Potencialus automobilio pirkėjas užduoda sau klausimą: kokį pirkti? Su benzininiu ar dyzeliniu varikliu? Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą neįmanoma. Pabandysime apžvelgti faktorius, nuo kurių priklauso teisingas sprendimas.

Jeigu automobilyje įrengtas dyzelinis variklis, tai eksploatavimo metu bus žymiai sutaupytos lėšos dėl mažesnio degalų sunaudojimo. Kuo tai galima paaiškinti?Lengvojo automobilio dyzelinio variklio sąslėgio laipsnis yra 20-22 vienetų ribose, palyginus su benzininio variklio 9-10 vienetų, o tai užtikrina aukštesnį naudingumo koeficientą. Be to, dyzelinio variklio darbinio mišinio reguliavimas daugiausia kokybiškas, t.y., nepriklausomai nuo alkūninio veleno apsisukimų dažnio ir krūvio cilindruose paduodamas praktiškai vienodas oro kiekis, o išnaudojamų degalų kiekis padidėja, didėjant krūviui. Bet net varikliui dirbant visu galingumu, įpurškiamų degalų masė 1,5 - 1,7 kartų mažesnė, negu to pat darbinio tūrio benzininio variklio. Tai reiškia, kad tikrasis sąslėgio laipsnis, tai yra sąslėgio pabaigos slėgis ir temperatūra nepriklauso nuo krūvio, o darbinis mišinys, palyginus su benzininiu varikliu, visada labai liesas. Šie faktoriai užtikrina aukštą dyzelinio variklio degimo efektyvumo ir vėlesnio plėtimosi daliniuose krūvių režimuose laipsnį.

Eksploatavimo sąlygomis galingumo rodiklių ir degalų sunaudojimo stabilumas visų pirma priklauso nuo oro valytuvo pasipriešinimo, kuris įtakoja cilindrų pripildymą oru (taip pat ir varikliams su turbinine orpūte), degalų įpurškimo paskubos kampo, degalų purkštuvo adatos pakilimo pradžios slėgio (įpurškimo pradžios slėgio), degalų purškimo kokybės, o taip pat nuo degalų padavimo aukšto slėgio degalų pompa būdo. Reikia pasakyti, kad dyzelinių variklių degalų padavimo reguliavimo parametrų stabilumas aukštesnis, negu benzininių. Tačiau eksploatavimo metu reikia griežtai kontroliuoti oro išvalymo kokybę, taip pat neleisti varikliui perkaisti, nes tai nedelsiant paveiks degalų purkštuvų ir stūmoklių grupės darbą.

Dyzeliniai varikliai dirba ilgiau už benzininius, tai paaiškinama tuo, kad cilindrų blokas, alkūninis velenas, cilindro ir stūmoklių grupės detalės, cilindrų bloko galvutė yra patvaresni ir standesni, taip pat tuo, kad naudojami dyzeliniai degalai, kurie, skirtingai nuo benzino, taip pat turi tepalų savybių. Prie dyzelinių variklių trūkumų galima priskirti didesnę masę, mažesnį litrų galingumą, padidintą triukšmą dėl aukšto degimo slėgio ir sunkų paleidimą esant minusinei temperatūrai, ypač automobiliams, kurių rida 100 000 km ir daugiau.

Eksploatuojant automobilį, susidėvi aukšto slėgio degalų pompos plunžerinės poros, pažeidžiamas degalų purkštuvo adatos hermetiškumas, o tai sąlygoja blogą purškimą esant mažam apsisukimų skaičiui (70-90 apsisukimų per minutę). Tuo pat metu, atsiradusio cilindro ir stūmoklių grupės susidėvėjimo pasėkoje, esant tokiam apsisukimų dažniui, žymiai padidėja suspaudžiamo oro protrūkis į karterį, o tai reiškia, kad slėgis ir temperatūra nesiekia rodiklių, kurie būtini purškiamų degalų užsidegimui. Tačiau yra pakankamai paprastų įrenginių, kurie staigiai pagerina dyzelinių variklių paleidimą esant žemoms temperatūroms, jų tarpe ir šilumokaitis, kuris įmontuojamas žieminio eksploatavimo laikotarpiui į įleidimo kolektorių.

Dyzelinių variklių eksploatavimo patirtis leidžia padaryti išvadą, kad anksčiau apžvelgti pokyčiai, kurie vyksta kuro aparatūroje ir cilindro-stūmoklių grupėje, beveik nesukelia galingumo sumažėjimo ir degalų sunaudojimo padidėjimo. Varilkiai remontuojami, daugiausia dėl tepalų sunaudojimo padidėjimo, o tai galima lengvai nustatyti pagal įpilamų tepalų kiekį ir žydrų dūmų, atsirandančių dėl alyvos sudegimo, pasirodymą. Benzininių variklių didesnis apsisukimų dažnis, didesnis galingumas, triukšmas ir vibracijos mažesni.

Degimo mišinio reguliavimas juose daugiausia kiekybiškas. Todėl esant mažam ir vidutiniam galingumui (lengvųjų automobilių varikliai veikia daugiausia šiais režimais) tikrasis sąslėgio laipsnis žemas, tai yra droseliavimo įleidime ir dalinio cilindro pripildymo pasėkoje, mišinys suspaudžiamas iki 1,0 Mpa. Tai lemia žemą degimo efektyvumą, o tai reiškia, kad ir didesnį degalų sunaudojimą. Tokiu būdu, jeigu esant nominaliam galingumui benzininio variklio efektyvus naudingumo koeficientas 20 procentų žemesnis, negu dyzelinio variklio, tai daliniuose režimuose skirtumas padidėja iki 40 ir daugiau procentų. Tai patvirtina daugybė automobilių su vienodo galingumo dyzeliniais varikliais lyginamųjų eksploatacinių išbandymų. Degalų sunaudojimo sumažėjimas 100 km kelio priklausomai nuo judėjimo sąlygų (mieste ar magistralėse) sudaro 25-50 procentų.

Kalbant apie išnaudotų dujų toksiškumą, per pastarąjį dešimtmetį atliktas benzininių variklių patobulinimas, įtraukiant ir stūmoklio procesoriaus valdomą tiesioginį įpurškimą, žymiai pagerino šį rodiklį. Tačiau daugelis vedančiųjų automobilių kompanijų specialistų, pavyzdžiui, firmos Volkswagen, mano, jog padidėjusių reikalavimų aplinkos apsaugai ir degalų sunaudojimui sąlygomis dyzeliniai varikliai yra perspektyvūs.

Parengta pagal užsienio spaudą

Autoreviu.lt informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "IKS" sutikimo draudžiama.