Pirmasis sniegas ne tik kelininkus, bet ir vairuotojus dažnai užklumpa netikėtai. Sumaištis gatvėse ir išaugę kamščiai atslūgsta tik po poros savaičių. Tiek laiko reikia, kad vairavimo kultūra iš vasarinės pasikeistų į žieminę, įsitikinęs geriausiu Lietuvos vairuotoju šiemet išrinktas Kęstutis Taškūnas. Pasak jo, vieno recepto, kaip saugiai vairuoti pasikeitus oro sąlygoms nėra, tačiau didžiausios klaidos, kurių galima išvengti, akivaizdžios - per didelis greitis ir per mažas atstumas nuo kitų transporto priemonių.

Draudimo bendrovės BTA duomenimis, pereinamuoju laikotarpiu - spalio-lapkričio sandūroje - Lietuvos keliuose fiksuojami staigūs avaringumo rodiklių pokyčiai. Jeigu darbo dieną yra bent menkiausi krituliai, o temperatūra krenta žemiau 2°C - avaringumas šokteli 50 proc. Tokiomis sąlygomis fiksuojamos ir didžiausios vidutinės žalos, viršijančios 700 eurų.

„Greitai keičiantis oro sąlygoms itin išryškėja tai, kad vairuotojai prie pokyčių persiorientuoja ne iš karto, o įvertinti vairavimo sąlygas jiems dar kurį laiką būna sunku. Visiems, kurie klausia, kaip saugiai vairuoti per šlapdribą ar sniegą, visada sakau, kad svarbiausia - išvengti ekstremalių situacijų, tuomet ir sukti galvos kaip elgtis, kai mašina slysta, tiesiog nereikės", - sako Kęstutis Taškūnas.

Pasak K. Taškūno, nors teoriškai visi vairuotojai žino, kad esat šlapiai ir slidžiai kelio dangai stabdymo kelias pailgėja kelis kartus, saugaus atstumo ir greičio pirmosiomis dienomis laikosi vienetai.

„Viena yra žinoti šį faktą, o visai kas kita - juo vadovautis. Sningant, krentant šlapdribai ir staigiai šąlant svarbiausia išlaikyti itin pagarbų ir saugų atstumą nuo kitų transporto priemonių. Tik taip užsitikrinsite, kad pakaks erdvės ir laiko netikėtam manevrui ar staigiam stabdymui. Kitas dalykas - greitis. Vėlyvą rudenį ar žiemą už kelio ženklus svarbesnis sveikas protas - rinkitės ne leistiną, o saugų greitį. Net jei jis siektų 30-40 km/h", - teigia draudimo bendrovės BTA Klientų aptarnavimo departamento direktoriumi dirbantis K. Taškūnas.

Trečioji taisyklė - tolygus ir sklandus manevravimas ir jokių staigių judesių už vairo.

„Norint vairuoti saugiai, būtina vairuoti ramiai ir tolygiai tiek vasarą, tiek žiemą. Tačiau žiemą staigių manevrų kaina gali būti itin didelė. Dažnai sakau, kad žiemą vairo judesiai turi būti kaip valso žingsniai - tolygūs ir ramūs. Su vairu būtina elgtis ramiai. Jei laikotės pirmų dviejų taisyklių - saugaus atstumo ir greičio - staigių judesių žiemą kelyje tikėtina jums ir neprireiks", - pastebi K. Taškūnas.

Ketvirtoji geriausio Lietuvos vairuotojo žiemiško vairavimo taisyklė - žiemos sąlygoms pritaikytas techniškai tvarkingas automobilis ir kokybiškos padangos.

„Lietuvos automobilių parkas pakankamai senas, o techninė automobilių būklė itin įvairi. Jau nekalbant apie padangų pasirinkimą ir jų priežiūrą. Susitelkę į protektoriaus gylį, kaip vienintelį kokybiškų padangų kriterijų, vairuotojai neįvertina padangų amžiaus įtakos, tinkamo padangų slėgio svarbos. Geram sukibimui su kelio danga visi šie kriterijai yra svarbūs. Kaip ir bendras automobilio paruošimas ar tinkami valytuvai bei neužšąlantis langų apiplovimo skystis", - vardija specialistas.

Iškritus pirmajam sniegui K. Taškūnas siūlo apsišarvuoti kantrybe, tolerantiškiau žvelgti į kitus eismo dalyvius, o tiems vairuotojams, kuriems ši žiema už vairo pirmoji, rekomenduoja praktinius žiemiško vairavimo įgūdžius gludinti pamažu.

„Vairavimo įgūdžiai tobulinami tik vairuojant, kito būdo suprasti, ką reiškia vairuoti žiemą, nėra. Tačiau naujai iškeptiems vairuotojams labai rekomenduoju bent pirmą savaitę neskubėti riedėti į gatves. Palikite automobilius ramybėje, palaukite, kol nurims chaosas, kol kiti vairuotojai persiorientuos prie žiemiško vairavimo stiliaus ir tada išvažiuokite. Tiesa, pirmieji išvažiavimai galėtų būti ir ne piko metu, savaitgaliais, kai eismas ramesnis", - pataria K. Taškūnas.