norintys, pateikę paraišką ir sumokėję 150 litų dalyvio mokestį.

Varžysis klasėse

Suprantama, nevienodos degalų sąnaudos užprogramuotos pačių automobilių išvystomo galingumo bei kitose techninėse charakteristikose. Todėl žygio organizatoriai visus renginyje dalyvaujančius automobilius skirsto į klases:

1. E1 klasė Benzininiai iki 1300 ccm
2. E2 klasė Benzininiai 1300-1600 ccm
3. E3 klasė Benzininiai 1600 - 2000 ccm
4. E4 klasė Benzininiai per 2000 ccm
5.E5 klasė Benzininiai su turbinomis
6. ED5 klasė Dyzeliniai iki 2000 ccm
7. ED6 klasė Turbodyzeliniai iki 1600 ccm
8. ED7 klasė Turbodyzeliniai per 2000 ccm
9. ED8 klasė Dujiniai
10. H9 klasė Hibridiniai

Nugalėtojai ir prizininkai klasėse apdovanojami diplomais, rėmėjų dovanomis, o absoliutaus žygio nugalėtojui bus įteiktas specialus Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta" pereinamasis prizas.

Dėmesys - atsinaujinantiems energijos ištekliams

„Kviesdami žygio dalyvius važiuoti ekonomiškai, raginame atkreipti dėmesį į atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo svarbą Lietuvoje", - sako ilgametės ekonominio žygio rėmėjos - Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma" - prezidentas Remigijus Lapinskas.

Anot jo, iki 2020 metų Lietuva privalo 23 procentus visos šalies ūkyje suvartojamos energijos pagaminti naudodama atsinaujinančius energijos išteklius. Tai numato Europos parlamento patvirtinta ES direktyva, skirta atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo skatinimui ir plėtrai. Europos komisijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminama energija sudaro 15 proc. visos suvartojamos energijos.

„Litbioma" misija - skatinti platesnį atsinaujinančių energijos išteklių (visų pirma - biomasės) panaudojimą energetikoje laikantis darnumo kriterijų. Asociacija, turi aiškią viziją, pagal kurią Lietuva regima kaip valstybė, kurioje didžioji dalis suvartojamos energijos pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių.

Asociacijai „Litbioma" aktualiausi klausimai:
platesnio atsinaujinančių energijos išteklių (visų pirma- biomasės) panaudojimo energetikoje skatinimas laikantis darnumo kriterijų;
biokuro naudojimo perspektyvos Lietuvoje: resursų potencialas, instaliuotoji biomasę kūrenančių įrenginių galia ir jos didinimas;
Lietuvos galimybės įgyvendinti tikslus, nustatytus ES Direktyvoje dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją. Direktyva numato, kad iki 2020 m. ne mažiau kaip 23 % visos galutinės energijos būtų pagaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių. Šiuo metu šis rodiklis siekia 15 %.

Kaip tai galima būtų įgyvendinti, atskleidžia „Litbioma" tezės, kuriomis ir vadovaujamasi:

Lietuva turi pakankamai atsinaujinčių energijos išteklių resursų, leidžiančių ne tik įgyvendinti formalius naujojoje Direktyvoje dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją nustatytus reikalavimus Lietuvai, bet ir juos gerokai viršyti.
Didžiausią potencialą iš visų atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) Lietuvoje turi biomasė.
Iki 2020 m. realu pasiekti, kad 70 % centralizuotos šilumos energijos būtų gaminama naudojant biomasę.
Siekiant plėsti biomasės rinką, būtina Valstybės parama iškastinio kuro katilines keičiant biokuro katilinėmis.
Būtina per įmanomai trumpą terminą įgyvendinti 2003 m. spalio 27 d. Tarybos Direktyvos 2003/96/EB ir 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos Direktyvos 2004/74/EB reikalavimus, bei įvesti akcizą gamtinių dujų naudojimui šilumos ir elektros energijos gamybai. Iš šio akcizo gautos lėšos turėtų būti skiriamos į nacionalinį AEI skatinimo fondą, iš kurio lėšų būtų vykdomas AEI projektų finansavimas, subsidijavimas, parama.
Siekiant didinti biomasės resursų prieinamumą, būtina subsidijuoti biomasės mobilizavimą, pvz., skirti subsidiją už kiekvieną atliekinės biomasės kietmetrį, patiektą biokuro gamybai.
Būtina padidinti energetinių augalų plantacijų vystytojams taikomos paramos intensyvumą, tokiu būdu skatinant energetinių plantacijų plėtrą.
Siekiant skatinti privačius šilumos vartotojus naudoti biomasę, būtina subsidijuoti efektyvių medžio granulėmis kūrenamų katilų įsigijimą.
Siekiant skatinti naujų biomasės resursų, tokių, kaip šiaudai, panaudojimą energetikoje, būtina Valstybės parama diegiant naujas šiaudų deginimo technologijas.
Siekiant plėsti atsinaujinčių energijos išteklių rinką, būtina per įmanomai trumpą terminą pastatyti komunalinių atliekų deginimo įrenginius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, bei sureglamentuoti komunalinių atliekų panaudojimą energijos gamybai.

 

Nuotraukos A. Brazaičio, Kristės P.

Žygio spaudos centras - Viešųjų ryšių agentūra "Visus Bonus"
Tel/Faks: 8 (5) 230 57 25, Mob. 8 (612) 93662

 

 

Komentarai (0)
Prisijunkite, kad galėtumėte komentuoti

Taupumo ralį laimėjo „Volkswagen“ atstovai

Finišavus dvi dienas trukusiam ekonominiam raliui...

Taupumo rezervų ieškos Lietuvos ir Lenkijos keliais

Vairuotojai, mokantys taupyti ir taupantys degalus

Tarptautinė konferencija – Baltijos „Žaliojo greitkelio“ infrastruktūros plėtra

Vakar, balandžio 28 d., Klaipėdoje įvyko tarptautinė konferencija, kurioje buvo ...

1500 kilometrų – tik 43 litrai kuro

Šie skaičiai ne iš vizijų ar sapnų pasaulio, nors kasdien kylant kuro kainoms jie - daugelio nepasiekiama svajonė.

Ieškos naujų ekonomijos rezervų

Kasdieną vis nauja kuro kainų pasiutpolkė šalies degalinėse verčia griebtis už galvų net ir tuos, kurie ...

Pigaus benzino era baigėsi

Vairuotojus dar šiemet gali išmaudyti šalto dušo srovė - yra ženklų, rodančių, kad metų pabaigoje litras benzino Lietuvos degalinėse gali kainuoti 5 litus. \

Dyzelino upės neužtvenkiamos

Į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos vilkikų bei automobilių bakuose kasdien įvežama apie 40 tonų degalų, kurie rinkoje tiesiog „išgaruoja".

„VAŽIUOK PROTINGAI IR TAUPIAI“

Per dieną žygio dalyviams teks įveikti net 426,670 km. trasą ir asfalto, ir žvyro keliais.