Žvakės yra labai svarbus variklio paleidimo ir veikimo elementas - juk ne veltui kiekvienas automobilis jų turi bent keturias, kiti - dar daugiau.

Skirtingos, bet visos reikalingos

Žvakių paskirtis yra uždegti degalus taip paverčiant juos sprogstamąja jėga, stumdančia stūmoklius, o stūmokliai, sukdami apatinį veleną, perduoda sukimo momentą į ratus. Taip automobilis važiuoja.

Tiesa, dyzeliniuose varikliuose žvakės atlieka kitokią funkciją nei benzininiuose. Juose degalai kaitinami iki tam tikros temperatūros, o benzininiuose - uždegami kibirkštimi.

Senstant kaitinimo žvakėms, jos pradeda kaisti silpniau arba užtrunka ilgiau, kol įkaista, todėl blogėja jų savybės. To pasekmės būna labai nemalonios: automobilis užsiveda vis prasčiau ir prasčiau, o šaltesniu oru gali ir visai neužsivesti. Todėl ir patariama žvakes patikrinti prieš kiekvieną žiemą.

Žvakių būna labai įvairių: vienos turi ilgesnį elektrodą, kitos trumpesnį; vienų kaitrumas didesnis, kitos turi dvigubus ar trigubus elektrodus. Todėl parenkant žvakes reikia atkreipti dėmesį į šiuos parametrus: tarpelį tarp elektrodų, kaitrumo laipsnį, kibirkšties padėtį, kibirkšties tipą.

Jei į šiuos parametrus bus neatsižvelgiama, žvakė, parinkta neteisingai konkrečiam varikliui, neveiks.

Tarnavimo laikas

Kiekvienam automobilio varikliui yra nurodyti dažniausiai skirtingi žvakės keitimo intervalai, todėl reikia atkreipti dėmesį į automobilių gamintojų rekomendacijas.

Yra gaminamų įvairiausių žvakių, kurios keičiamos kas 10000 kilometrų, kas 15000 kilometrų ir net kas 50000 kilometrų. O yra tarnaujančių ir 100000 kilometrų. Tačiau žvakės tarnavimo laikas priklauso ir nuo degalų kokybės, automobilio techninės būklės, netgi nuo paties vairuotojo važiavimo būdo. 

Normaliai eksploatuojant automobilio variklį - tai yra nerengiant jam jokių ekstremalių išbandymų,  uždegimo žvakės izoliatoriaus kojelė turi būti pilkai baltos, pilkai gelsvos arba šviesiai rusvos spalvos. Ant žvakės neturi būti jokių variklio alyvos žymių, šviningų degalų priedų likučių. Tokia uždegimo žvakė rodo, kad automobilio „širdis" yra sveika ir tvarkinga, kaitrumo laipsnis parinktas teisingai. Variklis naudoja nedaug degalų ir nereikia papildyti alyvos per keitimo periodą. Degalų mišinys ir uždegimas yra gerai sureguliuoti, šalto užvedimo įtaisas funkcionuoja gerai, nėra terminės perkrovos.

Kaitinamosios žvakės

Kaitinamosios žvakės - neatskiriama dyzelinio variklio paleidimo sistemos dalis. Tai jos leidžia užvesti variklį greitai ir be didelių sunkumų.

Vos įjungus degimą ir prietaisų skydelyje pasirodžius spiralės simboliui, per kaitinamąją žvakę ima tekėti elektros srovė. Ji per keletą sekundžių įkaitina variklio cilindrų degimo kamerose esančių žvakių galus iki 1000 laipsnių Celsijaus.

Kamera nėra didelė, todėl greitai įkaista, ir spiralės simbolis užgęsta. Tik tada galima jungti starterį ir paleisti variklį, net jei lauke temperatūra žemiau nulio.

Kai kaitinamosios žvakės neveikia, dyzelinį variklį užvesti sudėtinga ir esant teigiamai oro temperatūrai.

Dabar gaminamos naujos kartos kaitinamosios žvakės, turinčios keraminį kaitinamąjį elementą. Elementas per kelias sekundes įkaista iki 1300 laipsnių, ir dyzelinį variklį galima paleisti esant labai žemai oro temperatūrai. Jeigu lauke pliusinė temperatūra, elementas tiesiog išsijungia.

Dar vienas šios žvakės pranašumas - kai reikia, jos galima kurį laiką neišjungti net veikiant varikliui.

Žiemą šaltas dyzelinis variklis dirba neritmingai, o jei į cilindrus patenka nepakankamai įkaitęs oras, variklis ilgokai trūkčioja, nepasiekia visos galios. Kaitinamoji žvakė, kai veikia ilgiau negu reikia tik varikliui užvesti, degimo kameroje padeda palaikyti aukštą temperatūrą. Tada degalai geriau sudega, o variklis dirba ritmingai ir mažiau rūksta.

Dujinės žvakės

Žvakės automobiliuose, naudojančiuose dujas kaip degalus, turi ne ką mažesnę reikšmę. Dažniausiai automobiliai, kuriems montuojama dujų įranga, būna nuriedėję 100000 kilometrų ir daugiau. Kadangi gaminama daug žvakių tipų ir variantų, tokiuose automobiliuose turi būti sumontuotos žvakės, geriausiai užtikrinančios puikų suskystintų dujų uždegimą.

Degimo procesai, vykstantys variklyje naudojant dujas, šiek tiek skiriasi nuo benzininių, nes ten didesnė degimo kameros darbo temperatūra. Žvakės, tinkamos darbui varikliui su benzinu, nevisiškai tinka darbui su dujomis, todėl atsiranda problema parinkti ir rasti tinkamiausias.

Be to, nuo degimo žvakių darbo kokybės priklauso automobilio išmetamosios dujos - kuo geriau uždegami degalai, tuo mažiau teršiama gamta.

Kadangi vis daugiau automobilių pritaikomi naudoti suskystintas dujas, gamintojai atsižvelgė į šias rinkos tendencijas ir siūlo specialias degimo žvakes. Tokios žvakės yra pritaikytos dirbti esant aukštesnei degimo temperatūrai bei yra itin atsparios didesnei erozijai, atsirandančiai dėl dujinių degalų savybių.

Donatas BRAZDEIKIS