Yra tik didelius ir aukštus automobilius perkančių žmonių. Užmiestyje tai tikrai svarbu, bet kartais didelis automobilis praverčia ir mieste, nes, taip jau susiklostė, kad žiema mūsų regione kasmet prasideda netikėtai. Miestų gatvės pas mus tvarkomos, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi dažnam vairuotojui, todėl duobes daugelis pažįsta ne iš nuogirdų. O kur dar dažnokai pamirštami kaimų keliai, nekalbant apie miško takelius, kuriais kartais taip smagu prasilėkti.

Būtent todėl aptariant turimus automobilius kartkartėmis tai vienas, tai kitas pareiškia: „Suklydau. Nusipirkau per žemą...". Taigi, pabandykime išsiaiškinti, ar automobilio prošvaisa yra pats svarbiausias veiksnys, į ką dar, renkantis naują automobilį, reiktų atkreipti dėmesį ir ką daryti vairuotojams, kurie nepatenkinti automobilio aukščiu.

Išsiaiškinkime, kas yra automobilio prošvaisa. Dokumentacijoje paprastai rašoma, kad tai atstumas nuo atraminio paviršiaus (kelio) iki žemiausio centrinės automobilio dalies taško. Šiaip centrinės dalies apibrėžimas yra ilgesnis, bet į visus sudėtingus techninius terminus leistis nebūtina. Tiesiog žinotina, kad tai - žemiausias automobilio taškas. Tiesa, jį rasti nėra taip paprasta. Tie, kas matė automobilį iš apačios, žino, kad dugnas nėra tiesus ir lygus. Ten sumontuota daugybė vamzdelių, matyti variklio skyriaus dalys, pakabos elementai, išmetimo sistema, kuro bakas ir t. t. Visos dalys padidina tikimybę užkabinti kokią nors šaknį, šaligatvio kraštą ar nelygiai paklotą asfaltą. Siekiant to išvengti, reiktų nustatyti kelis žemiausius automobilio taškus.

Pastaruoju metu dažniausiai kenčia priekinio buferio apatinė dalis. Būtent šia detale dažnas vairuotojas „matuoja" šaligatvio kraštelių aukštį, žiemą „aria" pusnis ir kartais „pameta" šią detalę prasčiau prižiūrėtuose kiemuose. Reiktų išmatuoti atstumą nuo buferio apatinės dalies iki kelio paviršiaus. Juolab, kad tai lengva.
Automobilių prošvaisa po priekiniu bamperiu būna:
lengvųjų automobilių - 14-20 cm;
miesto visureigių - 18-25 cm;
visureigių - 20-35 cm.

Dažnas apynaujis automobilis per visą buferį dar turi iš lankstaus, nedažyto plastiko pagamintą apvadą. Šis apsauginis elementas atlieka „garsinio signalo" susidūrus su kliūtimi funkciją. Nereiktų išsigąsti išgirdus nemalonų plastmasės trynimosi sukeltą garsą, nes apvadas skirtas būtent tam, kad perspėtų savininką apie galimą buferio ar jo paviršiaus pažeidimą. Nebijokite, jei pratindamiesi prie automobilio aukščio šį apvadą nepataisomai sulaužysite. Iš esmės jis tam ir buvo skirtas, pakeisti jį nesudėtinga, o ir kaina tokia, kad tikrai piniginės nepaplonins. Kai kurie automobilių savininkai tik įsigiję automobilį šią detalę nuima. Taip automobilis iškart „paauga" 2-3 centimetrais. Toks sprendimas pasiteisina tik iš dalies, nes dabar visus aukščio bandymus tenka atlaikyti jau dažytam, ne tokiam lanksčiam ir gerokai brangiau kainuojančiam buferiui.
Rekomendacija norintiems netrinti automobilio priekinio buferio ir apsisaugoti nuo nemalonių pojūčių: įsigyti atjungiamą automobilio statymo daviklį, montuojamą priekyje. Du daviklio jutiklius reiktų sumontuoti kuo žemiau automobilio priekyje. Tikrai verčiau išgirdus signalą sustoti 5 cm iki kliūties, negu suprasti, kad ji pasiekta iš nemalonaus plastmasių džeržgimo.

Variklio karterio dangtis - dažniausiai žemiausia automobilio dugno dalis. Priekinės pakabos arba vairo sistemos elementų šiuo atveju galima nepaisyti, nes jų suminis paviršių plotas labai mažas. Be to, net jeigu nepasiseks ir užkabinus bus sugadinta kuri nors pakabos detalių, jos keitimas bus gerokai pigesnis negu remontas, laukiantis pramušus automobilio karterio dugną. Šioje vietoje prošvaisos aukštis gali būti:
lengvųjų automobilių - 12-17 cm;
miesto visureigių - 17-21 cm;
visureigių - daugiau kaip 20 cm.

Ne visi vairuotojai mėgsta, bet šiuo atveju reiktų pagalvoti apie papildomą variklio apsaugą. Pagal nutylėjimą kai kurie automobiliai iškart turi plastikines variklio apatinės dalies apsaugas, tačiau jos, geriausiu atveju, saugo nuo purvo. Visai kitas reikalas plieninė arba anglies pluošto plokštė. Žinoma, automobilis porą centimetrų pažemės, tačiau didžioji dalis variklio elementų bus apsaugota nuo tokių nemalonumų kaip atšokęs akmuo ar sniego pusnyje pasislėpęs kelmas.

Karboninė variklio apačios apsauga patikimesnė, tačiau dalis automobilių gamintojų bijo ją montuoti, nes, avarijos atveju, iš apačios sutikęs tvirtą „kliūtį", variklis gali giliai įsirėžti į saloną. Nepaisant akivaizdžios papildomos karterio apsaugos teikiamų privalumų, daugelis vairuotojų vis dar atsisako šio papildomo elemento.

Šiaip ar taip, kliūtis kelyje reikės įveikti visam automobiliui, o išmetimo sistemos elementai, paprastai, montuojami automobilio užpakalinėje dalyje.

Ne vienas vairuotojas, nesėkmingai bandymas įveikti kliūti ar jos tiesiog nepastebėjęs, yra užkabinęs išmetimo sistemos bakelį. Labai pasistengus galima nutraukti ir automobilio baką. Užpakalinės pakabos dalies, ypač priklausomos, konstrukcija taip pat sumažina automobilio užpakalinės dalies prošvaisą. Užpakaliniais arba visais keturiais ratais varomų automobilių savininkai turėtų nepamiršti apie kardano veleną ir užpakalinio diferancialio korpusą, nes jie yra žemiau negu automobilio dugnas.
Įsigijote naują, keturiais ratais varomą automobilį? Nepatingėkite ir kruopščiai apžiūrėkite jo dugną. Kuo geriau žinosite automobilio apatinės dalies konstrukciją, jos elementų aukštį ir vietą, tuo tiksliau galėsite įveikti arba aplenkti kliūtis, nebijodami ką nors užkabinti, sugadinti ar nutraukti.

Bus daugiau.

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.