„Mini" - vieni tų automobilių, kuriuos turėti ne tik madinga, bet ir naudinga. Pasak ekspertų, tai vienas nesenstančių prekių ženklų. Šiuos modelius galima tikėtis parduoti brangiau, negu kadaise už juos buvo mokėta. Milijonams žmonių visame pasaulyje tai daugiau negu tik automobilis. Septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje šis modelis tapo demokratijos ir socialinių pokyčių simboliu. „Mini" rinkosi visų socialinių sluoksnių ir skirtingo amžiaus asmenys. Per visą automobilizmo istoriją galima rasti tik apie dešimt panašaus populiarumo modelių. Deja, laikai keitėsi, pigūs „Mini" paseno, išnyko ir vėl buvo atgaivinti (tai padarė koncernas „BMW"), tačiau ne kaip liaudies automobiliai, o kaip prabangos akcentai.

Automobilio priklausomybė aukštesnei klasei matyti pravėrus dureles bet kurio iš naujųjų modelių. Automobiliai gaminami tik Anglijoje, tačiau dizainas vokiškas, jų išvaizdą sukūrė Markusas Sairingas.

Dėmesį patraukia neįprastas interjeras. Modelyje „Cooper S" negalima nepastebėti aliumininių durelių apdailų ir dailaus slenksčiuko su atitinkamu užrašu.

Naujasis „Mini" rinkoje pasirodė 2001 m. - pirkėjams buvo pasiūlyti du modeliai: „One" ir „Cooper". Jie abu gavo vienodo 1,6 l tūrio keturių cilindrų variklius, tačiau skyrėsi jų galia: „One" - 90 AG, „Cooper" - 115 AG, „Cooper S" - 163 AG ir „S Works" - 210 AG. Paskutiniai du buvo pagaminti 2002 ir 2004 m. Automobilis išėjo toks vykęs, kad laikui bėgant išvaizda beveik nesikeitė; po 2004 m. modernizacijos pagerėjo salono apdaila, o „Cooper S" galia išaugo iki 170 AG.

Nemažai „Mini" savininkų pasinaudojo proga ir užsidirbo iš savo automobilių - pusmetį pasivažinėję jie naudotus modelius pardavė tiems, kurie buvo pasirengę mokėti bet kokią kainą už svajonių automobilį, kad tik nereiktų laukti eilėje. Šiandien nauji automobiliai už naudotus brangiau nekainuoja, tačiau „Mini" pinga labai lėtai. Nepaisant visų naujovių, seną „Mini" vis dar galima parduoti už gerą kainą.

Prie pagrindinių „Mini" privalumų galima priskirti labai tvirtą kėbulą ir užpakalinę daugiasvirtę pakabą. Versija „Cooper S" per modernizaciją gavo „Pentagon" tipo variklį su „Roots" tipo kompresoriumi ir kiek kietesnę pakabą su naujomis spyruoklėmis, amortizatoriais ir stabilizatoriais. Variklio cilindrų suspaudimo laipsnis sumažėjo nuo 10,6 iki 8,3. Alkūninis velenas, švaistikliai, stūmokliai ir vožtuvai sustiprinti. Norėdami po variklio dangčiu sutalpinti kompresorių, inžinieriai akumuliatorių iškėlė į bagažinę ir kiek geriau išskirstė ašių apkrovimą. Mechaninis kompresorius, skirtingai nuo turbinos, užtikrina gerą traukimą žemomis apsukomis.

Skirtingai nei įprastas „Cooper", „Cooper S" turi ištemptą pirmąją pavarą, papildomus 90 kg svorio, didesnius ratus ir kiek ilgiau po akceleratoriaus paspaudimo galvojantį variklį. Varikliui įsisukus, saloną užpildo malonios žemo dažnio vibracijos. Tada ir paaiškėja, kad „Cooper S" - ne žaislinis modeliukas, o vienas geriausių priekiniais ratų varomų automobilių.

Visi modeliai puikiai klauso vairo. Automobilis puikiai stovi kelyje, greitai ir tiksliai keičia trajektoriją. Jeigu dar stabilizacijos sistemų „DSC" bei „ESP" nebūtų reikėję užsisakyti papildomai...

„Mini" - mažas automobiliukas, bet jo variklis mėgsta aukštas apsukas. Visas smagumas pasiekiamas maždaug ties 3 000 aps./min. Esant mažesnėms apsukoms, variklis su kompresoriumi mažai kuo skiriasi nuo analogų be kompresorių. Nepratus variklį galima net užgesinti. Gali pasirodyti, kad variklis su mechaniniu įpūtimu netraukia esant žemoms apsukoms. Laimė, taip tik atrodo. Pasiekus 1 500 aps./min. kompresorinis „Cooper S" varikliukas išvysto 150 Nm - maksimalų „Cooper" be įpūtimo variklio sukimo momentą.

„Mini" vidus atrodo erdvesnis, nei buvo galima tikėtis žvelgiant iš išorės. Tiesa, erdve džiaugsis tik sėdintieji priekyje. Užpakalinės sėdynės - tik dėl vaizdo, tad kartais jas verčiau sulenkti taip padidinant ne pačios didžiausios bagažinės tūrį.

Dabar taip įprastų stalčiukų ir lentynėlių salone nedaug - kišenės yra tik durelėse. „Mini" su 17 colių ratais vargins aiškiai girdimas triukšmas. Pradūrimo nebijančios žemo profilio padangos „runflat" su kietais šonais patogumo taip pat neprideda. Džiugina tai, kad priekinė sėdynė - anatominė ir labai patogi.

Gyvenime reikia mokėti džiaugtis smulkmenomis ir mažais dalykais. „Mini" - puikus pavyzdys. Tegu ir gerokai senstelėjęs, naujasis „Mini" toks paprastas ir patrauklus, kad kelyje praleistas laikas vairavimą leidžia prilyginti pramogai. Jeigu pavairavę šį automobilį paliksite be liūdesio, tikėtina, būsite vienas iš nedaugelio, taip pasielgusių.

Mini Cooper S 1.6 i 16V

Nuotraukos G. Stulpino

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.